Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, gynėjui adv. Gintarui Česnulevičiui, nukentėjusiajai - civilinei ieškovei R. M., jos atstovui adv. Antanui Pliaugai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

B. D., a. k. (duomenys neskelbtini), g. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. D. 2012 m. rugpjūčio 18 d. apie 18.00 val. (duomenys neskelbtini) R. M. gyvenamajame name, panaudodamas fizinį smurtą: suėmęs R. M. už drabužių, nutempęs į kambarį, laikydamas prispaudęs kaklą ir rankas, užguldamas ją, taip atimdamas galimybę priešintis, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl protinio atsilikimo, lytiškai santykiavo su R. M. prieš šios valią.

Tokiais veiksmais B. D. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 149 str. 1 d.

Kaltinamasis B. D. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad jis turėjo lytinius santykius su R. M., bet tai įvyko abiejų sutarimu. R. pati norėjo santykiauti. Jis klausė R., ar ji nori su juo lytiškai santykiauti, ji atsakė, kad nori. 2012 m. rugpjūčio 18 d. jau po 16 val. jis važiavo dviračiu iš miško, sustojo R. sodyboje atsigerti vandens. R. buvo namuose, kaltinamasis nurodė, kad jis pakvietė ją atsisėsti ir abu sėdėjo ant suoliuko kieme, kalbėjosi. Jis pradėjo R. glamonėti, glamonėjo jos pečius. Jam neatrodė, kad R. šito nenori, atvirkščiai- jam pasirodė, kad R. patiko. Jis pakvietė R. eiti į sodelį pasivolioti, ši nepasakė, kad nenori, tik bijojo, kad kas nors gali pamatyti. Kaltinamasis paaiškino, kad tuomet R. pakvietė jį eiti į namą. Abu nuėjo į R. namą. Jis pasakė R., kad ji gali užkabinti iš vidaus duris, jei bijo, kad kas nors gali užeiti ir R. užkabino duris. Kaltinamasis paaiškino, kad namuose viskas vyko abiejų sutarimu, jis pasakė R. gultis į lovą, ši atsigulė, palaidinukės ji nenusivilko. Jis atsigulė į lovą, koja numovė R. kelnes, atsisegė savo kelnių klyną. Jokios prievartos ir smurto nebuvo. Jis klausė R., ar ji serga moteriškomis ligomis, galvoje turėjo- mėnesines. R. pasakė, kad serga. Kaltinamasis paaiškino, kad iš šito jos atsakymo suprato, kad R. orientuota ir supranta, ką reiškia lytiškai santykiauti. Lytinį aktą jis atliko, gulėdamas ant R., kuri tuo metu gulėjo ant nugaros. Kaltinamasis nurodė, kad jis negali tiksliai pasakyti atliko jis lytinį aktą ar ne, jo varpa buvo sukietėjusi. Nurodė, kad lovoje jis su R. prabuvo apie valandą laiko. Jis klausė R., kiek ji turėjo vyrų. R. pasakė, kad jis buvo pirmas. Po visko jis pasikėlė, atsigėrė vandens ir išėjo. Išeidamas pasakė R., kad tegul ji geriau niekam nepasakoja apie tai, kas įvyko, nes bus sarmata ir jai, ir jam. Kaltinamasis nurodė, kad su R. jis lytiškai santykiavo tik vieną kartą ir ne prieš jos valią, ji pati sutiko mylėtis.

