Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1644-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-18
Bylos Nr.
2A-1644-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-09144-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
Ieškovas
AB LESTO
Atsakovas
E. G., O. G.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1644-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-09144-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.5.2.17; 44.8; 116.1; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės,kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB LESTO ir atsakovų E. G. ir O. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo AB LESTO ieškinį atsakovams E. G. ir O. G. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą reikalaudamas priteisti solidariai iš atsakovų E. G. ir O. G. 7 697,23 Lt žalos atlyginimo už neapskaitinę elektros energiją, paskaičiuotą vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis už laikotarpį nuo 2011-02-23 iki 2012-02-22. Taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog apie savavališkai prijungtą prie elektros tinklo atvado gnybto prieš apskaitą laidą atsakovai nežinojo. Jį galėjo pajungti atsakovų pažįstamas vyras, kuriam atsakovai laikotarpiu nuo 2012-02-05 iki 2012-02-22 leido pagyventi atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nesuteikė galimybės atsakovams dalyvauti surašant neapskaitinės elektros energijos vartojimo aktą bei parodyti ieškovo atstovams name esančius elektros prietaisus. Pagal akto surašymą mačiusių liudytojų parodymus fiksuojant galimą pažeidimą antstolė nedalyvavo. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog srovės matavimo replės rodė 0,75 kw srovės galingumą, todėl ieškovas nepagrįstai žalą paskaičiavo pagal leistiną galią. Ieškovas nepateikė duomenų, jog kas mėnesį tikrino atsakovų naudojamus elektros prietaisus. 2011-12-07 patikrinimo metu pažeidimų nebuvo užfiksuota, todėl ieškovo atliktas žalos paskaičiavimas nėra logiškas ir pagrįstas. Sodo name gyvenama tik šiltuoju metų laiku, per metus vidutiniškai suvartojama 300 kw elektros energijos ir atsakovai visada laiku atsiskaitydavo už sunaudotą elektros energiją. Todėl ieškovas, neįvertinęs atsakovų, kaip vartotojų atliktų periodinių savalaikių mokėjimų, už elektros energiją žalą paskaičiavo neproprocingai, nes jo paskaičiuota žala prilygsta 60 – ies metų elektros energijos vartojimo vidurkiui. Atsakovai sutiktų atlyginti žalą, paskaičiuotą po 0,75 kw/h 24 h per parą už laikotarpį nuo 2012-02-05 iki 2012-02-22.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-29 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimui 4 417,63 Lt, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (4 417,63 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 66,26 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 132,53 Lt) iš kiekvieno ieškovo naudai. Teismas nustatė, kad atsakovai yra 0,0452 ha žemės sklypo su 80,98 kv. m ploto pastatu bei pagalbiniais statiniais (duomenys neskelbtini) savininkai, kuriems turtas priklauso lygiomis dalimis (b. l. 18-22). Atsakovai yra elektros energijos vartotojai, nes statiniai minėtame name yra prijungti prie elektros energijos tiekimo tinklų. Ieškovo atstovai 2012-02-22 surašė neapskaitinio elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą Nr. 11001024, kuriame nurodyta, kad objekto (adresu (duomenys neskelbtini)) patikrinimo metu rastas prie namo esančio orinio atvado fazinės gyslos gnybto prijungtas varinis laidas ir tiesiai per sieną nuvestas į namo vidų, per šį laidą naudojamos elektros energijos elektros skaitiklis nefiksuoja. Akte taip pat nurodyta, kad į namą patekti bei surašyti elektros imtuvus nebuvo galimybių, nes nedalyvavo savininkai. Atsakovams elektros skaitiklis CO-U449M1 buvo įrengtas 2006-08-29, nuo to laiko buvo atlikti keli patikrinimai – 2009-06-29 ir 2011-12-07 (b. l. 34-36). Tai, kad šių patikrinimų metu nebuvo nustatyta, jog atsakovai vartoja neapskaitinę elektros energiją, nepaneigia pažeidimo fakto. Nelegalus laidas buvo prijungtas apie 3 metrų aukštyje, jo pajungimas prie fazinio laido buvo sunkiai pastebimas, todėl pažeidimo nebuvo galima paprastai nustatyti ir jį teismas priskyrė slapto pobūdžio pažeidimams. Teismas pripažino, kad ieškovas nesudarė reikiamų sąlygų atsakovams dalyvauti surašant Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą bei nepasiūlė surašyti elektros prietaisų atsakovams priklausančiame name, todėl teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas ieškovo paskaičiuotos žalos dydį sumažinti. Teismas pripažino iš dalies pagrįstu atsakovų argumentas, jog ieškovas paskaičiavo neproporcingą žalos dydį, kuris prilygsta beveik šešiasdešimties metų atsakovų sodų name elektros energijos suvartojimo vidurkiui (b. l. 31, 37). Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais per pusę sumažino atsakovams paskaičiuotą žalą laikotarpiu nuo 2011-02-23 iki 2011-12-31, kas sudaro 3 279,60 Lt (14 576 kw : 2 * 0,45, (b. l. 16)). 2011 ir 2012 metais atsakovų sodo name deklaruotas elektros energijos kiekis buvo po 400 kw per vienerius metus (b. l. 37), todėl lyginant atsakovų deklaruotą bei apmokėtą kiekį su priteistinos paskaičiuotos už 7 288 kw žalos dydžiu tai prilygsta elektros suvartojimo kiekiui per 18 metų laikotarpį (7 288 : 400). Iš viso priteistinos iš atsakovų žalos dydis sudaro 4 417,63 Lt (3 279,60 + 1 138,03 (b. l. 16)), kurį teismas laikė proporcingu padarytam pažeidimui įvertinus pažeidimo užfiksavimo aplinkybes. Atsakovai teigė, jog laikotarpiu nuo 2012-02-05 iki 2012-02-22 atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name gyveno atsakovų pažįstamas asmuo, kuris galėjo pajungti laidą prieš apskaitą, t. y. padaryti pažeidimą, tačiau šio argumento neparėmė įrodymais. Atsakovų teiginį, kad per prieš apskaitą prijungtą laidą negalėjo tekėti stipresnė nei 0,75 kw srovė, ieškovas paneigė paaiškinimu, kad pagal Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių 1 priedo 4 lentelę minimalaus 0,5 mm2 skerspjūvio leistinoji ilgalaikė 11A srovė atitinka 2,5 kw galią (b. l. 53, 54). Nepaneigus atsakovų kaltės prezumpcijos bei pripažinus, kad šiuo atveju atsakovų elgesys, neatitiko apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartų, teismas ieškovui iš atsakovų priteisė 4 417,63 Lt žalos atlyginimui laikant, kad atsakovų – sutuoktinių prievolė solidari (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3, 4 dalys, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas AB LESTO apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria teismas atmetė ieškovo ieškinį dėl 3 279,60 Lt žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti solidariai iš atsakovų 7 697,23 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

