Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Jurgitai Čepulienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Justinai Kacilauskaitei, atsakovo atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pagal būsto draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija LD Nr. 94021387 apdraudė turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Pagal minėtą sutartį ieškovo apdraustas turtas 2011-05-12 buvo užlietas, ką patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (b.l.16-18). Minėtame akte nurodyta turto sugadinimo priežastis – santechnikos įrenginių, esančių virš draudėjo buto esančioje bendrojo naudojimo patalpoje, gedimas. Dėl minėto įvykio atsiradusius nuostolius sudaro išlaidos dėl užliejimo atsiradusių buto apdailos defektų pašalinimui, kas sudaro 411,00 Lt pagal lokalinę sąmatą (b.l. 19-20), taip pat 200,00 Lt dėl užliejimo sugadinto televizoriaus vertė. Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog apie įvykį įvykio dieną buvo pranešta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio ūkis“. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Taigi atsakovas turėjo galimybę patikrinti užpylimo pasekmes ir pats nustatyti atsiradusios žalos dydį bei pateikti ieškovo aplinkybes dėl žalos nuostolių dydžio paneigiančius įrodymus. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl žalos dydis nustatomas pagal ieškovo pateiktus įrodymus ir sudaro 611,00 Lt. Atsakovo argumentai dėl televizoriaus vertės atlyginimo atmetami, nes atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jog užpylimo metu buvo apgadintas ieškovo draudėjui priklausantis televizorius, nors gavęs pranešimą apie įvykį turėjo galimybę šią aplinkybę patikrinti.

Ieškovas akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pagal būsto draudimo sutartį, draudimo liudijimo serija LD Nr. 95543370 apdraudė turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-27). Pagal minėtą sutartį ieškovo apdraustas turtas 2012-02-04 buvo užlietas, ką patvirtina turto sunaikinimo, sugadinimo aktas (b.l.29-32) ir informacijos apie įvykį patikslinimo ir papildymo pažyma (b.l. 33). Minėtuose dokumentuose nurodyta turto sugadinimo priežastis – bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio gedimas, iš kurio išsiliejęs vanduo pateko į ieškovo draudėjui priklausantį butą ir apgadino jo apdailą. Uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ 2012-02-20 raštas Nr. 98 (b.l. 28) taip pat patvirtina, kad užpylimo šaltinis buvo bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdis, taip pat jog avarijos likvidavimui buvo būtina keisti šalto vandens vamzdžio atkarpą laiptinėje. Dėl šio užpylimo ieškovo draudėjui buvo padarytas 1381,0 Lt nuostolis dėl užpylimo padarytų buto apdailos defekto šalinimui reikalingų išlaidų. Nuostolio dydį patvirtina lokalinė sąmata (b.l. 34-35).

Internetinio tinklapio www.vilnius.lt išrašas patvirtina, jog minėto įvykio metu atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Senamiesčio ūkis“ buvo paskirtas pastato (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Ieškovo pateiktame turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodyta, jog užpylimo šaltinis buvo bendrojo naudojimo patalpoje, t. y. atsakovo administruojamuose bendrojo naudojimo objektuose – bendrojo naudojimo WC patalpose ir laiptinėje. Tai, kad dėl bendrojo naudojimo WC patalpoje esančių santechnikos įrenginių gedimo ir bendrojo naudojimo šalto vandens vamzdžio susidėvėjimo įvyko avarija, patvirtina, jog atsakovas netinkamai vykdė savo kaip administratoriaus funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 5.3 p. ir 5.5 p., t. y. netinkamai organizavo namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, laiku nepranešė bendrojo naudojimo objekto savininkams apie bendrojo naudojimo objektų trūkumus ir nesiėmė priemonių šiems trūkumams ištaisyti bei užkirsti kelią žalos padarymui. Toks atsakovo neteisėtas neveikimas sąlygojo žalos padarymą ieškovo draudėjams, todėl atsakovas privalo atlyginti atsiradusią žalą. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudėjui 611,00 Lt ir 1381,00 Lt draudimo išmokas, skirtą dėl minėtų užpylimų atsiradusiems nuostoliams atlyginti, ką patvirtina vietinio mokėjimo nurodymų kopijos (b.l. 24; 44), todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. pagrindu įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalos padarymu kalto asmens.

Atsakovas nurodo, jog jis neturi pareigos savo sąskaita keisti gyvenamojo namo vamzdyno, jeigu tokiam sprendimui nepritarė name esančių butų ir kitų patalpų savininkai, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog jis kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius tinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, laiku nustatė bendrojo naudojimo objektų defektus ir pranešė apie juos šių objektų bendraturčiams, o bendraturčiai atsisakė juos remontuoti, nepritardami teisės aktų nustatyta dauguma atsakovo kaip administratoriaus sprendimui. Taigi atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atsakomybę dėl netinkamos bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros vykdymo.

