Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio, Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014m. liepos 3 d.) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d) laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 2 dalį subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d.) subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. G. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintos bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš A. G. priteista Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai 175 461,60 Eur žalos atlyginimui bei 6185,89 Eur už suteiktas advokato paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. G. nuteistas už tai, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. dirbdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, asociacijos kodas (duomenys neskelbtini), buhaltere, pagal Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento 2009 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 21 patvirtintus Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterio pareiginius nuostatus, būdama atsakinga už išvardintų darbo funkcijų, Sąjungos vadovybės užduočių ir nurodymų bei savo pareigų vykdymą, sąjungos finansų apskaitą ir pateikiamų duomenų teisingumą, užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus asociacijos vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių bei būdama paskirta jo naudotoja, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai, į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė viso 383 602,30 Lt (111 098,90 EUR), iš kurių išleido (grąžino) 42 750,00 Lt (12 381,26 EUR) sumą, o 340 852,28 Lt (98 717,64 EUR) suma, apskaityta A. G. avanso apyskaitose ir registruota Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos registruose kaip atskaitingam asmeniui išduotos piniginės lėšos, kurią naudojo asmeninėms reikmėms ir į Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos sąskaitą negrąžino, tokiu būdu A. G. iš viso pasisavino, jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės 340 852,28 Lt (98 717,64 EUR) vertės svetimą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turtą (pinigines lėšas), tuo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai padarė 340 852,28 Lt (98 717,64 EUR) didelę turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

2. Be to ji, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d. nesudariusi darbo sutarties su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ir tvarkydama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, asociacijos kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą pagal žodinį susitarimą su Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentu S. G. ir jo sutikimu, turėdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių finansinėms operacijoms atlikti, kurio negrąžino 2013 m. lapkričio mėn. nutraukusi darbo sutartį, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d. viso 27 kartus neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių ir neteisėtai iniciavo 27 finansines operacijas, o būtent:

2.1. 2013 m. lapkričio 30 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 5 000 Lt;

2.2. 2013 m. gruodžio 18 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 2 000 Lt;

2.3. 2013 m. gruodžio 30 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 4 000 Lt;

2.4. 2013 m. gruodžio 31 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.5. 2014 m. sausio 15 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 2 000 Lt;

2.6. 2014 m. sausio 28 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 4 000 Lt;

2.7. 2014 m. sausio 30 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 4 000 Lt;

2.8. 2014 m. vasario 18 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 2 000 Lt;

2.9. 2014 m. kovo 10 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 2 000 Lt;

2.10. 2014 m. kovo 14 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.11. 2014 m. balandžio 23 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.12. 2014 m. balandžio 23 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.13. 2014 m. balandžio 28 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.14. 2014 m. balandžio 29 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 500 Lt;

2.15. 2014 m. balandžio 29 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 2 000 Lt;

2.16. 2014 m. balandžio 30 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 2 000 Lt;

2.17. 2014 m. gegužės 5 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 2 000 Lt;

2.18. 2014 m. gegužės 15 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.19. 2014 m. gegužės 16 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.20. 2014 m. gegužės 28 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 500 Lt;

2.21. 2014 m. gegužės 30 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.22. 2014 m. birželio 6 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 500 Lt;

2.23. 2014 m. birželio 14 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 500 Lt;

2.24. 2014 m. birželio 18 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 000 Lt;

2.25. 2014 m. birželio 27 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 200 Lt;

2.26. 2014 m. birželio 27 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 2 000 Lt;

2.27. 2014 m. liepos 2 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojusi elektroninės bankininkystės kodų generatoriaus PIN kodus, neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė 1 200 Lt.

