Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui J. D. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą, apie bylos nagrinėjimo vietą, laiką ir būdą pranešta tinkamai.

Iki teismo posėdžio pradžios gautas pareiškėjos pareiškimas dėl prašymo dalies atsisakymo, kuriame nurodyta, kad atsakovas po skundo pateikimo teismui sumokėjo 63,71 Eur, todėl pareiškėja atsisako šioje dalyje reikalavimo ir prašo priteisti iš atsakovo 98,18 Eur likusią dalį nesumokėtos rinkliavos įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 12 straipsnio 1 - 2 punktai numato, jog savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT), aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. LVAT 2010-03-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Tauragės rajono savivaldybės taryba 2012-11-14 sprendimu Nr. T1-508 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtino Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai). Pagal 2017-07-01 įsigaliojusius Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2017-05-17 sprendimu Nr. 1-207 patvirtintus Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus pareiškėja Koncesijos sutarties pagrindu, teisės aktų nustatyta tvarka Tauragės rajono savivaldybės pavedimu atlieka atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, atliekų tvarkymo ir vietinės rinkliavos administravimo funkcijas Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje. Pagal šių nuostatų 27 punktą pareiškėjui pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagal Registro duomenis pareiškėjas parengia ir pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas Vietinės rinkliavos įmokas už kalendorinius metus. Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį į Mokėjimo pranešime nurodytą Vietinės rinkliavos surenkamąją sąskaitą iki einamojo ketvirčio paskutinio mėnesio 15 d. Nuostatų 24 punktas numato, kad metinis vietinės rinkliavos dydis nustatomas šių Nuostatų 1 priede nurodytą dydį (konkrečiai nekilnojamojo turto objektų kategorijai) padauginus iš nekilnojamojo turto apmokestinamo bendrojo ploto arba iš nekilnojamojo turto objektų skaičiaus (garažų ir sodų paskirties objektams, netinkamiems naudoti objektams). Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 40 p.).

Taigi, vadovaujantis Nuostatais, vietinę rinkliavą privalo mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje, t. y. pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog nekilnojamojo turto objektu, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu buvo naudojamas atsakovo. Atsakovas atsiliepimo į prašymą ir įrodymų, kad ginčo nekilnojamojo turto objektu ginčo laikotarpiu nesinaudojo, ar juo naudojosi kiti asmenys, neteikia. Dėl nurodytų priežasčių, teismas daro išvadą, kad ginčo laikotarpiu faktiškai ginčo nekilnojamąjį turto objektą valdė atsakovas, todėl ginčo laikotarpiu vietinės rinkliavos mokėtoju laikytinas atsakovas.

Nagrinėjamu atveju matyti, jog po to, kai pareiškėja kreipėsi į teismą, atsakovas jai tenkančios prievolės dalį įvykdė, sumokėdamos vietinės rinkliavos įsiskolinimo dalį, todėl pareiškėja atsisakė prašymo šioje dalyje – dėl 61,73 Eur

ABTĮ 103 straipsnyje nustatyti bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio l dalies 4 punkte numatytas bylos nutraukimo pagrindas pareiškėjui atsisakius skundo (prašymo, pareiškimo). Aplinkybių, kurioms esant bylos nutraukimas negalimas, nenustatyta. Pareiškėjui žinomos bylos nutraukimo pasekmės, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

Kadangi atsisakymai nuo prašymo dalies įstatymui ir viešajam interesui neprieštarauja, šalių ir kitų asmenų teisių ir įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl atsisakymai nuo prašymo priimtinas ir šioje dalyse byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 4 punktas).

Apibendrinus konstatuotina, kad atsakovas nesumokėjo 98,18 Eur ginčo rinkliavos sumos, todėl ši suma priteistina pareiškėjai.

Pareiškėja prašo iš atsakovo jai priteisti 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šių išlaidų pagrindimui teikiama atstovavimo sutartis, PVM sąskaita - faktūra, mokėjimo nurodymas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Vertinant pareiškėjos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, teismas atsižvelgia, kad prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti 8,00 Eur bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Administracinę bylą pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras dalyje dėl 63,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą priteisimo iš atsakovo J. D. nutraukti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras prašymą kitoje dalyje tenkinti.

Priteisti iš atsakovo J. D. pareiškėjai uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras 98,18 Eur (devyniasdešimt aštuoni eurai ir 18 euro centai) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.