Tarp ieškovo ir draudėjo uždarosios akcinės bendrovės „Liondros automobiliai“ sudaryta draudimo sutartimi ieškovas apdraudė transporto priemonę Peugeot 508, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 46-47). Nuo atsakovo administruojamo pastato (duomenys neskelbtini), nukritus suledėjusiam sniegui, 2012-02-24 buvo sugadintas ieškovo draudėjui priklausantis automobilis Peugeot 508, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) . Automobilio apgadinimo priežastis patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus 2012-04-02 raštas Nr. 10-14-S-4658, iš kurio matyti, kad medžiaga dėl 2012-02-24 įvykio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio metu nukritus nuo namo stogo sniegui apgadintas automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , perduota Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriui (b.l. 48), kur pagal minėtą medžiagą buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A10-11034 (b.l. 131). Minėtoje byloje esantis 2012-02-29 tarnybinis pranešimas (b.l. 139) patvirtina, kad policijos pareigūnai buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog automobilis Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi minėto namo kieme ir yra apgadintas, ant jo matosi nukritęs sniegas, nuo stogo, esančio virš automobilio matosi nuslydęs sniegas, kitose stogo vietose matosi nenuvalytas sniegas. Dėl pareigos valyti sniegą nuo atsakovo administruojamų namų stogų nevykdymą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovo darbuotojui ir darbuotojas patrauktas administracinėm atsakomybėn (b.l. 132-135). Atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl jo darbuotojų, einančių darbines pareigas, kaltės (LR CK 6.264 str. 1 d.). Dėl automobilio Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo padarytos žalos dydį patvirtina transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 53), uždarosios akcinės bendrovės „Žibintas“ remonto sąmata (b.l. 54-59). Iš minėtos sąmatos matyti, kad visi automobilio remonto darbai ir panaudotos detalės buvo būtini tam, kad atkurti iki apgadinimo buvusią automobilio būklę, kad jį būtų galima naudoti pagal paskirtį, taip pat yra susiję su dėl nukritusio sniego padarytų apgadinimų, nurodytų policijos pareigūno 2012-02-29 tarnybiniame pranešime (b.l. 139) pašalinimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog automobilio remontui panaudotos išlaidos yra nepagrįstai didelės ir automobilį galima suremontuoti už mažesnę kainą.

Nuo pastato (duomenys neskelbtini), nukritus pastato konstrukcijos daliai 2012-03-07 buvo sugadintas ieškovo draudėjo automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Tai, kad įvykio metu apgadinta transporto priemonė ieškovo buvo apdrausta, patvirtina transporto priemonės draudimo liudijimas TIA Nr. 195594139 (b.l. 92-93). Automobilio apgadinimo priežastis patvirtina Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2012-04-25 raštas Nr. 10-14-S-5744 (b.l. 94), ir 2012-03-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 114), iš kurių matyti, kad medžiagos nagrinėjimo metu policijos pareigūnų buvo nustatyta, jog automobilis apgadintas ne dėl tyčinių trečiųjų asmenų veiksmų, o dėl nukritusios atsakovo administruojamo namo stogo čerpės. Automobilio apgadinimų pobūdį bei jų lokalizaciją patvirtina ieškovo pateikta fotolentelė. Minėtas automobilio apgadinimo aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojas E. M. . Pastatas (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo administruojamas atsakovo, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro duomenys (b.l. 95-96). Atsakovas netinkamai vykdė savo kaip administratoriaus funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų“ 5.3 p. ir 5.5 p., t. y. netinkamai organizavo namo bendrojo naudojimo objektų (namo fasado) techninę priežiūrą, laiku nepranešė bendrojo naudojimo objekto savininkams apie bendrojo naudojimo objektų trūkumus ir nesiėmė priemonių šiems trūkumams ištaisyti ir užkirsti kelią žalos padarymui. Dėl šių atsakovo neteisėtų veiksmų atsirado žala, kurią atsakovas kaip kaltas asmuo privalo atlyginti. Žalos dydis įrodytas uždarosios akcinės bendrovės „Promecus“ sąmata (b.l. 100-103), iš kurios matyti, kad dėl apgadinimo atsiradusių automobilio defektų pašalinimo išlaidos sudaro 1624,23 Lt (b.l. 100-103).

Ieškovas draudimo sutarčių pagrindu išmokėjo draudėjams 9510,33 Lt ir 1624,23 Lt draudimo išmokas, skirtas dėl automobilių apgadinimų atsiradusiems nuostoliams atlyginti, ką patvirtina vietinio mokėjimo nurodymų kopijos (b.l. 89; 107), todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 str. 1 d. pagrindu įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš žalos padarymu kalto asmens.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.266 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Taigi kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltei (LR CK6.246 – 6.248 straipsniai). Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad dėl visų paminėtų įvykių atsakovo veiksmuose yra visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str. ir 6.249 str., t. y. neteisėti atsakovo veiksmai, pasireiškę jo, kaip gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigų nevykdymu ar netinkamų vykdymu, ir dėl neteisėtų atsakovo neveikimo atsiradusiomis žalingomis pasekmėmis – asmenų turto sugadinimu ar sunaikinimu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 str. numato žalos padarymu kalto asmens prievolę visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusius nuostolius sudaro turto apgadinimų pašalinimo išlaidos bei sunaikinto turto vertė. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina nuostolių dydį, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo pateiktus įrodymus dėl nuostolių dydžio, taip pat įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus, liudijančius atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. jog atsakovas įvykių metu savo kaip administratoriaus pareigas vykdė tinkamai, o žala atsirado dėl kitų priežasčių. Atsakovo atsikirtimai į ieškinį grindžiami tik prielaidomis apie galimus neteisėtus pačių nukentėjusiųjų veiksmus ar trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus, sąlygojusius žalą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Todėl teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais įrodymais, kurie visiškai pagrindžia ieškovo reikalavimus ir sudaro pagrindą ieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovo reikalavimas dėl 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą priteisimo tenkinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.

Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato bei advokato padėjėjo teisinių paslaugų atlyginimui; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš atsakovo valstybės naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 13126,56 Lt (trylika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt šešis litus, penkiasdešimt šešis centus).

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 6 (šešis) proc. metinių palūkanų už priteistą 13126,56 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-08-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ naudai 396,00 Lt žyminio mokesčio ir 2226,40 Lt išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, viso 2622,40 Lt (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt du litus, keturiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senamiesčio ūkis“ valstybės naudai 14,10 Lt (keturiolika litų, dešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.