Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje ir jam paskirta 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu, skirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nuosprendžiu.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. spalio 12 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. Z. nuteistas pagal BK 242 straipsnį už tai, kad jis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. Š. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. Z. leidimo penkioms paroms parvykti į namus dėl giminaičio mirties, 2022 m. birželio 10 d., apie 11.30 val., iš atvirosios kolonijos buvo išleistas į trumpalaikę išvyką penkioms paroms parvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), iš kur turėjo sugrįžti iki 2022 m. birželio 15 d. 11.30 val. imtinai, tačiau iki 2022 m. birželio 15 d., 11.30 val., be svarbios priežasties nesugrįžo į įkalinimo vietą, dėl ko buvo organizuota ir vykdoma jo paieška ir informuotas (duomenys neskelbtini) budėtojas. 2022 m. birželio 20 d., apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato pareigūnai prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), jį surado ir pristatė į (duomenys neskelbtini).

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendyje konstatuota, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus, A. Z. pareikštas kaltinimas yra įrodytas ir jo veiksmai atitinka BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. Z. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

7. Nuteistasis skunde neginčija savo kaltės dėl to, kad būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo vietos – (duomenys neskelbtini), be svarbios priežasties laiku į ją negrįžo, tačiau teigia, jog už šį teisei priešingą veiksmą buvo nubaustas du kartus, nes (duomenys neskelbtini) administracija jam skyrė drausminę nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas trisdešimčiai parų, tuo tarpu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, paskiriant jam keturių mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išklausiusi proceso dalyvių nuomones sprendžia, kad šis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir remiantis juo, naikinti ar keisti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.

8. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu apeliantas nuteistas pagal BK 242 straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, o be to ir pats nuteistasis sutinka, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose buvo išleistas išvykti už įkalinimo vietos – (duomenys neskelbtini) teritorijos ribų, tikslu dalyvauti šeimos nario laidotuvėse, tačiau nustatytu laiku – 2022 m. birželio 15 d. iki 11.30 val. be pateisinamos priežasties į pataisos įstaigą negrįžo. Šiuo atveju byloje nėra ginčo, kad apelianto veiksmai visiškai atitinka BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tačiau apeliantas skunde kelia klausimą dėl galimo jo dvigubo nubaudimo už analogiškus teisei priešingus veiksmus taikant skirtingų rūšių teisinę atsakomybę.

9. Pažymėtina, kad non bis in idem principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Be to, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatoma, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą ir negali būti vykdomas asmens dvigubas baudžiamasis persekiojimas. Negalimumo asmens bausti už tą patį du kartus principas yra įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, nurodant, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje non bis in idem principo pažeidimas nustatomas tuomet, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba vykdomas jo baudžiamasis persekiojimas dėl identiškų arba iš esmės tapačių teisiškai reikšmingų aplinkybių (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; 2009 m. birželio 16 d. sprendimas byloje Ruotsalainen prieš Suomiją, peticijos Nr. 13079/03; 2017 m. birželio 13 d. sprendimas byloje Šimkus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11). Visgi paminėtina ir tai, kad non bis in idem principas nėra visiškai absoliutus, t. y. nereiškia, jog asmeniui už padarytą teisei priešingą veiksmą apskritai negali būti taikoma skirtingų rūšių teisinė atsakomybė, pavyzdžiui kartu su baudžiamąją atsakomybe gali būti taikoma ir civilinė arba drausminė atsakomybė.

10. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tikrinant nuteistojo iškeltą versiją dėl jo dvigubo nubaudimo už tą pačią teisei priešingą veiką du kartus, (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas raštas, prašant pateikti informaciją, ar A. Z. buvo nubaustas drausmine tvarka už tai, kad nustatytu laiku negrįžo į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109). Iš baudžiamojoje byloje esančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. birželio 23 d. nutarimo dėl nuteistojo nubaudimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Z. trumpalaikės išvykos į namus penkioms paroms laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 10 d. 11.30 val. iki 2022 m. birželio 15 d. 11.30 val., nuteistasis 2022 m. birželio 10 d. apie 22.18 val., 2022 m. birželio 14 d. apie 22.35 val. patikrinimų metu buvo nerastas namuose, tuo tarpu 2022 m. birželio 12 d. apie 22.17 val., 2022 m. birželio 13 d. apie 22.18 val. jam buvo nustatytas atitinkamai 1,61 promilių ir 2,41 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 117). Įvertinęs, kad tokiais savo veiksmais A. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. sausio 18 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Nuteistųjų kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos ar atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje elgesio taisyklių“ pakeitimo patvirtinimo 6.1 punkto ir 7.1 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) direktorius nuteistajam paskyrė vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į socialinės paramos nuteistiesiems fondą.

11. Aukščiau aptartos aplinkybės suponuoja išvadą, kad (duomenys neskelbtini) direktorius nuteistojo atžvilgiu taikė drausminę atsakomybę už pažeidimus, padarytus trumpalaikės išvykos metu, t. y. jo nebuvimą namuose ir alkoholinių gėrimų vartojimą. Tuo tarpu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. Z. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir pripažintas kaltu už tai, kad be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo vietą. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad A. Z. drausmine atsakomybe nubaustas už kitokio pobūdžio pažeidimus nei nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog A. Z. už negrįžimą į įkalinimo vietą papildomai buvo nubaustas perkėlimu į kamerų tipo patalpas trisdešimčiai parų. Tokių rašytinių duomenų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, nepateikė ir pats nuteistasis. Šiuo atveju, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, jam pritaikyta drausminė atsakomybė už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą savaime nepaneigia galimybės A. Z. taikyti baudžiamąją atsakomybę už tai, kad jis nustatytu laiku negrįžo į įkalinimo įstaigą. Pažymėtina, kad pozicijos, jog taikyta drausminė atsakomybė neužkerta galimybės asmeniui taikyti ir baudžiamąją atsakomybę, o bausmės skyrimas pagal BK nuostatas, nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507-788/2015, 2K-222-788/2017, 2K-21-628/2019). Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. Z. paskiriant nuobaudą už bausmės atlikimo režimo pažeidimus pagal BVK 142 straipsnio ir 143 straipsnio nuostatas ir jį nuteisiant Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį nebuvo pažeistas non bis in idem principas.

12. Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo A. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje yra teisėtas ir pagrįstas. Apelianto skunde nurodytas motyvas nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendį, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

13. Skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, paskyrus nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatyta, kad ji turi būti atliekama pataisos namuose. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 (įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d.) atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Iki 2020 m. liepos 1 d. galiojusioje BK 50 straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad bausmės atlikimo įstaigą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Visgi šioje byloje nuosprendis priimtas šiai įstatymo nuostatai jau nebegaliojant. BVK 65 straipsnyje įtvirtinta, kad nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir jame nurodydamas bausmės atlikimo įstaigą, neatsižvelgė į pasikeitusį teisinį reguliavimą. Toks pirmosios instancijos teismo netinkamas BK ir BVK normų taikymas iš esmės nedaro įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant pašalinti bet kokių neaiškumų atsiradimą nuosprendžio vykdymo stadijoje, ši nuosprendžio dalis turi būti patikslinta – iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinant dalį, kuria nuspręsta A. Z. laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose, nes to BK nuostatos nereglamentuoja.

14. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo gauta 2022 m. gruodžio 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos garantuojamos antrinės pagalbos išlaidos, ginant nuteistąjį A. Z., sudaro 43,33 Eur, kurios turi būti priteistos valstybės naudai iš nuteistojo. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šį imperatyvą, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises. Vertinant byloje esančius duomenis matyti, kad nuteistasis A. Z. šiuo metu niekur nedirba, baudžiamojoje byloje esančiame tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, už paskutinįjį administracinį nusižengimą, padarytą 2022 m. birželio 11 d. yra nubaustas bauda, tačiau byloje informacijos apie jos sumokėjimą nėra (1 t., b. l 49), be to, šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis turėtų turto ar kitų pajamų, iš kurių galėtų atlyginti susidariusias antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir A. Z. turtinę padėtį bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, spręstina, jog valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos neišieškotinos iš nuteistojo A. Z..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. spalio 12 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad A. Z. bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Neišieškoti iš A. Z. valstybės naudai 43,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. gruodžio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.