Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-01 · Administracinė byla Nr. I-1384-208/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-01
Bylos Nr.
I-1384-208/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02809-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
K. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1384-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. Ž. kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–5) ir patikslintais skundais (1 t., b. l. 10–11, 20–21), prašydamas: 1) priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą 2) priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 8 d. buvo etapuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą nežmoniškomis sąlygomis, kelionėse patyrė nepatogumus, buvo etapuojamas sergantis, neturintis vaistų. Be to, pareiškėjo teigimu, automobiliuose, kuriais jis buvo konvojuojamas, dėl blogos šildymo ir vėdinimo sistemos žiemos metu buvo šalta, o vasaros metu – tvanku. Automobiliai buvo perpildyti, todėl jam trūko oro. Pareiškėjas turi problemų su širdies nepakankamumu ir stuburu, dėl to ilgose kelionėse buvo sunku sėdėti, o stovėti nebuvo vietos. Dėl tokių netinkamų konvojavimo sąlygų kelionėse pervargdavo, jam atsirasdavo nervinė įtampa, skaudėdavo galvą ir širdį. Dėl neturtinės žalos, siejamos su LAVL, pareiškėjas pažymėjo, kad gydytojai jį gydė neapdairiai, nusižengdami taisyklėms, sveikatos apžiūra buvo atliekama nepilnai, leidžiami vaistai jam nepadėdavo, jis negaudavo atsakymo, kodėl sveikata prastėja. Be to, LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, gyvenimo sąlygos buvo blogos, palatas reikėjo tvarkytis patiems, patalynė buvo nešvari, čiužiniai ploni, lovos kietos, siauros, surūdijusios. Dėl nurodytų konvojavimo ir netinkamų gydymo sąlygų patyrė išgyvenimus, kančias, nervinę įtampą, pažeminimą, pablogėjo jo sveikata, t. y. patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 25–27) prašė pareiškėjo reikalavimams dėl laikotarpio iki 2013 m. liepos 7 d. taikyti ieškinio senaties terminą ir jo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad ginčo laikotarpiu Tarnybos pareigūnai pareiškėją konvojavo 18 kartų specialiaisiais automobiliais, kurie atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo tinkami konvojavimui vykdyti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, visuose naudotuose automobiliuose įrengtos apšvietimo, vėdinimo ir šildymo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais – transporto priemonės registracijos liudijimais su paskirties nurodymu bei kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tuo tarpu pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, etapavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu, apie tai konvojaus viršininkas būtų padaręs įrašus kelionės žiniaraštyje, tačiau konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 137–140) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis buvo gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, tai daryti neįpareigoja ir galiojantys teisės aktai. Kadangi LAVL negali lemti į įstaigą gydytis atvykstančių suimtųjų ir (arba) nuteistųjų skaičiaus, kadangi privalo užtikrinti stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems, dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Be to, LAVL privalo nuteistiesiems ir suimtiesiems užtikrinti izoliacijos reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme, taip pat laikytis izoliavimo reikalavimų, asmenims sergant užkrečiamomis ligomis. Paaiškino, kad visose ligoninės palatose sanitarinių mazgų sienelės yra 1,5 m aukščio, remontas palatose atliekamas bei inventorius atnaujinamas reguliariai pagal poreikį. Pasibaigus inventoriaus naudojimo terminui, įstaigos atsakingi darbuotojai įvertina minėtų daiktų tolesnio naudojimo tinkamumą. Pareiškėjo čiužinys, lova ir kiti daiktai buvo tinkami naudoti. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Įstaigoje dirba licencijuoti gydytojai, kurie pagal savo kompetenciją teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė žalos atsiradimo fakto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

Nustatyta, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2016 m. spalio 17 d. sprendimu (2 t., b. l. 16–23) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 432,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjas dėl šio sprendimo, su apeliaciniu skundu, kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), prašydamas bylą nagrinėti iš naujo, nes, pasak jo, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į kai kuriuos faktus. Nurodė, kad LAVL gydėsi iš viso 151 dieną, tačiau teismas įvertino tik 48 dienas. Be to, konvojaus pareigūnai žiemą šildymą ir vasarą vėdinimą automobiliuose jungdavo savo nuožiūra arba išvis nejungdavo, nes šie įrenginiai būdavo sugedę, o mėginant pasiskųsti naudodavo psichologinį spaudimą (užgauliodavo, žemindavo, grasindavo panaudoti specialiąsias priemones). Taip pat akcentavo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog dėl konvojavimo pablogėjo pareiškėjo sveikata (2 t., b. l. 31). LVAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir nutarė VAAT 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, panaikinti ir šioje dalyje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjo reikalavimui priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalą dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2013 m. liepos 7 d. taikė senaties terminą ir tuo pagrindu jo skundo argumentų nevertino bei dėl jų nepasisakė bei šioje dalyje pareiškėjo reikalavimus atmetė. LAVL nagrinėjamu atveju nebuvo pareiškusi reikalavimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą, o teismas jo savo iniciatyva taikyti negalėjo. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išsiaiškino ir išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, todėl skundžiamą sprendimą šioje dalyje pripažino nepagrįstu ir neteisėtu (2 t., b. l. 44–51). Įvertinus tai, teismas šiame sprendime pasisakys tik dėl pareiškėjo laikymo sąlygų LAVL ir iš to kildinamos neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. sausio 10 d. teisme buvo gautas LAVL prašymas Nr. S-137, kuriuo atsakovės atstovė prašo teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 8 d. iki 2013 m. liepos 7 d., o į teismą su skundu kreipėsi tik 2016 m. liepos 7 d. (2 t., b. l. 57).