1. nustačius neteisėto elektros energijos vartojimo faktą, elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (toliau – Aktas) buvo surašytas vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 113 punktu. Akte pažymėta, jog vartotoja buvo informuota telefonu, o antras akto egzempliorius bus įteiktas akto svarstymo metu arba išsiųstas registruotu paštu. Siekiant tinkamai užfiksuoti neteisėto elektros energijos vartojimo faktą bei siekiant, kad nebūtų pašalinti neteisėto elektros energijos naudojimo faktą patvirtinantys įrodymai, ieškovo darbuotojai neturėjo galimybės iš anksto informuoti atsakovus apie savo atvykimą bei suderinti su jais atvykimo datą. Tačiau atvykus surašyti akto su atsakovais buvo susiekta telefonu, todėl laikytina, kad ieškovas tinkamai informavo atsakovus apie Akto surašymą bei sudarė sąlygas dalyvauti surašant Aktą;

2. atsakovams priklausančiame name suvartotas elektros energijos kiekis buvo apskaičiuotas pagal Taisyklių 126.12 punktą, kadangi ieškovo darbuotojams nebuvo suteikta galimybė surašyti atsakovų name esančių elektros energijos imtuvų galios, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog perskaičiuotas suvartotos elektros energijos kiekis buvo neproporcingai didelis (b. l. 76-77).