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Anksčiau gyveno su mama, po mamos mirties ji gyvena viena. Vyriškį, vardu B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ji pažįsta, bet jokių santykių su juo niekada neturėjo. B. prie jos kibo ir anksčiau, dar praeitą žiemą, kai pjovė pas ją su mama malkas. 2012 m. rugpjūčio 18 d. po pietų ji nunešė priduoti grybus, apie 18 val. grįžo į namus. Ji parodė, kad sėdėjo prie namo ant suolo, kai atėjo B.. Nukentėjusioji nurodė, kad kieme nieko nevyko, tada jis pakvietė eiti į sodelį, bet ji nesutiko. Ji paaiškino, kad abu nuėjo į namą. Nukentėjusioji paaiškino ,kad kambaryje ji sėdėjo ant kėdės, o B. priėjęs ją kėlė ir liepė eiti į lovą. Nukentėjusioji nurodė, kad ji pats atsigulė į lovą su drabužiais . Ji buvo su kelnėm ir rožine palaidine. Ji bandė išsilaisvinti, muistėsi. Lovoje B. pirmiausiai nutraukė jai kelnes, kelnaites, paskui „bliuskutę“. Ji bandė gražiai kalbėti su B., klausė, kodėl kimba prie jos, B. tik pasakė: “Gulėk ir tylėk“. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji bijojo B.. Nurengęs B. laikė ją, viena ranka prispaudęs ties krūtine, o kita ranka atsisegė ir nusimovė kelnes. B. kelis kartus pakartojo žodžius “Gulėk ir tylėk“. B. ją užgulė, viena ranka laikė prispaudęs galvą, kita ranka praskėtė jos kojas. Ji jautė, kaip B. jai į makštį įkišo varpą. Jai atrodo, kad B. pabaigė lytinį aktą, sperma išsiliejo. Nukentėjusioji nurodė, kad anksčiau ji niekada nebuvo turėjusi lytinių santykių. Po to B. atsistojo, apsiavė kelnes, pasakė jai, kad ji niekam nesakytų, kas buvo, jei kas klaus, ko jis buvo užėjęs, tai ji pasakytų, kad vandens atsigerti ir išėjo. Nukentėjusioji nurodė, kad pirmadienį ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas moterų daktarę. Daktarė ją apžiūrėjo, davė tablečių nuo nėštumo. Kadangi tą dieną labai ilgai prabuvo poliklinikoje, tai vos spėjo į autobusą, todėl į policiją neužėjo. Namuose ji neturi telefono. Kai 2012 m. rugpjūčio 28 d. atvažiavo jos sesuo O. iš Druskininkų, ji viską papasakojo seseriai. Tada sesuo ją atvežė į Varėnos policijos komisariatą, kur ji parašė pareiškimą. Ji buvo nuvažiavusi pas teismo medicinos ekspertus, kurie ją apžiūrėjo. Po 2012 m. rugpjūčio 18 d. vakaro ji bijo būti viena namuose, bijo, kad neateitų B. ir vėl nebūtų, kaip tada. Nukentėjusioji kategoriškai nurodė, kad ji nesutiko, nenorėjo su B. lytiškai santykiauti, B. ją išprievartavo. Ji priešinosi bandė jį nustumti, bet negalėjo, nes viena jos ranka buvo prispausta.

Liudytoja O. A. parodė, kad R. M. - jos sesuo. Sesuo nėra įrašyta į psichiatro įskaitą, bet serga silpnaprotyste, gydėsi ligoninėje, tačiau niekada nieko neišsigalvoja. R. gyvena viena tėvų sodyboje. 2012 m. rugpjūčio 28 d. apie pietus ji nuvažiavo pas seserį R. į (duomenys neskelbtini). Jai niekas nesukėlė įtarimo, tačiau sesuo R. pati pradėjo pasakoti, kad vyras, vardu B., ją plėšė. Ji iš pradžių nesuprato, nepatikėjo, paskui R. pradėjo verkti, pasakė, kad net pas moterų daktarę į (duomenys neskelbtini) važinėjo, pasakė, kad B. išprievartavo. R. kelis kartus pakartojo, kad tikrai nemeluoja. Kiek ji žino, sesuo anksčiau niekada neturėjo lytinių santykių nei su vienu vyru. Ji nuvežė seserį R. M. į Varėnos policijos komisariatą, kur ši parašė pareiškimą, nes R. pati norėjo rašyti pareiškimą. Liudytoja paaiškino, kad pabendravus su R. M. matosi ir galima suprasti, kad ji turi sveikatos problemų, jos nuotaikos keičiasi labai greitai, kartasi būna labai pikta, net agresyvi.

Liudytojas Ž. K. paaiškino, kad jis nuo vaikystės pažįsta nukentėjusiąją. Jis paaiškino, kad po mamos mirties nukentėjusioji gyvena viena. Jis nurodė, kad moteris turi sveikatos problemų ir kartą ji liko nakvoti pas jį namuose, nes buvo sutemę ir bijojo eiti į namus. Liudytojas nurodė, kad tarp jų jokių santykių nėra buvę.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad jis supirkinėja grybus ir nepamena, kad B. D. jam priduotų grybus ar uogas. Jis paaiškino, kad negalėtų pasakyti, jog pas nukentėjusiąją dažnai lankosi vyrai. Anksčiau ji bendravo su tokiu A., bet jų santykiai nesusiklostė. Liudytojas paaiškino, kad nukentėjusioji elgiasi kiek keistokai.

Liudytoja D. B. paaiškino, kad ji dirba laiškininke, lankydavosi pas ją, tačiau niekada nukentėjusioji nesiskundė, kad ją kas skriaustų.

Liudytojas P. K., policijos pareigūnas paaiškino, kad pas nukentėjusiąją namuose yra tvarkinga pagal jos supratimą. Ji gyvena pakankamai skurdžiai. Nusiskundimų dėl jos policija nėra gavusi, ji gyvena pakankamai nuošaliai. Jis nurodė, kad nukentėjusioji turi sveikatos problemų ir jai būtų reikalinga kitų asmenų priežiūra. Liudytojas patvirtino, kad vieną kartą teko jos ieškoti, nes skambino sesuo. Jis paaiškino, kad rado ją pas kaimyną K., nes ten liko nakvoti, kadangi bijojo sutemus sugrįžti į namus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę, be jo dalinio savo kaltės pripažinimo patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiosios protokolu – pareiškimu policijai, kuriame nurodė, kad jai iš matymo pažįstamas žmogus B., atėjęs į jos namus, ją išžagino. Lytinių santykių ji nenorėjo, priešinosi (b. l. 14, T1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kai 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo apžiūrėtas namas, kuriame gyvena R. M. (duomenys neskelbtini)( b. l. 15-18, 19-20, T1).

Akistatos tarp nukentėjusiosios R. M. ir įtariamojo B. D. protokolu ( b. l. 24-25, T1), kuriame R. M. patvirtino, jog ji nesutiko lytiškai santykiauti, to nenorėjo, prašė, kad B. D. prie jos nelįstų.

Įtariamojo B. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kai jis parodė, namą (duomenys neskelbtini), kuriame 2012-08-18 jis buvo, ir lovą, kurioje lytiškai santykiavo su R. M. ( b. l . 122-126, T1).

Nukentėjusioji R. M. 2012 metais buvo gydyta VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jai diagnozuota nediferencijuota šizofrenija, lengvas protinis atsilikimas (b. l. 43, T1).

Teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-153/2013, kurio išvadoje nurodyta, kad R. M. negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir aktyviai, konstruktyviai jiems pasipriešinti (b. l. 64-67, T1).

Specialisto, atlikusio serologinį ir DNR tyrimą, išvada Nr. S 312/12 (01), kurioje nurodyta, kad ant antklodės užvalkalo, R.M. palaidinės rasti sperminio skysčio pėdsakai; atlikus DNR tyrimą gautas R. M. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe; ant pagalvės užvalkalo rasti žmogaus kraujo pėdsakai; atlikus DNR tyrimą gautas R. M. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe; ant antklodės užvalkalo rastas žmogaus kraujas; DNR tyrimą gautas R. M. DNR profilis su 99,9999999999 % tikimybe ( b. l. 83-84, T1).

Specialisto apžiūrėti ir tirti daiktai saugomi Varėnos RPK ( b. l. 85-86, T1).

Nors kaltinamasis tvirtina, kad jis turėjo lytinius santykius su nukentėjusiąja, tačiau nusikaltimo prieš nukentėjusiąją R. M. nepadarė, nes lytiniai santykiai buvo bendru sutarimu, tačiau teismas laiko, kad kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 149 str. 1d. , t.y. lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Nors kaltinamasis tvirtina, kad nukentėjusioji išsigalvojo, kad jis ją išžagino, ji pati sutiko ir norėjo lytinių santykių, tačiau teismas laiko, kad išnagrinėjus bylą nustatyta, kad nukentėjusioji neturėjo ir neturi pagrindo duoti melagingų parodymų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, taip pat neturi pagrindo apkalbėti kaltinamąjį. Ji visą tyrimą nuosekliai ir iš esmės vienodai aiškino įvykio aplinkybes. Nors apie nusikaltimą ji pranešė policijai tik praėjus keletui dienų ir tik sesers paskatinta, tačiau tai paaiškintina nukentėjusiosios sveikatos būkle. Nukentėjusioji serga psichikos liga, tad ne visas gyvenimiškas situacijas ji tinkamai suvokia ir ne visada ji gali imtis tinkamų atsakomųjų veiksmų. Tai kaip tik patvirtina, kad nukentėjusioji neturėjo tikslo užsidirbti apkaltinusi šio nusikaltimo padarymu kaltinamąjį. Civilinį ieškinį nukentėjusioji byloje pareiškė tik tada, kai į procesą įstojo advokatas, kuris ir išaiškino nukentėjusiajai visas jos teises. Nukentėjusioji vyko į ekspertizę ir sutiko, kad būtų atliktas jos psichologinis-psichiatrinis tyrimas. Tai rodo jos atvirą požiūrį į bylos tyrimą ir siekį išsiaiškinti visas bylos aplinkybes. Kaltinamasis neneigia įvykio metu buvęs įvykio vietoje, tik neigia, jog tarp jo ir nukentėjusiosios buvę lytiniai santykiai buvo prieš nukentėjusiosios valią. Nors byloje nebuvo galima gauti objektyvių duomenų , t.y. ekspertų išvadų apie kaltinamojo kaltę dėl išžaginimo (DNR ekspertizė negalėjo duoti išvados dėl to, kad tyrimo objektai buvo netinkami identifikavimui), tačiau teismas laiko, kad kiti surinkti duomenys – liudytojų parodymai, nukentėjusiosios parodymai, juos ištyrus teisme, patvirtina, jog kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir atliko prieš jos valią lytinį aktą. Lietuvos AT Senato 2004-12-30 nutarimo Nr.49 šeštame punkte nurodoma, kad lytinis santykiavimas panaudojant smurtą gali būti pripažįstamas kai padaromi ir tokie veiksmai, kaip pavyzdžiui: ,,nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas ir pan.“. Be to Senato nutarime taip pat nurodoma, kad jeigu nukentėjusysis dėl psichinės ligos, socialinės brandos ar protinio vystimosi atsilikimo nesuvokia arba ne visai suvokia su juo atliekamų veiksmų pobūdžio ar esmės, padaryta veika vertinama kaip padaryta prieš nukentėjusiojo valią. Tokias aplinkybes tvirtino nukentėjusioji nuo pat pradžių, kad ji pagal galimybes priešinosi, norėjo nustumti kaltinamąjį nuo savęs, tačiau B. D. panaudojo prieš ją smurtą: spaudė ją savo kūnu, prieš jos valią ją nurengė, pasinaudojo tuo, kad nukentėjusioji negalėjo tinkamai suvokti su ja atliekamų veiksmų prasmės ir ją išžagino. Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte yra duota išvada, jog nukentėjusiajai yra konstatuotas lengvas protinis atsilikimas bei nediferencijuota šizofrenija, remisija. R. M. negalėjo visapusiškai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir aktyviai, konstruktyviai jiems pasipriešinti. Todėl teismas laiko, kad yra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamasis pasinaudojo nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos protinio atsilikimo. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Įstatymų leidėjas nesieja padarytos veikos kvalifikavimo nei su išžaginimo veiksmų pabaiga, nei su dėl to kilusiais padariniais. Šis nusikaltimas yra baigtas nuo lytinio santykiavimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas pabaigė lytinį aktą, ar patenkino aistrą. Duomenų, kad nukentėjusioji turėjo kokių nors motyvų apkalbėti kaltinamąjį, byloje nėra. Kiekvienas asmuo gana individualiai reaguoja į jam kilusią grėsmę, pavartojamą smurtą, todėl vien tai, jog nukentėjusioji aktyviai nesipriešino, ką patvirtina ir tai, jog ant jos kūno sužalojimų, būdingų savigynai, nerasta, nereiškia, jog ji sutiko lytiškai santykiauti su kaltinamuoju B. D.. Nesutikimas lytiškai santykiauti gali būti išreiškiamas žodžiu, šaukiant pagalbos, kitokiais veiksmais – stengiantis atstumti kaltininką, bandant pabėgti ir pan. Nukentėjusioji gyvena viena nuošaliai, kaip nurodė liudytojai, tad šaukimas jai nebūtų padėjęs. Ji pati tvirtino, kad bandė nustumti B. D. ir taip išsilaisvinti, tačiau nurodė, kad D. kelis kartus jai liepė gulėti ir tylėti, pati nurodė, kad jo bijojo. Nukentėjusiosios sveikatos problemos yra matomos akivaizdžiai, o ypač su ja pabendravus. Šias aplinkybes ,kad nukentėjusioji turi sveikatos problemų patvirtino liudytojai A. B., P. K., tai patvirtina ir medicininiai dokumentai. Byloje buvo nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiajai ir jos mamai padėdavo pasiruošti malkų, tad jam neabejotinai buvo žinoma nukentėjusiosios psichinė būsena. Kaltinamasis prieš siekdamas lytinių santykių su nukentėjusiąja, kaip nurodė aiškinosi jos suvokimą, klausė ar serga moteriškomis ligomis, ar žino kas tai ir iš to padarė išvadą, kad ji supranta, kas yra lytinis aktas ir kad sutinka mylėtis, tai rodo, kad kaltinamasis nebuvo tikras dėl nukentėjusiosios teisingo įvykių suvokimo. Todėl teismas laiko, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis B. D. atliko lytinį aktą su nukentėjusiąja R. M. prieš jos valią, panaudodamas prieš ją smurtą ir pasinaudodamas jos bejėgiška būkle, jos nesugebėjimu visapusiškai teisingai suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės ir aktyviai pasipriešinti.

