- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-799-134-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Raimundas Kurklietis
- Kategorijos
Teisėjas Vytautas Krikščiūnas Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.2 Teisminio sprendimo Nr.1-50-1-693-2004-1
2011 m. lapkričio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (2004-04-30 redakcija Nr. 72-2492) laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., 67 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atliekant per 6 mėnesių terminą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės mėn. 16 d., apie 2.00 val. pagrobė V. P. priklausantį automobilį FORD SIERRA, valstybiniais numerio ženklais (duomenys neskelbtini) 3 000 litų vertės, stovėjusį šalia namo, mieste.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
Skunde teigia prisipažinęs padaręs nusikaltimą ir gailėjęsis, žalą atlyginęs, todėl manantis, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai per griežta. Jis nusikaltimą padarė 2004-05-16 ir per 7 metus iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo asmenybė pasikeitė : susirado darbą UAB ,,A“, atsisakė žalingų įpročių, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Yra įrašytas į Psichikos sveikatos ligų ir priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl vidutinio sunkumo depresijos, o laisvės atėmimo bausmės atlikimas šią būseną tik pablogintų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamasis įstatymas teismui suteikia galimybę ir recidyvistui skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl bados bausmės paskyrimas atitiktų BK 41 str. 2 d. numatytus bausmės tikslus.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teismas, skirdamas apeliantui bausmę – parinkdamas bausmės rūšį ir trukmę, teisingai taikė BK 56 str. 1 d., 54 str. 2 d., 61 str. 1-3 d. nuostatas. Apeliantas nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003-09-05 ir 2004-02-24 nuosprendžiais, todėl teismas jam, kaip recidyvistui, teisingai parinko griežčiausią BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Švelninti šią bausmę ir skirti apelianto prašomą baudos bausmę nėra jokio pagrindo. Priešingai nei tvirtina apeliantas, byloje esantys nuosprendžiai patvirtina, kad apeliantas ir iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, ir po jo sistemingai darė tyčinius turtinius nusikaltimus, todėl jo asmenybės pavojingumas nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant baudos bausmę. Teismas, parinkdamas apeliantui artimą minimaliam laisvės atėmimo bausmės terminą, atsižvelgė į visas jo skunde dėstomas aplinkybes – dvi atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sveikatos būklę – jam 2009-10-02 diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (78 b.l.), nusikalstama veika padaryta pakankamai seniai, todėl dar kartą atsižvelgti į šias aplinkybes ir dėl to keisti bausmės rūšį nėra pagrindo. Pažymėtina, kad apelianto argumentai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, neturės galimybės gauti tinkamą depresijos gydymą, nutrūks jo darbiniai santykiai, neturi teisinės reikšmės, nes skundžiamu nuosprendžiu apeliantui bausmės vykdymas atidėtas. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, nurodydamas straipsnio, pagal kurį kvalifikuota apelianto veika, redakciją, padarė rašybos klaidą, nes veikos padarymo metu galiojo ne nuosprendyje nurodyta 178 str. 2 d. 2004-04-30 įstatymo Nr. 72-2492 redakcija, o 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija. Tačiau ši rašybos klaida neturi įtakos nuosprendžio pagrįstumui ir teisėtumui, nes apeliantui taikyta jam palankesnė nei nuosprendžio priėmimo metu galiojusi straipsnio redakcija.
Apibendrindama kolegija daro išvadą, kad apeliantui paskirta bausmė tinkamai individualizuota, atitinkanti jo veikos ir asmenybės pavojingumą, todėl ją švelninti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo nuteistas už kelis nusikaltimus (padarytus po skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikaltimų), tačiau pirmos instancijos teismas nesprendė ir nepasisakė dėl skundžiamu ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 str. 9 d. (nežiūrint to, kad bausmės atliktos), tuo pažeisdamas baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, negali ištaisyti padarytų klaidų, nes tai viršytų apeliacinio skundo ribas ir pablogintų nuteistojo padėtį.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.