Atsakovai E. G. ir O. G. apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas solidariai iš atsakovų ieškovui priteisė 4 417,63 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; 2) atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas; 3) priteisti atsakovams iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Nurodo, kad:

1. atsižvelgiant į liudytojo G. R. parodymus, akivaizdu, kad dėl ieškovo nustatytų pažeidimų atsakovų kaltės nėra. Pažymi, kad atsakovai neneigia savo pareigos rūpintis bei prižiūrėti savo turtą, neneigia, kad pasitikėdami svetimu asmeniu, jie elgėsi ne itin apdairiai, tačiau nesutinka su teismo sprendimu, kuriuo ši atsakovų pareiga yra suabsoliutinta;

2. teismas netinkamai kvalifikavo pažeidimo už neva neapskaitinę elektros energiją pobūdį, todėl neteisingai apskaičiavo žalos dydį. Teismas nenagrinėjo, koks yra neteisėtų veiksmų laikotarpis. Byloje tik nustatyta, kad atsakovai neva vartojo neapskaitinę elektros energiją. Ieškovas nuostolių dydį apskaičiavo už 1 metų laikotarpį, kas patvirtina, jog pažeidimas buvo akivaizdus, o ne slapto pobūdžio. Nustatydamas žalos dydį, teismas visiškai nevertino bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių dėl paskutinių skaitiklio patikrinimų, atliktų 2011-12-07 (užduotis Nr. 60828393) bei 2012-02-01 (ką patvirtino liudytojas G. R.). 2011-12-07 patikrinimo metu ieškovo darbuotojai įrengė automatinį jungiklį, tačiau šio patikrinimo metu jokie pažeidimai nebuvo nustatyti, todėl nesuprantama ieškovo ir teismo žalos skaičiavimo metodika. Ieškovui padarytų nuostolių dydis apskaičiuotinas vadovaujantis Taisyklių 126.11 punktu, t. y. ieškovo žala turėjo būti skaičiuojama už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo dienos, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Ieškovas į bylą nepatiekė įrodymų, susijusių su tuo, kad atsakovai du kartus dalyvavo ieškovo komisijos posėdžiuose. Teismas nepagrįstai sumažino žalos sumą iki 4 417,63 Lt, kas yra lygu 32 metų vidutiniškai sunaudojamos ir apskaičiuotos per vienerius metus 135 Lt elektros kiekio pagal galiojusius tarifus sumai;

3. teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo slapto pobūdžio, o neva ieškovo darbuotojas per patikrinimus negalėjo pastebėti neteisėtų veiksmų. Atsakovų elektros apskaitos įrenginių patikrinimas iki Akto surašymo buvo atliktas 2 kartus (2011-12-07 ir 2012-02-01). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pažymėjo, kad pažeidimas yra matomas, todėl nėra slapto pobūdžio, todėl teismas negalėjo konstatuoti priešingai. Akivaizdžių neapskaitinės elektros energijos naudojimo pažeidimų neužfiksavimas 2011-12-07 ir 2012-02-01 patikrinimų metu vertintinas kaip paties ieškovo didelis neatidumas ir nerūpestingumas, todėl aplinkybė, jog patikrinimų metu ieškovas nieko nenustatė, vertintina kaip pažeidimų nebuvimas.

4. teismo išvada, kad atsakovai nepagrindė įrodymais savo argumento, jog jų name 2012-02-05 – 2012-02-22 buvo laikinai apsistojęs atsakovų pažįstamas asmuo, buvo priimta neįvertinus visų įrodymų;

5. teismas nepagrįstai netenkino atsakovo E. G. prašymo dėl jo ligos atidėti bylos nagrinėjimą, kuris vyko 2012-10-29. Liga pasireiškė teismo posėdžio dieną, ji buvo ūmi, buvo atliekami išsamūs tyrimai, o medicininė pažyma buvo išduota jau pasibaigus teismo posėdžiui. Tokiu būdu atsakovams buvo užkirsta galimybė pateikti į bylą naujus įrodymus, prašymus, iškviesti kitus liudytojus bei užduoti klausimus esamiems liudytojams. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo, teismo rungimosi principus;

6. teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovai yra silpnesnioji ginčo šalis ir ieškovo pateiktus įrodymus vertinti labai kruopščiai. Teismas, matydamas, kad byloje yra daug neišsiaiškintų aplinkybių, nepasiūlė atsakovams pasirūpinti atstovu byloje;

7. po ieškovo atlikto neva savavališkai prijungto laido atjungimo nuo tinklo ir pajungimo per elektros skaitiklį, atsakovų metinis elektros energijos už 2012 metus suvartojimas sumažėjo (320 kw) ir yra mažesnis už 2010 – 2011 metais deklaruotą elektros energijos kiekį (400 kw), kuriuo teismas vadovavosi, priimdamas skundžiamą sprendimą (b. l. 81-85)

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad atsakovas norėjo dalyvauti patikrinime ir sužinojęs apie jį skubėjo į patikrinimo vietą, tačiau tikrintojų jau neberado, kaip nerado ir Akto. Šį faktą teisme paliudijo kontrolės inžinierius D. N. (b. l. 61). Aktas surašytas pažeidžiant jo surašymo taisykles, turėjusias esminės įtakos žalos apskaičiavimui. Ieškovo nesutikimas su teismo argumentu, jog ieškovas apskaičiavo neproporcingą žalos dydį, kuris prilygsta beveik 60 metų atsakovų sodų name elektros energijos suvartojimo vidurkiui, atmestinas vadovautis elektros suvartojimo ir apmokėjimo 2002 – 2012 metais išklotine (b. l. 95-96).

Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad:

1. teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus. Savavališko elektros įrenginių prijungimo nustatymas leidžia konstatuoti neteisėtą elektros energijos vartojimą;

2. CK 6.387 straipsnio 1 dalyje nustatytos abonento pareigos, susijusios su įrenginių priežiūra, nevykdymas reiškia neteisėtus atsakovų veiksmus bei lemia pareigą atlyginti šių neteisėtų veiksmų pasėkoje atsiradusią žalą;

3. ieškovas, nežinodamas apie savavališką elektros energijos prietaisų prijungimą, toliau teikė elektros energiją atsakovams, už kurią pastarieji iš dalies neatsiskaitė (priežastinis ryšys) ir taip prarado dalį pajamų (žala). Minėtų aplinkybių užtenka tam, jog atsakovams būtų pritaikyta netiesioginė civilinė atsakomybė. Ieškovas neįrodinėjo, kad pažeidimai padaryti pačių atsakovų, tačiau reikalavo žalos atlyginimo kaip iš atsakingų už apskaitos prietaiso apsaugą asmenų, kurie nevykdė jiems nustatytų pareigų saugoti, stebėti apskaitos prietaisą bei apie pastebėtus pažeidimus informuoti ieškovą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovo žalos, patirtos dėl atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name užfiksuoto neapskaitinės elektros energijos vartojimo, atlyginimo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Atsakovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vadovaujantis CPK 322 straipsnio 1 dalimi, apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį bylos nagrinėjimą būtinu. Atsižvelgiant į apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje spręstina, kad nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka nėra būtina, priešingą išvadą pagrindžiančių argumentų savo prašyme atsakovai nenurodė, atsakovų pageidavimas dėl skundo nagrinėjimo formos apeliacinės instancijos teismui neprivalomas. Nenustačius pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, byla pagal ieškovo ir atsakovų skundus nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Ieškovas kreipėsi į teismą su reikalavimu priteisti iš atsakovų (solidarių skolininkų) žalą už neapskaitinės elektros energijos vartojimą. Žala (CK 6.249 straipsnis) – tai viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Taikant civilinę atsakomybę, be žalos taip pat turi būti nustatyti, kad yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudaryta atskira rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovai yra ieškovo teikiamos elektros energijos vartotojai (kurių namo įrenginiai yra prijungti prie ieškovo energijos tiekimo tinklų), vartojantys šią energiją savo buitinėms reikmėms, o pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį su buitiniu vartotojo (fiziniu asmeniu) elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Taigi nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas sutartinės, o ne deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Pagal Taisyklių 52.8 punktą vartotojas privalo, įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatyti ir įgyvendinti priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, be to, vartotojas privalo kai tik paaiškėja, nedelsiant informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 52.13.1 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, 2012-02-22 Aktas (užfiksuojantis neapskaitinės elektros energijos vartojimą atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name, kadangi prie namo esančio orinio atvado fazinės gyslos gnybto prijungtas varinis laidas yra tiesiai nuvestas į namo vidų, o per šį laidą vartojamos elektros energijos elektros skaitiklis nefiksuoja (b. l. 7)), surašytas ieškovo darbuotojų dalyvaujant antstoliui ir antstolio 2012-02-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 10) yra pakankami įrodymai, kurie patvirtinta anksčiau nurodytų atsakovų, kaip buitinių elektros energijos vartotojų, įsipareigojimų bei bendros atsakovų pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip tokio elgesio gali būti reikalaujama atitinkamoje situacijoje, nevykdymą. Taigi neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti.

