Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinėjo pareiškėjos T. K. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos T. K. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės Editos Anforavičienės 2011-11-11 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-11-07 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas T. K. pareiškimas, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl terorizavimo. Pareiškime nurodyta, jog 2011-03-01 buvo nutraukta apsaugos sutartis su (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko minėto skyriaus vadovybė ir jos pareigūnai, neturėdami tam teisėto pagrindo, pažeisdami pareiškėjos gyvenimo privatumą, sistemingai ją terorizuoja, klausosi jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių pokalbių, skambinėja, siunčia saugos komandas, renka telefoninę informaciją apie pareiškėją, trukdo jai naudotis telefonu dieną ir naktį, dėl ko, pareiškėjos teigimu, ji kenčia, išgyvena dvasinius pergyvenimus, negali bendrauti su giminėmis, draugais, dėl to ji susirgo ir šiuo metu gydosi, jai padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė E. Anforavičienė 2011-11-11 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos T. K. pareiškimą, motyvuodama tuo, jog pareiškėja nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą manyti, jog buvo padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas. Pareiškėjos nurodyti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) vadovybė ir pareigūnai klausosi jos telefono skambučių, renka apie ją telefoninę informaciją, trukdo jai naudotis telefonu dieną ir naktį vertintini kaip akivaizdžiai neteisingi.

2011-11-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-11-11 nutarimą ir perduoti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo prokuratūrai svarstyti iš naujo.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas iškraipė jos rašyto skundo turinį ir priėmė nutartį išgalvotais, įrodymais nepagrįstais motyvais, samprotavimais, spėlionėmis bei prielaidomis, buvo netinkamai aiškinami ir pritaikyti LR Konstitucijos, BPK normų reikalavimai. Pareiškėja skunde nurodo, jog nuo apsaugos sutarties nutraukimo dienos iki šiol veikia (duomenys neskelbtini) priklausantis telefono numeris, kuris yra prijungtas prie (duomenys neskelbtini) centralizuoto stebėjimo pulto telefoninio ryšio imtuvo (duomenys neskelbtini). Dėl rinktinės kaltės jis pareiškėjos namuose iki šiol nėra išmontuotas, neišprogramuota apsauginė signalizacijos sistema, todėl pavyzdžiui, atidarius duris, palietus telefoną, valant langus automatiškai siunčiamas signalas į (duomenys neskelbtini) centrinį stebėjimo pultą, kur yra reaguojama į gautus pranešimus, skambinama jai telefonu, atvyksta pas ją apsaugos automobilis. Pareiškėjos įsitikinimu, elementariai išsireikalavus iš minėtos institucijos pranešimų ir reagavimo žurnalus, buvo galima įsitikinti tuo, kad prieš ją sistemiškai atliekami nusikalstami veiksmai, dėl kurių ji pradėjo dieną ir naktį nemiegoti, priversta gydytis, kenčia patyčias.

Pareiškėjos nuomone, apylinkės teismas savaip supranta privataus asmens gyvenimo neliečiamumo principą, nors LR Konstitucijos 22 str. nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoms sužinojimas neliečiami. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ir neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias patalpas, neteisėtas asmens stebėjimas, asmens telefoninių pokalbių, susirašinėjimo ir informacijos konfidencialumo pažeidimas ir kitokie neteisėti veiksmai. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus. Pareiškėjos įsitikinimu, apylinkės teismas nenori pastebėti, kad kiekvienas neteisėtas skambutis piliečiui, tai jau yra trukdymas, šiuo atveju jų yra daugiau kaip šimtas. Prokuratūra bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas nenori pastebėti, jog (duomenys neskelbtini) pareigūnų veikoje yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 165 str., 166 str., 167 str., 168 str., taip pat BK 145 str. 2 d., jai padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.

Prokuratūros ir teismo teiginiai, jog ji savo pareiškime nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, nurodančių, kad buvo padarytas nusikaltimas, nurodyti duomenys, kad (duomenys neskelbtini) vadovybė ir pareigūnai klausosi jos telefono skambučių, renka apie ją telefoninę informaciją, trukdo jai naudotis telefonu dieną ir naktį vertintini kaip akivaizdžiai neteisingi, pareiškėjos nuomone, yra akivaizdžiai neteisingi ir melagingi, nes net nebuvo bandyta paneigti jos pridėtus rašytinius įrodymus.

Kompleksiškai aiškinant ir taikant BPK 166 str. 1 d. ir BPK 168 str. 1 d. nuostatas, gavus informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, paprastai visais atvejais turi būti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spręsti, ar nusikalstama veika iš tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, galima atlikti procesinius veiksmus, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad asmuo galėjo padaryti nusikalstamą veiką, tai yra rinkti informaciją iš trečiųjų asmenų bei apklausti asmenis, galimai susijusius su neteisėta veikla ar asmenis, kuriems žinomos su tuo susijusios aplinkybės (BPK 20 str. 3 d., BPK 78 str.), tačiau prokuratūra šios pareigos neatliko.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai ir motyvuotai ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Penktojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės Editos Anforavičienės 2011-11-11 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo. Teismui skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vadovų bei pareigūnų veiksmuose yra požymių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., 165 str., 166 str., 167 str., 168 str. ar kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose.

Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis įpareigoja prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus reaguoti į kiekvieną informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika būtų atskleista. Kita vertus, pradedant procesą turi būti įsitikinama, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas (nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės).

Kaip matyti iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, 2011-11-07 pareiškėja su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kuriuo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl terorizavimo. Pareiškime nurodyta, jog 2011-03-01 buvo nutraukta apsaugos sutartis su (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko minėto skyriaus vadovybė ir jos pareigūnai, neturėdami tam teisėto pagrindo, pažeisdami pareiškėjos gyvenimo privatumą, sistemingai ją terorizuoja, klausosi jos telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių pokalbių, skambinėja, siunčia saugos komandas, renka telefoninę informaciją apie pareiškėją, trukdo jai naudotis telefonu dieną ir naktį, dėl ko, pareiškėjos teigimu, ji kenčia, išgyvena dvasinius pergyvenimus, negali bendrauti su giminėmis, draugais, dėl to ji susirgo ir šiuo metu gydosi, jai padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Kaip matyti iš prie pareiškimo pridėto (duomenys neskelbtini) 2011-03-30 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) adresuoto pareiškėjai, (duomenys neskelbtini) skyrius informavo pareiškėją, jog, vadovaudamasis sutarties 7.3.4. p., nuo 2011-03-01 nutraukė 2010-06-14 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Priminė pareiškėjai, jog už anksčiau suteiktas paslaugas pareiškėja yra skolinga 293,65 Lt, bei informavo, jog nesumokėjus skolos, įstaiga bus priversta kreiptis į apylinkės teismą. Taip pat pareiškėja prie pareiškimo pateikė medicininių dokumentų kopijas apie jos sveikatos būklę, skambučių išskaitymo ataskaitą.

Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pareiškime, skunde nurodytas aplinkybes, prie pareiškimo pridėtuose dokumentuose esančius duomenis, pritaria Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2011-11-11 nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog nagrinėjamu atveju pradėti ikiteisminį tyrimą nėra pagrindo. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, pareiškėja nei kartu su pareiškimu, nei su skundais nepateikė duomenų, patvirtinančių jos pareiškime nurodytas aplinkybes, tai yra, kad (duomenys neskelbtini) vadovai bei pareigūnai, neturėdami tam teisėto pagrindo, pažeisdami asmens gyvenimo privatumą, būtų sistemingai pareiškėją terorizavę, klausęsi jos telefoninių pokalbių, be priežasties skambinėję bei siuntę saugos komandas, rinkę telefoninę informaciją apie pareiškėją, trukdę jai naudotis telefonu dieną ir naktį ir dėl to pareiškėja kentėtų, patirtų dvasinių išgyvenimų, negalėtų bendrauti su giminėmis, draugais. Kaip ir nepateikti duomenys apie tai, kad dėl nurodytų priežasčių ji būtų susirgusi ar būtų padaryta jai didelė turtinė ir neturtinė žala. Todėl teismas daro išvadą, kad skunde nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio ir paremtos pareiškėjos subjektyvia nuomone. Pareiškėjos prie pareiškimo pateikti medicininiai dokumentai apie pastarosios sveikatos būklę nesuteikia pagrindo išvadai, jog pastarosios sveikatos būklės pablogėjimas buvo įtakotas kokių nors (duomenys neskelbtini) pareigūnų veiksmų. Tuo tarpu iš pateiktų skambučių išskaitymo ataskaitų taip pat negalima spręsti, ar pareiškėjai buvo skambinama iš (duomenys neskelbtini) (pareiškėja nenurodė telefono numerio, kuriuo jai buvo nuolat skambinėjama), tuo tarpu jeigu ir buvo skambinama, tai kokiu pagrindu tai buvo daroma. Pareiškėja skunde nurodo, jog nuo apsaugos sutarties nutraukimo dienos iki šiol veikia (duomenys neskelbtini) priklausantis telefono numeris, kuris yra prijungtas prie (duomenys neskelbtini) centralizuoto stebėjimo pulto telefoninio ryšio imtuvo (duomenys neskelbtini), dėl rinktinės kaltės jis pareiškėjos namuose iki šiol nėra išmontuotas, neišprogramuota apsauginė signalizacijos sistema. Tuo pačiu svarbu pažymėti, kad pareiškėja ne tik nepateikė jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, bet ir nenurodė, jog pati būtų ėmųsis kokių nors veiksmų, kad skunde minimi įrenginiai jos namuose po sutarties nutraukimo būtų atjungti ir išmontuoti.

Tokiu būdu, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos T. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.