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą dienos. Pagal to paties straipsnio 5 dalį jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies prašymui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju LAVL tokį prašymą pareiškė.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas LAVL periodiškai buvo laikomas nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2015 m. liepos 1 d. (1 t., b. l. 137–140), o su skundu dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi tik 2016 m. liepos 7 d. (1 t., b. l. 6). Taigi, vadovaujantis nurodytomis ieškinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis, jam gali būti priteista žala tik nuo 2013 m. liepos 7 d., o ne nuo 2012 m. spalio 31 d. Tokiu atveju, pritaikius ieškinio senaties terminą, atmestina reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 31 d. iki 2013 m. liepos 6 d.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo skunde teigiama, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas laikotarpiais nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2013 m. spalio 16 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 m², 4 lovos), nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 24 (21,25 m², 4 lovos), nuo 2014 m. kovo 13 d. iki 2014 m. kovo 20 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 25 (21,25 m², 4 lovos), nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2014 m. liepos 30 d. Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 3 (19,80 m², 6 lovos), nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. spalio 15 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 4 (34,06 m², 8 lovos), nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 27 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (32,60 m², 8 lovos) ir Nr. 4 (34,06 m², 8 lovos), nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (32,60 m², 8 lovos), nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 1 d. Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 26 (8,92 m², 2 lovos) (1 t., b. l. 137–138, 143–153, 172, 173, 174, 182–192, 2 t., b. l. 2–12).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.4 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m².

LAVL nepateikė duomenų, kiek pacientų ginčijamu laikotarpiu buvo gydoma palatose, kuriose buvo laikomas ir pareiškėjas, tačiau atsiliepime į skundą nurodo, jog pareiškėjui galėjo būti neužtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis palatos plotas. Pagal susiformavusią administracinių teismų praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose, teismas, nesant objektyvių duomenų apie kartu su pareiškėju palatose laikytų asmenų skaičių, visas abejones vertina pareiškėjo naudai ir pareiškėjui tenkantį palatos plotą skaičiuoja pagal jose buvusių lovų skaičių, nes pareiškėjas skunde nurodo, kad palatos buvo perpildytos žmonių, o atsakovės atstovė šios aplinkybės nepaneigė.

Įvertinus byloje esančius duomenis apie palatų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas plotus, matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 m. liepos 18 d. iki 2014 m. liepos 30 d., nuo 2014 m. spalio 10 d. iki 2014 m. spalio 15 d., nuo 2015 m. vasario 13 d. iki 2015 m. vasario 27 d., nuo 2015 m. balandžio 17 d. iki 2015 m. balandžio 22 d., nuo 2015 m. birželio 19 d. iki 2015 m. liepos 1 d., t. y. 59 dienas buvo laikomas palatose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis nei nustatytas minimalus.

Pareiškėjas nurodo, kad LAVL gyvenimo sąlygos buvo blogos, palatas reikėjo tvarkyti patiems, patalynė buvo nešvari, čiužiniai ploni, lovos kietos, siauros ir surūdijusios. Šie pareiškėjo skundo argumentai vertinti kaip deklaratyvūs, todėl atmetami. Pareiškėjas nenurodo, kada ir kokiose LAVL palatose patyrė šiuos nepatogumus. Be to, byloje esantis 2013 m. liepos 29 d. Vilniaus visuomenės sveikatos centro LAVL išduotas leidimas-higienos pasas Nr. (12-6) 12.12-690 patvirtina, kad LAVL pacientai gydomi sąlygomis atitinkančiomis sveikatos saugos reikalavimus (1 t., b. l. 141).

Pareiškėjo skunde taip pat teigiama, kad LAVL gydytojai jį gydė neapdairiai, nusižengdami taisyklėms, sveikatos apžiūra buvo atliekama nepilnai, leidžiami vaistai jam nepadėdavo, jis negaudavo atsakymo, kodėl sveikata prastėja. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui išaiškintina, kad jei asmuo, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis (pacientas), mano, jog, pažeidžiant nustatytas pacientų teises, buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala ir nori gauti jos atlyginimą, su pareiškimu gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

LVAT yra nurodęs, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT 2013 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-410/2013). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į tinkamo dydžio gyvenamąjį plotą, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose palatose pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę, nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors laikymo tokiose LAVL palatose laikotarpis sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą visiškai nėra. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, jų trukmę, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL sąmoningai būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 531,00 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytiems teisių pažeidimams ir šiuo požiūriu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui K. Ž. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 531,00 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno euro) neturtinės žalos atlyginimą.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius