Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, dalyvaujant sekretorei Salomėjai Paulauskienei, pažeidėjui R. M., išnagrinėjusi trauktino administracinėn atsakomybėn R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovu, vedusio, auginančio du nepilnamečius vaikus, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog 2013-09-09 apie 10:20 val., LM18 Muitinės procedūrų priežiūros skyrius, nustatė, kad Vokietijos muitinėje Bendrijos/bendrosios tranzito procedūros vykdymui, naudojantis Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos priemonėmis, buvo įformintas tranzito lydintis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-08-27). Krovinys – žemės ūkio mašinos. Prekė paskirties įstaigai – Malkų įlankos jūrų uosto postui, turėjo būti pateikta iki 2013-09-02. Tranzito lydintis dokumentas ir jame nurodytas krovinys paskirties įstaigai buvo pateiktas tik 2013-09-05, t. y. su pažeistu tranzito terminu. Krovinį pristatė vežėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tranzito lydinčiame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad krovinys išvykimo įstaigoje buvo pakrautas į transporto priemonę SCANIA/(duomenys neskelbtini), bet į paskirties muitinės įstaigą krovinys atvyko su transporto priemone SCANIA/(duomenys neskelbtini). Iš paskirties įstaigai pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksporto skyriaus vadovo R. M. paaiškinimo Nr. 05/09/2013 (2013-09-05) nustatyta, kad krovinys iki pateikimo paskirties įstaigai buvo perkrautas du kartus – į transporto priemonę SCANIA/(duomenys neskelbtini), o po to – į transporto priemonę SCANIA/(duomenys neskelbtini). Abu perkrovimai buvo atlikti be muitinės žinios. 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 str. 2 d. nurodyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą. Be to, prekės turėjo būti iškraunamos iš jas gabenusios transporto priemonės tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose vietose (Bendrijos muitinės kodekso 46 str. 1 d.). Klaipėdos teritorinė muitinė raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-09-27) kreipėsi į vežėją, prašydama pateikti informaciją, susijusią su šio krovinio perkrovimais bei dokumentus, kuriais remiantis būtų galima laikyti tranzito terminą nepažeistu, nes vadovaujantis 1993-07-02 Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 361 str. 2 d., jeigu prekės į paskirties įstaigą pateikiamos suėjus išvykimo įstaigos nustatytam terminui ir jei šio termino nesilaikoma dėl aplinkybių, kurių paaiškinimas paskirties įstaigai yra priimtinas ir kurios atsiranda ne dėl vežėjo ar vykdytojo kaltės, pastarieji laikomi nepažeidusiais nustatyto termino. Atsakymas nebuvo gautas bei prašomi dokumentai nepateikti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadovas R. M., būdamas atsakingas už tranzito lydinčiame dokumente Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto krovinio perkrovimą iš jį gabenusios transporto priemonės be muitinės žinios ir už krovinio pateikimą per nustatytą terminą paskirties muitinės įstaigai muitiniam tikrinimui, nesilaikė teisės aktuose nurodytų reikalavimų. Šiuose veiksmuose yra administracinės teisė pažeidimo požymių, nurodytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

Teismo posėdžio metu R. M. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad transporto priemonė SCANIA/(duomenys neskelbtini) vežant krovinį Vokietijoje sugedo, todėl negalėjo būti toliau eksploatuojama. Dėl šio gedimo krovinys buvo perkrautas į transporto priemonę SCANIA/(duomenys neskelbtini), o po to, siekiant išvengti krovinio pervežimo termino pažeidimo, – į transporto priemonę SCANIA/(duomenys neskelbtini). Pripažino, jog pakankamai neišsiaiškino padėties ir laiku nesikreipė į muitinę, kad informuotų ją, dėl kokių priežasčių krovinys į muitinę pristatytas kita transporto priemone ir ne laiku. Perkraunant krovinį iš vienos transporto priemonės į kitą, muitinės pareigūnai nebuvo kviesti, nes nežinojo, jog tai būtina. Patikino, kad vadovavosi kitų Europos šalių praktika, kurios, sugedus transporto priemonei ir perkraunant krovinį, nereikalauja tokių formalumų ir duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, tarptautiniu krovinių transportavimo važtaraščiu, pažeidėjo paaiškinimu, Klaipėdos teritorinės muitinės raštais, patvirtinimu apie transporto priemonės remontą bei kita bylos medžiaga. Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog bausmė atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, turi nuolatinį darbą, kritiškai vertina savo elgesį, pažeidimas padarytas dėl objektyvių priežasčių – transporto priemonės gedimo, pažeidėjo veiksmuose nebuvo tyčios, padarytas pažeidimas nepadarė žalos, R. M. augina du nepilnamečius vaikus, yra vedęs, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, darytina išvada, kad įstatymo numatyta minimali nuobauda būtų aiškiai neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, todėl, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį ir paskirti mažesnes nuobaudas nei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalies ir 209 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 30² straipsniais, 209¹ straipsnio 1 dalimi, 209 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 1000,00 Lt (vienas tūkstantis Lt ir 00 ct) baudą.

R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalį, pritaikius 30¹ straipsnį, skirti administracinę nuobaudą – 1500,00 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai Lt ir 00 ct) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, R. M. skirti galutinę nuobaudą – 1500,00 Lt (vienas tūkstantis penki šimtai Lt ir 00 ct). Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097.

Nesumokėjus baudos per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, skundą paduodant tiesiogiai Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.