Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, teisėjų Zigmo Pociaus ir Lino Pauliukėno,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-01-26 nuosprendžio, kuriuo S. B. nuteistas:

pagal BK 182 str. 1 d. (2005-11-28 epizodas dėl I. A. PKF "Agava") laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. (2005-11-30 epizodas dėl I. A. PKF "Agava") laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. (2005-12-02 epizodas dėl UAB "Tauragės kurjeris") laisvės atėmimu 3 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. (2005-12-23 epizodas dėl L. Z. įmonės "Onija") laisvės atėmimu 6 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 1 d. (2005-12-28 epizodas dėl V. K. IĮ "Gustina") laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

pagal BK 182 str. 3 d. (2005-12-21 epizodas dėl UAB "Molupis ir Ko") 30 parų arešto.

BK 63 str. 1 d. ir 4 d. tvarka bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį atlyginti civiliniams ieškovams padarytą žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2006-03-03 iki 2006-04-13, ir nuo 2006-09-11 iki 2006-09-26.

Nuosprendžiu iš nuteistojo S. B. priteista 864,75 lito I. A. PKF "Agava", 3408,60 lito L. Z. įmonei "Onija", 657,47 lito V. K. IĮ "Gustina", 1020,47 lito O. A. GKF, 404,62 lito UAB "Tauragės kurjeris", 360,63 lito UAB "Molupis ir Ko".

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. nuteistas už tai, kad būdamas S. B. IĮ savininku ir turėdamas tikslą įgyti savo naudai svetimą turtą:

2005 m. lapkričio 28 d. pagal 2005-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05-045 iš I. A. PKF "Agava", esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių prekių, už kurias turėjo atsiskaityti iki 2005-12-15, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo I. A. PKF "Agava" turto už 409,27 lito,2005 m. lapkričio 30 d. pagal 2005-11-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 05-045 iš I. A. PKF "Agava", esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių prekių, už kurias turėjo atsiskaityti iki 2005-12-15, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo I. A. PKF "Agava" turto už 1138,48 lito,2005 m. lapkričio 29 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš O. A. GKF, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių prekių, už kurias turėjo atsiskaityti iki 2005-12-03, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo O. A. GKF turto už 930,07 lito,2005 m. gruodžio 2 d. pagal 2005-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005(2-02-01) iš L. Z. įmonės "Onija", esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių prekių, už kurias turėjo atsiskaityti iki 2006-01-01, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo L. Z. įmonės "Onija" turto už 126,37 lito,2005 m. gruodžio 14 d. pagal 2005-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005(2-02-01) iš L. Z. įmonės "Onija", esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių prekių, už kurias turėjo atsiskaityti iki 2005-12-24, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo L. Z. įmonės "Onija" turto už 228,82 lito,2005 m. gruodžio 2 d. sudarė žodinę sutartį su UAB "Tauragės kurjeris" laikraščiu, esančiu (duomenys neskelbtini), kad 2005 m. numeriuose 83, 95, 96, 97, 98 ir 2006 m. numeriuose 1, 3, 5, 7 bus išspausdinta reklama, kad (duomenys neskelbtini) registruota S. B. individuali įmonė, tačiau už reklamos išspausdinimą neatsiskaitė ir taip apgaule pasinaudojo paslaugomis, tuo padarydamas UAB "Tauragės kurjeris" laikraščiui 404,62 lito turtinę žalą,2005 m. gruodžio 21 d. pagal 2005-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K-15 iš V. K. IĮ "Gustina" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių prekių, už kurias turėjo atsiskaityti iki 2006-01-20, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo V. K. IĮ "Gustina" turto už 166 litus,2005 m. gruodžio 23 d. pagal 2005-12-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2005(2-02-01) iš L. Z. įmonės "Onija", esančios (duomenys neskelbtini), paėmė nešiojamą kompiuterį, už kurį turėjo atsiskaityti iki 2006-01-02, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo L. Z. įmonės "Onija" turto už 3081 litą,2005 m. gruodžio 28 d. pagal 2005-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K-15 iš V. K. IĮ "Gustina" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių žaislų, už kuriuos turėjo atsiskaityti iki 2006-01-27, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo V. K. IĮ "Gustina" turto už 222 litus,2005 m. gruodžio 28 d. pagal 2005-12-20 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K-15 iš V. K. IĮ "Gustina" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių prekių, už kurias turėjo atsiskaityti iki 2006-01-27, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo V. K. IĮ "Gustina" turto už 670 litų,2005 m. gruodžio 21 d. pagal 2005-12-21 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K-15 iš UAB "Molupis ir Ko" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), paėmė įvairių maisto prekių, už kurias turėjo atsiskaityti iki 2005-12-28, tačiau neatsiskaitė ir taip apgaule įgijo UAB "Molupis ir Ko" turto už 360,63 lito.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam S. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veikas pagal BK 182 str. 1 d. ir 3 d. kaip svetimo turto įgijimą apgaule (sukčiavimą). Nuteistojo versija, neva jis neturėjo tikslo svetimą turtą įgyti apgaule, visiškai paneigta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teisme ištirtais įrodymais.