2.28. Šiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, ji apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d. nesudariusi darbo sutarties su Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga ir tvarkydama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, asociacijos kodas (duomenys neskelbtini), buhalterinę apskaitą, pagal žodinį susitarimą su Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentu S. G. ir jo sutikimu, turėdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių finansinėms operacijoms atlikti, kurio negrąžino 2013 m. lapkričio mėn. nutraukusi darbo sutartį, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 21 d. iki 2014 m. liepos 3 d. viso 27 kartus neteisėtai, panaudojusi svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių bei neteisėtai iniciavusi 27 finansines operacijas, iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė viso 47 400,00 Lt (13 727,99 EUR), kurią naudojo asmeninėms reikmėms ir į Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos sąskaitą negrąžino, tokiu būdu A. G. apgaule savo naudai įgijo didelės 47 400,00 Lt (13 727,99 EUR) vertės svetimą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turtą (pinigines lėšas), tuo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai padarė 47 400,00 Lt (13 727,99 EUR) didelę turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

4. Be to ji, nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d. dirbdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, asociacijos kodas (duomenys neskelbtini), buhaltere, pagal 2014 m. liepos 4 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama visiškai materialiai atsakinga už bet kokio pobūdžio turtą, kurį jai patikėjo darbdavys (įskaitant pinigus), užimamų pareigų pagrindu, turėdama įgaliojimus asociacijos vardu atlikti mokėjimus ir savo žinioje turėdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės kodų generatorių bei būdama paskirta jo naudotoja, veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą nusikalstamą tikslą – pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 7 d. iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos vardu AB „Swedbank“ atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai į savo asmeninę AB „Swedbank“ atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama apgaulingą lėšų pervedimo paskirtį – pagal prašymą atsiskaitytinai, pervedė viso 59 413,84 EUR, iš kurių išleido (grąžino) 4 842,75 EUR sumą, o 54 571,09 EUR suma, apskaityta A. G. avanso apyskaitose ir registruota Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos registruose kaip atskaitingam asmeniui išduotos piniginės lėšos, kurią naudojo asmeninėms reikmėms ir į Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos sąskaitą negrąžino, tokiu būdu A. G. iš viso pasisavino, jai užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės 54 571,09 EUR vertės svetimą Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turtą (pinigines lėšas), tuo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai padarė 54 571,09 EUR didelę turtinę žalą, t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką – jos žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto pasisavinimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje.

5. Be to, ji, nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d. dirbdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, asociacijos kodas (duomenys neskelbtini), buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako „<...> Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, būdama atsakinga už Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., apgaulingai tvarkė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą, t. y.: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (iki 2012 m. gruodžio 1 d.), „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ (nuo 2013 m. sausio 1 d.), 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke A. G. išduota 340 852, 28 Lt (98 717,64 EUR) suma apskaitoje įvertinta kaip atskaitingam asmeniui išduotos piniginės lėšos, kurios apskaitytos A. G. avanso apyskaitose ir registruotos Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos registruose, kai tuo tarpu, pagal A. G. asmeninę AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, pervesta 340 852,28 Lt (98 717,64 EUR) suma buvo naudojama asmeninėms reikmėms, tokiu būdu A. G. apgaulingai tvarkė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 20 d., t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

6. Taip pat ji, nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 31 d. dirbdama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos, asociacijos kodas (duomenys neskelbtini), buhaltere, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 11 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad už buhalterinių įrašų teisingumą atsako „<...> Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, būdama atsakinga už Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinių įrašų teisingumą, laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 7 d. apgaulingai tvarkė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą, t. y.: pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 – 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“, 12 straipsnio 4 dalies reikalavimą, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ (nuo 2013 m. sausio 1 d.), 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“ banke A. G. išduota 54 571,09 EUR suma apskaitoje įvertinta kaip atskaitingam asmeniui išduotos piniginės lėšos, kurios apskaitytos A. G. avanso apyskaitose ir registruotos Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos registruose, kai tuo tarpu, pagal A. G. asmeninę AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą, pervesta 54 571,09 EUR suma buvo naudojama asmeninėms reikmėms, tokiu būdu A. G. apgaulingai tvarkė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos buhalterinę apskaitą ir dėl to iš dalies negalima nustatyti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2017 m. sausio 7 d., t. y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

7. Nuteistoji A. G. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti jai bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

