Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2017-08-08 · Baudžiamoji byla Nr. T-273-389/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-08
Bylos Nr.
T-273-389/2017
Teisminio proceso Nr.
1-49-1-00017-2009-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Kazilionienė
Nuteistasis
T. M.
Teikimas Nr. T-273-389/2017
Teisminio proceso Nr. 1-49-1-00017-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.14.;
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 8 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai T. M. ir pateiktą nuteistosios asmens bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistoji T. M. teista 6 kartus, t. y. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams ir turto už 220 Lt konfiskavimu. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu panaikintas šis teismo nuosprendis ir nuspręsta T. M. pripažinti, padarius nusikalstamas veikas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams 6 mėnesiams. Taip pat anksčiau jos atžvilgiu buvo priimti dar 5 teismo nuosprendžiai, pripažįstant ją kalta, padarius nusikalstamas veikas: 1) Visagino miesto apylinkės teismo 1997 m. spalio 15 d. nuosprendžiu nuteista pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 1 dalį; 2) Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m . rugsėjo 1 d. nuosprendžiu – pagal 1961 m. BK 232¹ straipsnio 2 dalį, 3) Visagino miesto apylinkės teismo 1999 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu teista pagal 1961 m. BK 272 str. 2 d., 4) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu teista pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 5) Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 25 d. nuosprendžiu teista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi T. M. paleista lygtinai iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, neatlikus 2 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmės. Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nuteistajai T. M. ir ji pasiųsta atlikti likusią neatliktą 2 metų 3 dienų laisvės atėmimo bausmė dalį. Šiuo metu T. M. bausmę atlieka Panevėžio pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2015 m. rugsėjo 23 d., bausmės pabaiga – 2017 m. rugsėjo 26 d., o 2017 m. sausio 25 d. atlikta 2/3 teismo paskirtos likusios neatliktos bausmės dalis.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2017 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 01/7-2679 nutarė nuteistajai T. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 7 dalies 1 punktu, ir siūlo teismui nustatyti auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas pareigas. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo Komisijos rekomendacijas bei Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvertina nuteistosios apsauginius, riziką mažinančius veiksnius (pozityvus požiūris į darbą; motyvuota atsisakyti priklausomybės), elgesį bausmės atlikimo metu (2 kartus skatinta, nebausta, priskirta lengvajai nuteistųjų grupei, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose) ir kitas reikšmingas aplinkybes (atliko didelę bausmės laiko dalį). Visi šie veiksniai, anot Komisijos, sudaro pagrindą manyti, kad T. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji T. M. neatitinka visų formalių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnyje. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 7 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą, ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Komisijos nutarime nurodyti duomenys patvirtina, kad nuteistoji T. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga, ją mažinant. Nagrinėjamu atveju pagal OASys metodiką, atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta, kad T. M. priskirtina prie vidutinės rizikos grupės (50 balai), taip pat šiuo atveju būtina įvertinti ir tai, kad nėra nustatyta jokios pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ką nurodo ir pati Komisija teismui pateiktame nutarime. Tuo tarpu Komisijai, priėmus sprendimą nuteistosios T. M. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, remiamasi aplinkybe, kad nuteistoji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nenurodo, kaip konkrečiai toks dalyvavimas elgesio pataisos programose turėjo įtakos nuteistosios kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistoji T. M. nuteista jau šeštą kartą, o atlikdama jai paskirtą bausmę, jau kartą nepateisino teismo jai skirto pasitikėjimo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti, nuteistosios neizoliuojant nuo visuomenės, todėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutartimi panaikintas nuteistosios atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nuteistąją pasiunčiant atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmė dalį. Nors nuteistoji charakterizuojama teigiamai – nebausta ir net du kartus skatinta, dalyvauja įvairiose Komisijos rekomendacijose ir Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose veiklose, tačiau ir kiti jos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos įpareigojimų nesilaikymas; netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas; piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis problemos, kurių yra daugiau nei apsauginių, riziką mažinančių veiksnių ir kurie sudaro esmines kliūtis tinkamai nuteistosios integracijai visuomenėje – visa tai šiuo atveju leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad taikant lygtinį paleidimą, bus užtikrinti bausmės tikslai, teisingumo principas bei leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu T. M., taikant lygtinį paleidimą, gali būti pažeista nuteistosios resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Be to, atsižvelgiant į jos kriminogeninius rodiklius bei nuteistosios aktyvų dalyvavimą "Nuo psichoaktyvių medžiagų priklausomų moterų įkalinimo įstaigoje reabilitacijos" programoje ir priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimuose – tokios priemonės sudaro pagrindą mažinti dalį tokių neigiamų rodyklių, todėl nuteistosios buvimas įkalinimo įstaigoje turi teigiamos įtakos jos elgesiui.

Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu ne tik, jog nėra visų būtinų įstatyme numatytų formalių sąlygų patvirtinti Komisijos nutarimą, bet ir nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje, nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab nuteistosios buvimas įkalinimo įstaigoje turi teigiamą poveikį jos elgesiui. Todėl šio klausimo išsprendimas neturėtų būti vienareikšmiškai grindžiamas tik vienu iš kriterijų – nuteistosios neatliktos bausmės dalimi. Remiantis tuo, nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, o Komisijos 2017 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 01/7-2679 netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 01/7-2679 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai T. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, o prokurorui, suimtai nuteistajai nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Kazilionienė