Kaltinamojo B. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis B. D. kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu BK 11 str. 5d. Administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią nuobaudą (b. l. 97-99, 100-103, T1). Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 149 str. numato tik vieną bausmės rūšį: laisvės atėmimą iki 7 metų. Teismas laiko, kad konkrečiu atveju kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, nes tik tokią bausmę ir numato baudžiamasis kodeksas, tačiau jos terminas skirtinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, artimesnis minimaliam, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jau yra vyresnio amžiaus, anksčiau neteistas, atsižvelgiant į jo elgesį, kad nukentėjusiajai nepadarė sveikatos sutrikdymo, jos sunkiai nesužalojo. Kadangi teismas padarė išvadą, jog B. D. pripažintinas kaltu, tai nukentėjusioji turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. LR CK 6. 250 str. 2d. numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Kaip ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas , neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Ji gali būti padaroma, pažeidžiant skirtingus teisinius gėrius. Nagrinėjamu atveju buvo pasikėsinta į R. M. garbę ir sveikatą, o tai yra svarbu kiekvienam žmogui. Reikšminga yra ir ta aplinkybė, jog kaltinamasis neteisėtus veiksmus atliko su neįgaliu asmeniu, suvokdamas, kad nukentėjusiosios suvokimas yra menkesnis. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl B. D. elgesio patyrė dvasinius išgyvenimus, didelį pažeminimą, stresą. Nuolat jaučiasi išsigandusi, jaučia kitų žmonių neigiamą jos vertinimą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusioji įgijo teisę reikalauti jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarinius, kurie nebuvo labai sunkūs, į veiką padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principus, nukentėjusiosios 7000 Lt ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina jai 1500 Lt.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, vadovaudamasi BPK 55 str. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 11, 14.4.1, 14.4.3.1., 30.1 p., pateikė teismui pažymą Nr. TP-7-(2.10)-4245, patvirtinančią galutinę 1502, 95 Lt (435,28 EUR) dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajai R. M. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas,, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Teismas atsižvelgęs į šias Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į kaltinamojo B. D. turtinę padėtį, kuri kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos yra sunki, nes jam pačiam buvo paskirta teisinė pagalba, sprendžia, jog išlaidos už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo išieškotinos ½ dalyje, t. y. priteisiant 751,50 Lt (217,64 EUR).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

B. D. pripažinti kaltą padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str.1 d., ir jam paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme nuo 2012-08-28 iki 2012-08-30 ir suėmime nuo 2012-08-30 iki 2012-10-29 įskaitytinai išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš B. D., a. k. (duomenys neskelbtini), R. M. a. k. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus: palaidinę, pagalvės užvalkalą ir antklodės užvalkalą – grąžinti R. M..

Daiktus: voką su R. M. seilių pavyzdžiu ir voką su B. D. seilių pavyzdžiu – saugomus Varėnos rajono policijos komisariate pagal kvitą B serija BBB Nr.031888, sunaikinti.

Priteisti iš B. D., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 751,50 Lt (217,64 EUR) už nukentėjusiajai R. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, įmokos kodas 5630, už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per 20 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.