7.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas jai bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Anot nuteistosios, skirdamas jai bausmę, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į jos asmenybę, į tai, kad ji neteistas, teigiamai charakterizuojama, nusikalstamas veikas ji padarė dėl susidariusių sunkių asmeninių aplinkybių, ji visą laiką buvo įsitikinusi, kad pinigus grąžins, tačiau pati buvo savo draugo apgauta. Apeliantė pažymi, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį ji naujų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jos atžvilgiu skirti realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistoji nurodo, kad ji turi pastovią gyvenamąją vietą, turi sūnų, jos socialiniai ryšiai su šeimos nariais yra labai artimi, ji palaiko artimus ryšius su tėvais, kuriuos globoja ir padeda buityje, ji pati serga sunkiomis ligomis, dėl kurių atlikti laisvės atėmimo bausmę jai bus per sunku.

8.2. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo A. G., pirmosios instancijos teismas nuteistajai paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo netaikė ne dėl to, kad nuteistoji neatlygino žalos, bet tai lėmė daugelis kitų byloje nustatytų aplinkybių, kurios teismui davė pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Motyvuojamoji dalis

10. Nuteistosios A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

11. Nuteistoji A. G. savo apeliaciniame skunde neginčija kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, sutinka su juridiniu padarytų veikų vertinimu. Apeliantė iš esmės ginčija tik realios laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimą.

12. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

13. A. G. padarė keliolika nusikalstamų veikų, tarp jų ir priskiriamų sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 2 dalis, 183 straipsnio 2 dalis), už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, pradėdamas dėstyti motyvus, susijusius su A. G. skiriamos bausmės rūšimi ir dydžiu, nurodė, jog byloje nenustatyta A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu, baigdamas motyvuoti bausmės skyrimą nuteistajai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad nuteistoji prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Susipažinus su baudžiamosios bylos duomenimis, akivaizdu, jog A. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios viso bylos proceso metu prisipažino padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, todėl ši aplinkybė yra jos atsakomybę lengvinanti, kaip pagrįstai, nors ir prieštaringai, nustatė pirmosios instancijos teismas. Nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Iš byloje esančių nuteistąją charakterizuojančių duomenų matyti, jog A. G. nusikalto pirmą kartą, praeityje ji teista nebuvo, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti jog A. G. turi rimtų sveikatos problemų. Išdėstytas aplinkybes įvertinus kartu su tuo, jog A. G. nusikalstamą veiką tęsė gana ilgą laiko tarpą, iš Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos pasisavino 175461,60 eurų, o minėtai sąjungai atlygino tik 100 eurų žalą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, už A. G. padarytas nusikalstamas veikas, net ir už tas, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato alternatyvias bausmes laisvės atėmimui, paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė. Nuteistajai A. G. tiek už atskiras jos padarytas nusikalstamas veikas, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistosios asmenybės pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

14. Nėra pagrindo tenkinti ir nuteistosios prašymo sumažinti jai paskirtos bausmės dydį vienu trečdaliu, kadangi BK 64¹ straipsnio nuostatos, kuriomis remiantis nuteistajam paskirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, taikomos tik baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat, kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Be to šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma teismui, nagrinėjančiam baudžiamąją bylą, nėra privaloma. Net ir kaltinamajam visiškai pripažįstant savo kaltę, atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, nagrinėjantis bylą, atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą gali tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, priešingu atveju – kaip minėta, net ir kaltinamajam visiška pripažįstant kaltę bei tam neprieštaraujant gynėjui ir prokurorui, teismas neprivalo atlikti sutrumpinto įrodymų tyrimo. Taigi, šioje baudžiamojoje byloje BK 64¹ straipsnio taikymo būtinos sąlygos nėra nustatytos.

15. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi bei dabartinė BK 75 straipsnio redakcija nenumato bausmės vykdymo atidėjimo už sunkių nusikaltimų padarymą, tačiau 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, t. y. tarpinė šio straipsnio redakcija, numatė galimybę atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui. Šis įstatymas laikytinas lengvinančiu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Remiantis grįžtamosios baudžiamojo įstatymo galios principu, šioje baudžiamojoje byloje turi būti taikoma tarpinė baudžiamojo įstatymo (BK 75 straipsnio) redakcija, pagal kurią bausmės vykdymą galima atidėti asmeniui, nuteistam ir už sunkius nusikaltimus.

