- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-03
- Bylos Nr.
- A-3084-629/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01975-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Stasys Gagys
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2018 m. balandžio 30 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) buvo perkeltas į Vilniaus PN atlikti jam paskirtą laivės atėmimo bausmę. Jis yra buvęs Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių darbuotojas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 3 dalimi, bausmę turėjo atlikti su buvusiais pareigūnais, tačiau 18 parų buvo laikomas Vilniaus PN karantino kameroje kartu su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjas, atvykęs į Vilniaus PN, informavo pareigūnus apie tai, jog yra buvęs pareigūnas.
3. Pareiškėjo teigimu, buvimo karantino kameroje metu iš jo nuolat buvo atimamas maistas, drabužiai, higienos priemonės, negalėjo miegoti lovos pirmame aukšte. Pareiškėjas sulaukė grasinimų, nerimą kėlė nepalanki socialinė aplinka, jautė baimę, buvo apimtas beviltiškumo jausmo, patyrė fizines ir dvasines kančias, pažeminimo jausmą, nemigą, turėjo vartoti vaistus nuo depresijos ir nerimo, baimės jausmo.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas, kaip naujai paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN, į įstaigą atvyko 2018 m. balandžio 30 d. ir iki 2018 m. gegužės 10 d. buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje, kuomet jis buvo išvežtas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Pareiškėjas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės grįžo 2018 m. gegužės 17 d. ir buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje iki 2018 m. gegužės 23 d., kol buvo perkeltas į 8 nuteistųjų būrio gyvenamąją patalpą Nr. 305 (8-305-06), kurioje laisvės atėmimo bausmę atlieka nuteisti buvę ar esami valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai.
6. Vilniaus PN pabrėžė, kad karantino (laikino izoliavimo) patalpos yra laikino laikymo gyvenamosios patalpos, kuriose laikomi visi asmenys, atvykę planiniu etapu. Čia nuteistieji laikomi trumpą laiko tarpą, t. y. kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, organizuojamas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais, t. y. atsakingos tarnybos atlieka paruošiamąjį darbą bei paskiria nuteistuosius į konkrečius nuteistųjų būrius ir gyvenamąsias patalpas.
7. Karantino (izoliavimo) patalpose kiekvienas asmuo turi atskirą lovą. Taip pat pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pataisos įstaigose privalomai vieni nuo kitų laikomi vyrai ir moterys, suaugusieji ir nepilnamečiai. Visos kitos nuteistųjų grupės izoliuojamos tik įstaigoje esant tokioms galimybėms, o imperatyvus tokių nuteistųjų izoliavimas teisės aktuose nėra numatytas.
8. Pareiškėjas tuo metu, kai buvo laikomas Vilniaus PN karantino gyvenamosiose patalpose, nereiškė jokių nusiskundimų nei Vilniaus PN administracijai, nei karantino patalpose dirbusiam pareigūnui, taip pat minėtoje patalpoje nebuvo kilusių jokių konfliktinių situacijų.
9. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas, jis taip pat nepagrindė neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. ir nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. buvo pažeista, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 30 d. iš Lukiškių TI-K buvo perkeltas į Vilniaus PN atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. gegužės 2 d. buvo priskirtas paprastajai nuteistųjų grupei, 2018 m. gegužės 10 d. buvo išvežtas iš Vilniaus PN į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, 2018 m. gegužės 17 d. grįžęs į Vilniaus PN buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje, o 2018 m. gegužės 23 d. buvo perkeltas į 8 būrio gyvenamąją patalpą. Teismas taip pat nustatė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas atitinka BVK 70 straipsnio 3 dalyje įtvirtintus kriterijus.
12. Teismas pažymėjo, jog atsakovo atstovas nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad ginčo laikotarpiu Vilniaus PN neturėjo galimybės pareiškėją izoliuoti. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė būti izoliuotam nuo kitų nuteistųjų buvo pažeista.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad buvimo karantino kameroje metu iš jo buvo atimamas maistas, drabužiai, higienos priemonės, neturėjo galimybės miegoti lovos pirmame aukšte, pažymėjo, kad jos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas minėtų aplinkybių nedetalizavo, nenurodė šiuos jo teiginius galinčių patvirtinti įrodymų, neindividualizavo dėl to kilusių subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Vilniaus PN administraciją dėl konfliktinių situacijų, todėl teismas nagrinėjamus pareiškėjo argumentus atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas pažymėjo, jog nors byloje nėra tiesioginių įrodymų apie izoliavimo reikalavimų nesilaikymo įtaką pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo Vidaus reikalų ministerijos struktūrinių padalinių darbuotojas, jis galėjo jausti įtampą ir nesaugumo jausmą dėl to, kad kiti Vilniaus PN laikomi asmenys galėjo siekti pakenkti jam fiziškai ar psichologiškai.
15. Teismo vertinimu, pareiškėjo išgyvenimai pagal savo pobūdį ir trukmę laikytini tokiais, jog jo teisės į teisės normomis garantuotas bausmės atlikimo sąlygas Vilniaus PN pažeidimo fakto konstatavimas yra pakankama padarytos žalos atlyginimo forma, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.
III.
16. Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti, priteisti jam 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodo, kad dėl atsakovo atstovo veiksmų, kai jis buvo laikomas su kitais nuteistaisiais, patyrė baimę, nerimą, todėl vartojo vaistus nuo depresijos ir nerimo, o tai patvirtina sveikatos priežiūros medicinos kortelė.
Atsiliepimas
18. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Vilniaus PN laikotarpiais nuo 2018 m. balandžio 30 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. ir nuo 2018 m. gegužės 17 d. iki 2018 m. gegužės 23 d., atlyginimo priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
20. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies, pripažindamas, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Vilniaus PN ginčo laikotarpiais buvo pažeista.
21. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris teigia, kad teismas nepagrįstai nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes jis patyrė baimę, nerimą, vartojo vaistus.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo pareiškėjo atžvilgiu (pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais). Atsižvelgus į tai, jog byloje nekyla ginčas dėl nustatyto pažeidimo buvimo, teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio.
24. Dėl pareiškėjo argumento, jog jam turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, teisėjų kolegija pažymi, kad iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad asmens kalinimas pataisos namuose per se neimplikuoja, kad visais atvejais sprendžiant dėl patirtos žalos atlyginimo būdo bus apribojama teisės pažeidimu kaip pakankama satisfakcija už įvykdytą teisių pažeidimą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-667-602/2017, 2016 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-231-858/2016, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2292-143/2015 ir kt.).
25. Kaip minėta, atsakovo atstovas 18 parų pareiškėją laikė kartu su kitais nuteistaisiais vienoje kameroje, nors turėjo laikyti izoliuotai pagal BVK 70 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas nenurodė konkrečių priežasčių ir nepateikė į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog ginčo laikotarpiu Vilniaus PN neturėjo galimybės pareiškėją izoliuoti. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatyto pareiškėjo teisės būti laikomo izoliuotai pažeidimo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovo atstovas tinkamai neįvykdė pareigos imtis aktyvių veiksmų, kad nuteistas asmuo, priklausantis tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai, būtų laikomas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjas, laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiškėjo saugumo užtikrinimui skirtą režimą, reikalavimus, galėjo jausti įtampą ir nesaugumą, o tai neabejotinai jam sukėlė papildomus išgyvenimus, stresą, baimę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3645-662/2017). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais vienoje kameroje), mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, taip pat į aplinkybę, jog byloje nėra duomenų patvirtinančių pareiškėjo pablogėjusią sveikatos būklę dėl nurodyto pažeidimo, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui 90 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
28. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 90 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui R. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 90 Eur (devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.