Pagal BK 182 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai kaltininkas, panaudodamas apgaulę, savo ar kitų asmenų naudai įgija svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Pirmas svarbus sukčiavimo veikos požymis yra svetimo turto įgijimas. Kitas esminis sukčiavimo veikos sudėties objektyvusis požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus jo valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiavimo atveju apgaulė panaudojama kaip būdas suklaidinti turto valdytoją ir taip užvaldyti jo turtą ar įgyti teisę į jį. Būtent sukčiavimo padarymo būdas lemia šios veikos specifiką.

Apgaulė gali pasireikšti įvairiai, tačiau jos esmė yra padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Viena iš apgaulės, kaip sukčiavimo veikos būdo, formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu – piktavališkas suklaidinimas dėl savo ketinimų, kuris pasireiškia kaip pažadai, kurių jau iš anksto nesiruošiama vykdyti.

Sukčiavimas gali kilti ir iš veikų, susijusių su civilinių sutarčių sudarymu. Turtiniai santykiai yra pirmiausia civilinės teisės reguliavimo dalykas. Sudarant sutartis dėl tam tikrų materialių vertybių paprastai tarp asmenų atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe pagal civilines sutartis, viena iš kurių yra pirkimo – pardavimo sutartis. Tačiau pagal įstatymo reikalavimus atitinkančią civilinę teisinę sutartį turtas yra įgyjamas teisėtai, t. y. šalims išreiškus savo tikrąją valią dėl sandorio sudarymo. Tuo tarpu dėl sukčiavimo turtas kitam asmeniui pereina neteisėtai. Taigi esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, kuris skiria jį nuo civilinio teisinio pažeidimo (sutarties pažeidimo) ir daro turto įgijimą neteisėtu, yra turto savininko ar kito asmens, kuris teisėtai valdo turtą ar kurio žinioje tas turtas yra, apgaulė, kuri turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmeniui apsispręsti perduoti turtą kitam asmeniui. Jeigu asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmeniui apsispręsti perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimu. Be to, kvalifikuojant veiką kaip sukčiavimą, reikia atsižvelgti į tai, ar yra galimybė atkurti pažeistas subjektines civilines teises civiliniu teisiniu būdu.

Norint pripažinti veiką sukčiavimu, labai svarbu išsiaiškinti veikos subjektyviuosius požymius. Sukčiavimo nusikaltimo sudėties subjektyviajam požymiui – tyčiai – būdinga tai, kad tyčia apgaulingai neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto – dar iki turto ar teisės į jį įgijimo. Taigi reikia nustatyti, kad kaltininkas, sudarydamas konkrečius sandorius dėl turto, iš anksto turėjo siekį suklaidinti (apgauti) kitą asmenį ir neteisėtai įgyti svetimą jam turtą ar teisę į jį. Kaltininko išankstinę tyčią neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi patvirtinti sandorio sudarymo metu kaltininko naudojama apgaulė.

Kaip matyti iš byloje sukauptų duomenų, nuteistasis S. B. savo nusikalstamų tikslų įgyvendinimui ruošėsi iš anksto. 2005-08-17 Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos Šilutės skyriui S. B. kaip įmonės vadovas pateikė S. B. įmonės deklaracijas už 2003 ir 2004 metus (1 t., b. l. 86-92), kas rodo, jog nuo pat įregistravimo (2003-01-23) ši įmonė jokios veiklos nevykdė, o jos savininkas S. B. nevykdė jam mokesčių įstatymuose nustatytos pareigos laiku pateikti reikalingas deklaracijas, bei 2005-09-09 išsiėmė naują įmonės registravimo pažymėjimą (1 t., b. l. 5). Akivaizdu, kad tokiais veiksmais S. B. siekė užsitikrinti savo versijos, neva įmonė pradeda naują veiklą, patvirtinimą tam atvejui, jeigu firmų, su kuriomis jis sudarinės pirkimo – pardavimo sutartis, atstovai prieš sudarydami sandorius per viešas Juridinių asmenų registro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų bazes tikrintų šios įmonės patikimumą. Be to, jis rugsėjo mėnesį išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), priėmė į darbą tris darbuotojas, suorganizavo įmonės atidarymą, į kurį, kaip patvirtino liudytojos A. S. ir N. S. , pakvietė vietinio laikraščio žurnalistus, ko pasekoje laikraštyje 2005-09-06 buvo išspausdintas reklaminis straipsnis apie iki šiol rajone dar neteiktų daugybės paslaugų veikla neva pradedančią užsiimti S. B. įmonę (2 t., b. l. 77). Iš liudytojų A. S. , I. V. ir N. S. , įdarbintų S. B. įmonėje, parodymų matyti, kad įmonėje realiai S. B. deklaruojama veikla nevyko, išskyrus kelias įdarbinimo sutartis, jos gan greitai suprato, jog S. B. joms meluoja apie įmonės veiklą ir jos perspektyvas, nutraukė darbo santykius ir iš įmonės išėjo. Šios aplinkybės patvirtina, jog S. B. tokiu būdu siekė sukurti savo, kaip patikimo, perspektyvaus ir veiklaus verslininko įvaizdį. Tokio įvaizdžio Tauragėje kūrimą patvirtina ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-27 nuosprendyje nustatytos aplinkybės, jog S. B. Tauragėje iš UAB "Siglita rent a car" 2006 m. sausio mėnesį buvo išsinuomavęs naują automobilį "Hyundai Getz", o vasario mėnesį "VW Polo", taip apgaule šiai įmonei padarydamas turtinę žalą. Be to, iš įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-19 nuosprendžio matyti, jog S. B. 2005-09-06 buvo dar išsinuomavęs Šilutėje patalpas, esančias , (duomenys neskelbtini) ir nors po mėnesio patalpų savininkas nuomos sutartį dėl sutarties sąlygų nevykdymo nutraukė, tačiau 2005-10-04 atvykusiems UAB "7 Nuomos" atstovams S. B. nurodė, kad minėtu adresu turi kanceliarinių prekių parduotuvę, tokiu būdu minėtos įmonės atstovams pateikė klaidingą informaciją apie S. B. įmonės buvimo vietą bei finansinę padėtį ir apgaule sudarė automobilio nuomos sutartį.