15.1. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. BK 75 straipsnis apriboja bausmės vykdymo atidėjimo taikymą tokiomis formaliai būtinomis sąlygomis - nusikaltimo sunkumo laipsnis ir bausmės dydis. Be to, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Kaltininko asmenybės įvertinimas tokiu atveju yra vienas iš svarbesnių faktorių. Vertindamas nusikaltimą padariusiojo asmenybę, teismas turi skirti asmenybės požymius, kurie lemia asmens pavojingumą, ir požymius, kurie tam įtakos neturi. Kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo (ankstesni nusikaltimai ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginančių priemonių vartojimą, vertybinė orientacija, požiūris į darbą, šeimą, asmens charakteristika ir pan.), nusikaltimo padarymo metu (nusikaltimo padarymo būdas, įrankiai ir priemonės, laikas, vieta, pasekmių sunkumas, kaltės forma, nusikaltimo tikslas ir motyvas) ir po nusikaltimo padarymo (atvykimas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas, nukentėjusiojo atsiprašymas, nusikalstama veika sukeltų neigiamų pasekmių kompensavimas ir pan.). Įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę teismas taip pat turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks šeimos, nuolatinio darbo, galimybės baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti nepilnamečių, sergančių asmenų ar invalidų ir pan.)

15.2. Kaip minėta, A. G. nusikalto pirmą kartą, kaip viso bylos proceso metu tvirtino pati nuteistoji, nusikalstamą jos elgesį įtakojo asmeniniai santykiai, praeityje teista A. G. nebuvo, ji turi aukštąjį išsilavinimą, turi sūnų, turi rimtų sveiktos problemų. A. G. padarytos nusikalstamos veikos, už šių nusikalstamų veikų padarymą paskirtos bausmės ir galutinė bausmė, nuteistosios asmenybė atitinka visas būtinas BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo sąlygas. Be to, nagrinėjamu atveju negalima nepaminėti ir, sprendžiant A. G. bausmės klausimą, neatsižvelgti į pakankamai ilgą šios baudžiamosios bylos procesą. Nusikalstamas veikas A. G. padarė 2013 – 2014 metais, A. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas pilnai pripažino, davė išsamius parodymus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010, 2K-7-27-746/2015). Jau aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad A. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydžio koreguoti nėra teisinio pagrindo. Tačiau, pernelyg ilgas šios baudžiamosios bylos procesas laikytina viena iš priežasčių švelninti nuteistosios teisinę padėtį, o būtent, atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, darytina išvada, jog šiuo atveju nebūtų teisinga po nusikalstamų veikų padarymo praėjus beveik penkeriems metams, skirti A. G., kuri nusikalto pirmą kartą, po nusikaltimų padarymų per gana ilgą laiko tarpą naujų nusikaltimų nepadarė, serga sunkiomis ligomis, realią laisvės atėmimo bausmę. A. G. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas bausmės paskirčiai, numatytai BK 41 straipsnyje, neprieštarauja. Išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taipogi pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas, t. y. realios laisvės atėmimo bausmės nepaskyrimas A. G. nepažeistų ir civilinio ieškovo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos interesų, nes būdama laisvėje A. G. turėtų daugiau galimybių atlyginti savo nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

16. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, civilinio ieškovo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovas pateikė prašymą, kuriuo prašo iš nuteistosios A. G. civilinio ieškovo naudai priteisti patirtas 1052,70 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

16.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Nagrinėjamu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K – 410/2008, 2K – 196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-78-693/2015).

16.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistosios apeliacinį skundą, civilinis ieškovas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija šiuo nuosprendžiu nuteistosios A. G. apeliacinį skundą tenkina. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš nuteistosios civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, A. G. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei atlyginti Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai padarytą žalą.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeičiama į kardomąją priemonę – suėmimą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.