- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-521-485/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Birutė Bobrel, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- UAB „Stella nova“
- Atsakovas
- UAB „Vidvoja“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Stella nova“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-24355-521/2008 pagal ieškovo UAB „Stella nova“ ieškinį atsakovui UAB „Vidvoja“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Stella nova" kreipėsi į teismą, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Vidvoja" 5 700,00 Lt skolą, 59,00 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas ir 86,39 Lt žyminį mokestį. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą skolininko piniginėms lėšoms bei kitam kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui, nurodydamas, kad skolininkas jau ilgą laiką (63 dienas) neatsiskaito su ieškovu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-16 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių savo prašymą, nepateikė įrodymų, jog skolininkas vengia įvykdyti ieškovo reikalavimą, nenurodė, kodėl jo manymu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prašoma priteisti 5 759,00 Lt suma veikiančiai įmonei nėra didelė, o tai, jog atsakovas gera valia neatsiskaitė, suteikia ieškovui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, tačiau, teismo nuomone, nėra pagrindas laikyti, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą, todėl prašymas atmestinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-24355-521/2008 ir patenkinti ieškovo UAB „Stella nova" 2008-12-11 ieškinyje išdėstytą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - ieškinio užtikrinimui areštuojant pinigines lėšas, esančias atsakovo UAB „Vidvoja“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas ir/ar kitas pinigines lėšas ir/ar banko indėlį (-ius), esantį (-ius) bankuose ir kitose kredito įstaigose, ir/ar kilnojamuosius, ir/ar nekilnojamuosius daiktus, pareikšto reikalavimo ribose, surasti ir aprašyti atsakovo turtą pavedant antstoliui, kadangi nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Nurodo, kad ieškinyje nurodyta, kad skolininkas jau ilgą laiką (63 dienas) neatsiskaito su ieškovu, - tai ir įrodo, kad skolininkas vengia įvykdyti visų pirma savo prievolę, kylančią iš sutarties, antra vertus - skolininkas vengia įvykdyti ieškovo reikalavimą, kuris išreikštas 2008-12-01 Pranešime Nr. 040, tačiau tokia reikalavimo išraiškos forma nėra privaloma ir yra tik ieškovo geros valios ženklas (t.y. ieškovas siūlo skolininkui geranoriškai atsiskaityti, nors tokiais atvejais atsakovas turėtų bendradarbiauti su ieškovu ir inicijuoti derybas), todėl šis dokumentas nebuvo pridėtas kaip priedas prie pareikšto ieškinio. Atsakovas nereaguoja į raginimus (2008-12-01 Pranešimas Nr. 040), neatsiliepia į skambučius sutartyje paties atsakovo nurodytais telefono numeriais, neaišku ar apskritai atsakovas realiai vykdo veiklą. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl visiškai neaiški atsakovo turtinė padėtis. Kaip jau minėta, nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, taip pat neaiški atsakovo finansinė padėtis, nėra žinomas balansas, todėl pagal ieškovo turimus duomenis apie atsakovą (jie visi pateikti ieškinyje ir prieduose) nustatyti ar 5759,00 Lt suma atsakovo atžvilgiu yra didelė ar maža, neįmanoma. Kita vertus, jei atsakovui 5759,00 Lt suma nebus didelė, tai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neapsunkins atsakovo veiklos, kadangi teismas pagal CPK 144 str. vadovausis ekonomiškumo principu. Be to, jei atsakovui minėta suma nebūtų didelė, atsakovas, kaip save gerbiantis verslo partneris, būtų atsiskaitęs nustatytu laiku. Atsakovas, sužinojęs apie ieškovo rengiamą ar pareikštą ieškinį, gali imtis nesąžiningų veiksmų (jam priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims, sunaikinti, paslėpti ar atlikti kitus panašius veiksmus), sunkinančių ar darančių visai neįmanomą realų jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamos jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismo tvarka. Taigi, esant realiam pavojui (o toks yra dėl aukščiau išdėstytų priežasčių, kaip antai vengimas mokėti, raginimų ignoravimas, galimybės susisiekti telekomunikacijų priemonėmis nesuteikimas kreditoriui ignoruojant telefono skambučius), kad ieškovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimą gali būti pažeistos, taikant laikinąsias apsaugos priemones reikalinga nustatyti ir išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovui tinkamai rengtis procesui ir jame dalyvauti, o priėmus jam palankų sprendimą - jį realiai įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties atmestinas.
Kolegija išnagrinėjo atskirąjį skundą neperžengdama atskirajame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo UAB „Vidvoja" 5 700,00 Lt skolą, 59,00 Lt delspinigius, 6 procentų metines palūkanas ir 86,39 Lt žyminį mokestį, taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai yra reali grėsmė, patvirtinta konkrečiomis aplinkybėmis, kurias pagrindžia įrodymai, kad skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareikšto reikalavimo suma, veikiančiai įmonei nėra didelė. Nurodė, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, pagrindžiančių savo prašymą, nepateikė įrodymų, jog skolininkas vengia įvykdyti ieškovo reikalavimą, nenurodė, kodėl jo manymu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi prašymą pagrįsti ir motyvuoti, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (CPK 433 str. 1d. 5 p.). Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių įrodymų nepateikė, prašymo nemotyvavo. Atsižvelgiant į kas išdėstytą teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio dydžio reikalavimas (5 759,00 Lt) nelaikytinas pakankamai dideliu ir savaime sudarančiu pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiant į didelę ginčo sumą. Be to, nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo materialinę padėtį, todėl nėra objektyvių prielaidų manyti, jog atsakovas nebūtų pajėgus įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieškovo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, apie atsakovo vengimą vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nesudaro pagrindo daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių skolininkas slėps, švaistys ar kitaip bandys perleisti turtą kitiems asmenims ir tai apsunkins sprendimo įvykdymą ar padarys jį neįmanomu. Ieškovas, atsakovo vengimą atsiskaityti su juo, įvertino kaip grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, skolininko prievolių nevykdymo atvejai gali suformuoti subjektyvią nuomonę apie galimą teisinio konflikto tarp šalių egzistavimą, tačiau jie neįrodo, kad dėl tokio konflikto gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo įvykdymas.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutarties nekeisti.