Kaip matyti iš civilinių ieškovų šioje byloje pateiktų dokumentų, su visomis iš minimų įmonių buvo sudarytos sukčiavimui palankios sutartys, įgalinančios imti prekes su vėlesniu atsiskaitymu pavedimu, iš civilinių ieškovų atstovų paaiškinimų matyti, jog jų apsisprendimui pasirašyti tokias sutartis didžiausią įtaką turėjo būtent S. B. sukurtas patikimas įvaizdis, įmonės registravimo pažymėjimo bei antspaudo turėjimas. Toks S. B. visais atvejais naudotas apgaulės būdas akivaizdžiai parodo jo išankstinę tyčią užvaldyti svetimą turtą. Šią išvadą patvirtina ir civilinių ieškovų atstovų paaiškinimai apie tai, jog S. B. įsigyti daugiau ir didesnės vertės prekių sukliudė tose įmonėse galiojusi tvarka neduoti prekių, kol skolininkas neatsiskaito už anksčiau gautas prekes, viršijusias tam tikrą sumą, o S. B. , susidūręs su tokiomis kliūtimis, nė vienu atveju neatsiskaitė už ankstesnes prekes ir daugiau tose įmonėse nebepasirodė, o pasitenkinęs tuo, ką gavo, ieškojo kitų firmų, iš kurių tokia pat apgaulės forma įsigijo jam reikalingų daiktų. Iš jau minėto Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-27 nuosprendžio matyti, jog po to, kai Tauragės verslininkai išsiaiškino tikruosius S. B. tikslus, S. B. savo neteisėtą veiką perkėlė į kitą regioną – iš UAB "APM kompiuteriai" Vilniuje, į susitikimo vietą atvažiavęs vėlgi nauju Alytuje išsinuomotu automobiliu, taip sukurdamas mokaus ir patikimo kliento įvaizdį, ir pasinaudojęs S. B. įmonės dokumentais, apgaule įgijo kompiuterinę techniką.

Taigi iš šioje byloje bei įsiteisėjusiuose Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-27 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-01-19 nuosprendžiuose nustatytų aplinkybių matyti, jog S. B. , 2005 metų rugsėjo mėnesį neva atnaujinęs savo individualios įmonės veiklą, per 6 mėnesius aukščiau aptartu apgaulės būdu įgyjo vienuolikos įvairiose Lietuvos vietovėse (Tauragė, Šilalė, Kaunas, Vilnius) registruotų įmonių turtą, kurio tik dalis buvo grąžinta policijos pareigūnų pastangomis. Nukentėjusiųjų skaičius ir veiklos geografija rodo, kad S. B. ieškojo įmonių, kurioms dar nebuvo žinomi jo nusikalstamos veiklos metodai. Pažymėtina ir tai, kad minėtų įmonių veiklos pobūdis yra pakankamai skirtingas (automobilių nuoma, statybinės medžiagos, namų apyvokos daiktai, kanceliarinės prekės, maisto produktai), kas taipogi rodo, jog S. B. įmones rinkosi ne pagal savo įmonės deklaruojamas veiklos sritis, o pagal savo asmeninius poreikius, ką akivaizdžiai iliustruoja epizodai dėl auksinės grandinėlės ir žaislų įgijimo iš V. K. IĮ "Gustina" bei maisto produktų įgijimo iš UAB "Molupis ir Ko". Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsakytais argumentais, kuriais patikimai paneigta nuteistojo versija, neva jis turtą įgydavo išimtinai įmonės interesais, ir jų nebeatkartoja.

Taigi nuteistojo S. B. kaltė dėl sukčiavimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę sukčiavus. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas, nuosprendis apeliacinio skundo ribose laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo S. B. apeliacinį skundą atmesti.