Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. (P.) pareiškimą dėl termino priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys byloje – V. P. (V. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė nepilnamečio D. P. tėvas J. P.. Po tėvo J. P. mirties jo sūnus D. P. per įstatymo nustatytą terminą nespėjo priimti palikimo. Pareiškėjos žiniomis, palikimą sudaro: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

4. Sutuoktinio sesuo kreipėsi su pareiškimu dėl leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Nutartyje teismas atsisakė priimti pareiškimą ir nurodė, kad pareiškimas turi būti paduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

6. Pareiškėja, suderinusi atostogų laiką su darboviete, atvyko į Lietuvą bei pati kreipėsi su pareiškimu dėl leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nutartimi teismas atsisakė išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, todėl teismas nurodė pirmiausia bendra tvarka kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

7. Suinteresuotas asmuo V. P. (V. P.), atstovaujamas motinos M. P., atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Dėl termino atnaujinimo.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

9. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su pareiškėja A. P.. J. P. nepilnamečiai vaikai – V. P. ir D. P., kurio įstatyminė atstovė yra A. P.. Terminas palikimui priimti suėjo 2022 m. spalio 16 d. (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). 2023 m. kovo 22 d. testamentų registro išrašo duomenimis, po palikėjo J. P. mirties jo palikimą priėmė pareiškėja (palikėjo sutuoktinis), suinteresuotas asmuo V. P., o nepilnametis D. P. palikimo po tėvo mirties per įstatyme nustatytą terminą nėra priėmęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Kadangi D. P. yra nepilnametis, jo interesus pagal įstatymą atstovauja motina A. P..

10. Pareiškime pareiškėja paaiškino, kad po sutuoktinio J. P. mirties palikimo nepilnamečio sūnaus vardu priimti nespėjo, nes pareiškėja gyvena Baltarusijos Respublikoje, o įgaliota sutuoktinio sesuo, kuri rūpinosi paveldėjimo teisinių klausimų tvarkymu, neturi teisės veikti nepilnamečio vaiko vardu.

11. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja įgaliojo sutuoktinio seserį veikti jos vardu, tvarkant paveldėjimo klausimus. Sutuoktinio sesuo kreipėsi į notarą: pareiškėja palikimą priėmė 2022 m. spalio 10 d., tuo tarpu tam, kad būtų priimtas palikimas nepilnamečio vaiko vardu, buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

12. Sutuoktinio sesuo su pareiškimu dėl leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus. Nutartyje teismas atsisakė priimti pareiškimą ir nurodė, kad pareiškimas turi būti paduotas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13. Sutuoktinio sesuo nedelsdama su pareiškimu dėl leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nutartyje teismas atsisakė priimti pareiškimą ir nurodė, kad dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi kreiptis vaiko motina arba pavesti bylą teisėtam atstovui.

14. Pareiškėja, suderinusi atostogų laiką su darboviete, atvyko į Lietuvą bei pati kreipėsi su pareiškimu dėl leidimo išdavimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Nutartimi teismas atsisakė išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, kadangi pareiškėja praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, todėl teismas nurodė pirmiausia bendra tvarka kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, pripažįsta, kad terminas palikimui priimti nepilnamečio vaiko vardu yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis).

16. Nepilnametis vaikas D. P. negalėjo savo teisių įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, nes jis neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir negalėjo savarankiškai dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose. Kaip nurodė pareiškėja, ji ir jos nepilnametis sūnus gyvena Baltarusijos Respublikoje, todėl sutuoktinio sesuo buvo įgaliota tvarkyti paveldėjimo teisinius klausimus Lietuvoje. Sutuoktinio sesuo neturėjo teisės veikti nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėja sužinojusi, kad pati turi kreiptis į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo nedelsdama suderino atostogas su darboviete, atvyko į Lietuvą ir tiesiogiai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko įstatyminis atstovas laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų vaiko paveldėjimo teisėms užtikrinti, neturi lemti neigiamų padarinių atsiradimo nepilnamečiui vaikui, juo labiau kad, kaip nurodyta pirmiau, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 185 straipsnis).

17. Kaip minėta, palikimą po J. P. mirties priėmė jo sutuoktinė – pareiškėja ir nepilnametis mirusiojo sūnus V. P.. Pareiškėja siekia, kad nepilnametis sūnus priimtų palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. Suinteresuoti asmenys byloje prieštaravimų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nėra pareiškę.

18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuotina, kad priežastys, dėl kurių buvo praleistas terminas nepilnamečio vaiko vardu palikimui priimti, yra svarbios, todėl yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti (CK 5.50, 5.57, 5.60 straipsniai, CPK 578 straipsnis).

19. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia atnaujinti D. P. praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po J. P. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

20. Pareiškėja A. P. prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio sūnaus D. P. vardu.

21. CK 3.188 straipsnio 1 dalyje yra įvardinti sandoriai, susiję su nepilnamečio vaiko turtu, kurių tėvai neturi teisės sudaryti be išankstinio teismo leidimo. Vienas iš tokių sandorių – palikimo, atitekusio nepilnamečiui vaikui, priėmimas ir atsisakymas jį priimti (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarasis vienašalis sandoris (palikimo priėmimas arba atsisakymas priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu) yra sudaromas (pagal vienašalį pareiškimą) notarui išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba patvirtinant pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, kas reiškia, kad vienašalis sandoris dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti yra privalomai sudaromas notarine forma (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 3 dalis, 5.66-5.67 straipsniai).

22. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CK 3.188 straipsnio pakeitimas, kuriuo pastarasis straipsnis buvo papildytas 5 dalimi. Vadovaujantis CK 3.188 straipsnio 5 dalimi išankstinio teismo leidimo sudaryti CK 3.188 straipsnio 1 dalyje nurodytus sandorius nereikalaujama, kai sandoris sudaromas notarine forma. Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.

23. Šios nutarties 21-22 punktuose įvardintos teisės normos suponuoja išvadą, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įstatymo leidėjas būtent notarui suteikė (iki tol teismo turėtą) kompetenciją, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą arba prieš patvirtinant vienašalį sandorį – pareiškimą dėl palikimo atsisakymo nepilnamečio vaiko vardu - įvertinti, ar toks vienašalis sandoris (palikimo priėmimas/atsisakymas jį priimti nepilnamečio vaiko vardu) nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Tokiu atveju teismo leidimas dėl minėto sandorio sudarymo nuo 2023 m. sausio 1 d. nebėra reikalingas ar/ir privalomas.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad prašymai dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties civilinės bylos dalis dėl prašymo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 576-578 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos pareiškimo dalį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti D. P. (D. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po J. P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškimo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.