Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. S. (toliau ir – pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. 18N-43478620-15 administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 18N-43478620-15 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 174 straipsnį ir jam paskirta 72 Eur dydžio bauda dėl to, kad jis 2015 m. lapkričio 13 d., apie 20.40 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Erfurto g. 1, būdamas neblaivus (kai nustatytas 2,22 promilės girtumas) šlapinosi, tuo pažeidė viešąją tvarką.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apklausiamas teisme parodė, kad visiškai pripažįsta pažeidimą, labai gailisi, taip pasielgė tiesiog dėl neblaivumo ir poreikio nusišlapinti., prašo skundą tenkinti.

Institucijos atstovas neprieštaravo, kad nuobauda A. S. būtų sušvelninta, kadangi jis prisipažino ir gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ATPK 174 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį chuliganizmą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad A. S. 2015 m. lapkričio 13 d., apie 20.40 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Erfurto g. 1, būdamas neblaivus (kai nustatytas 2,22 promilės girtumas) šlapinosi, tuo pažeidė viešąją tvarką, todėl pagal ATPK 174 straipsnį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. A. S. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame yra užfiksuotos visos jo padaryto pažeidimo aplinkybės, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio kvito pažyma, iš kurios matyti, kad 2015 m. lapkričio 13 d., 21.06 val. A. S. buvo nustatytas 2.22 prom. neblaivumo laipsnis. Be to, pats A. S. tiek skunde, tiek duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, jog su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi, tačiau prašo sumažinti jam skirtą baudą arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Remiantis ATPK 30² straipsniu skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šiame straipsnyje numatytą pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad pažeidėjo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimas padarytas neblaivaus, apsvaigusio asmens. Atsižvelgus į šias aplinkybes nutarimu A. S. buvo paskirta 72 Eur dydžio bauda.

Vertindamas A. S. skirtos nuobaudos pagrįstumą ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į tai, kad nutarimu A. S. paskirta artima ATPK 174 straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos maksimumui piniginė nuobauda, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pažeidimą padarė būdamas neblaivus, apsvaigęs. Nors pareiškėjas prašė aplinkybės, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo neblaivus, nepripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, vis tik, teismo manymu, būtent tai, kad asmuo pažeidimą padarė būdamas neblaivus, ir sąlygojo paties pažeidimo padarymą. Juolab, kad ir pats asmuo skunde nurodė, kad pažeidimą padarė tik dėl to, kad buvo išgėręs. Nutarimu konstatuota, kad A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tai paaiškintina tuo, kad A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nurodė, jog su pažeidimu jis dalinai nesutinka, o bylos nagrinėjime nedalyvavo ir nepateikė jokių papildomų paaiškinimų. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, kad A. S. duodamas paaiškinimus protokolo surašymo metu buvo neblaivus (2,22 promilės neblaivumas), todėl nėra pagrindo spręsti, jog jis objektyviai įvertino savo netinkamą elgesį ir bylos įrodymų turinį rašydamas paaiškinimą ir teisine prasme tinkamai suvokė savo paaiškinimo reikšmę, kartu ir būtinybę atvykti į bylos nagrinėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek savo skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu A. S. nurodė, jog su pažeidimu visiškai sutinka ir gailisi, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju tai turėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad pažeidimas buvo ne piktybinis, greičiau atsitiktinio pobūdžio, nulemtas fiziologinės asmens būklės, jis padarytas tamsiu paros metu, atokesnėje vietoje, duomenų, kad tai būtų matę kiti asmenys išskyrus pareigūnus, byloje nėra, dėl padaryto pažeidimo nekilo rimtesnių padarinių ar materialinės žalos. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. S. – yra jauno amžiaus, anksčiau vieną kartą buvo baustas administracine tvarka (2006 m. gegužės 17 d. nutarimu pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį, paskirtas įspėjimas), tačiau nuobauda nebegalioja. A. S. su žmona augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, jis pats vaiko priežiūros atostogose, šeimos pajamos labai mažos. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (KT 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartis Nr. 2AT-4-2011). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamai nuobaudai individualizuoti, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą. Tačiau, kita vertus, šiuo konkrečiu atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. S. mažesnę baudą, nei buvo paskirta 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, A. S. skundas tenkintinas iš dalies ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr. 18N-43478620-15 administracinio teisės pažeidimo byloje, priimtas A. S. atžvilgiu, keistinas bei A. S. paskirtoji bauda mažintina iki 35 Eur dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimą Nr. 18N-43478620-15 administracinio teisės pažeidimo byloje ir A. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje, padarymą paskirti trisdešimt penkių eurų (35 Eur) dydžio baudą.

Nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), kuris šiuo atveju yra 15053173512, ir įmokos kodą - 1001.