Skirtingai nei prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo atveju išimčių dėl kaltės prezumpcijos įstatymuose neįtvirtinta. Tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, kad žala padaryta ne dėl elektros energijos vartotojo kaltės, priklauso elektros energijos vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2005; 2008-09-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008; 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009; 2011-09-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Pažymėtina, kad elektros energijos vartotojo kaltės neteisėtai naudojus elektros energiją prezumpcija, pažeidus bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, detalizuojama Taisyklių 72 punkte, pagal kurį, jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų (...) periodinį stebėjimą ir Taisyklėse nustatytais atvejais operatoriaus informavimą apie pastebėtus šių prietaisų, įrangos gedimus ir plombų pažeidimus atsako vartotojo objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Taigi šioje byloje būtent atsakovai turėjo įrodyti, kad jų elgesys atitiko tvarkingų elektros energijos vartotojų, kurie rūpinasi jiems priklausančiais įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standartą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovai nepaneigė jų kaltės prezumpcijos, kadangi įrodymais nepagrindė savo argumento, jog laikotarpiu nuo 2012-02-05 iki 2012-02-22 atsakovams nuosavybės teise priklausančiame name gyveno atsakovų pažįstamas asmuo, kuris galėjo pajungti laidą prieš apskaitą, t. y. padaryti pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai ne tik nevykdė savo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai su savo turtu, tačiau viso bylos nagrinėjimo metu net neatskleidė asmens, kurį kaltina šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo padarymu, tapatybės.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų (pasireiškusių bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu) ieškovas patyrė žalą (priežastinis ryšys įrodytas), kurios objektyviai nustatyti nėra galimybės, kadangi šiuo atveju žala pasireiškė neapskaitomos elektros energijos, kurios elektros skaitiklis nefiksavo, vartojimu. Kasacinis teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio, todėl tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Vienas tokių būdų – teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu galioja Taisyklės, nustatančios būdus, kaip įvertinti elektros energijos tiekėjo dėl neteisėto elektros energijos naudojimo patirtų nuostolių dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuostolių dydžio skaičiavimas Taisyklėse nustatytais būdais neprieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pažymėtina, jog Taisyklėse įtvirtintų apskaičiavimo būdų taikymas, be kita ko, priklauso nuo to, ar neteisėtas elektros energijos vartojimas yra matomas (Taisyklių 126.11 punktas), ar neteisėtas elektros energijos vartojimas pasireiškia slapto pobūdžio veika (Taisyklių 126.13 punktas), taip pat nuo vartotojo elgesio akto surašymo metu (Taisyklių 126.12 punktas). Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalavo priteisti iš atsakovų žalą, paskaičiuotą už 1 metus nuo Akto surašymo (t. y. nuo 2011-02-23 iki 2012-02-22) pagal Taisyklių 126.12 punktą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesuteikė ieškovui galimybės nustatyti jų name veikiančių elektros įrangos imtuvų galią. Atsakovai nurodė, kad žala turėjo būti skaičiuojama nuo paskutinio patikrinimo dienos pagal Taisyklių 126.11 punktą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo nustatytas pažeidimas priskirtinas slapto pobūdžio pažeidimams, tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad ieškovas nesudarė reikiamų sąlygų atsakovams dalyvauti surašant Aktą bei nepasiūlė surašyti elektros prietaisų atsakovams priklausančiame name, teismas per pusę sumažino atsakovams paskaičiuotą žalą laikotarpiu nuo 2011-02-23 iki 2011-12-31 (iki 3 279,60 Lt) ir priteisė visą ieškovo paskaičiuotą sumą nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22 (1 138,03 Lt). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Akte užfiksuotas neteisėtas elektros energijos vartojimas atsakovams priklausančiame name priskirtinas prie slapto pobūdžio pažeidimų, tačiau pažymėtina, kad pats ieškovas šį pažeidimą įvertino kaip matomą, kadangi prašomą priteisti iš atsakovų žalą paskaičiavo už 1 metų laikotarpį, t. y. maksimalų laiko tarpą, už kurį operatorius gali perskaičiuoti buitiniam vartotojui pateiktos elektros energijos kiekį, kai elektros apskaitos prietaisų ar schemos elementų gedimas/sugadinimas yra matomas (Taisyklių 126.11 punktas), todėl aplinkybė, ar pažeidimas buvo slapto ar neslapto (matomo) pobūdžio, šiuo atveju nėra esminė sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio nustatymo. Atsakovai teisingai atkreipė dėmesį į tai, jog pagal Taisyklių 126.11 punktą matomo gedimo nustatymo atveju operatorius turi teisę perskaičiuoti buitiniam vartotojui patiektos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo operatoriaus darbuotojo dokumentuose užfiksuotos paskutinės elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo dienos, bet ne ilgesnį kaip 1 (vieneri) metai. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad paskutinis ieškovo darbuotojų atsakovams priklausančiam namui priskirtų skaitiklių rodmenų nurašymas buvo atliktas 2011-12-07 (b. l. 34). Nors teismo posėdžio metu ieškovo darbuotojai nurodė, kad pagal anoniminius pranešimus kelis kartus vyko tikrinti ant atsakovų namo esančio elektros skaitiklio (b. l. 60-61), tačiau į bylą nėra pateikti dokumentai, kuriuose būtų užfiksuotos šios aplinkybės, t. y. ieškovo (operatoriaus) darbuotojų atlikto paskutinio elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų patikrinimo diena (Taisyklių 126.11 punktas). Atsakovams pareikalavus (b. l. 31), ieškovas teismui 2012-08-20 pateikė elektros skaitiklio, priskirto atsakovų namui, apskaitos patikrinimų ir rodmenų nurašymų užduočių kopijas, iš kurių matosi, kad paskutinė tokia užduotis buvo atlikta 2011-12-07 (b. l. 33,34). Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo patirta žala turi būti apskaičiuota perskaičiuojant atsakovams pateiktos elektros energijos kiekį per laikotarpį nuo 2011-12-07 (paskutinės užfiksuotos patikrinimo dienos) iki 2012-02-22 (Akto surašymo dienos), t. y. už 77 dienas (24 dienas 2011 metais (tarifas 0,45 ct/1 kw) ir 53 dienas 2012 metais (tarifas 0,46 ct/1 kw). Taisyklių 126.12 punktas detalizuoja, kokia tvarka yra perskaičiuojamas minėtas kiekis priklausomai nuo, ar vartotojai suteikė galimybę operatoriui nustatyti name veikiančių elektros imtuvų galią ar ne. Ieškovas žalą apskaičiavo atsižvelgdamas į tai, kad tokia galimybė suteikta nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad minėta galimybė ieškovui nebuvo suteikta dėl to, kad ieškovas nesudarė reikiamų sąlygų atsakovams dalyvauti surašant Aktą bei nepasiūlė surašyti elektros prietaisų atsakovams priklausančiame name, taigi dėl ieškovo kaltės, todėl teismas per pusę sumažino atsakovams paskaičiuotą žalą laikotarpiu nuo 2011-02-23 iki 2011-12-31 (iki 3 279,60 Lt) ir priteisė visą ieškovo paskaičiuotą sumą nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22 (1 138,03 Lt). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo pozicija ir sprendžia, kad atsakovams pateiktos elektros energijos kiekis turi būti perskaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesuteikė galimybės ieškovui nustatyti name veikiančių elektros imtuvų galią, t. y. persiųsta elektros energija perskaičiuojama pagal buitiniam vartotojui sutartyje nustatytą leistinąją galią, o jei sutartis nesudaryta – pagal leistinąją galią ribojančių įrenginių duomenis apskaičiuotą leistinąją naudoti galią ir 24 valandų per parą trukmę (Taisyklių 126.12 punktas). Byloje nustatyta, kad atsakovai nedalyvavo Akto surašyme. Liudytojas D. N. (ieškovo darbuotojas), kuris Akto surašymo dieną skambino atsakovams, kad juos pakviestų dalyvauti Akto surašyme, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovų telefono numerį sužinojo po Akto surašymo (b. l. 61). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas žalą apskaičiavo ne 2012-02-22 Akto surašymo dieną, o 2012-03-07 priimdamas Aktos komisijos nutarimą, kuris priimtas posėdyje dalyvaujant ir atsakovui E. G. (b. l. 15, 16). Pats atsakovas pažymėjo, jog 2 kartus dalyvavo ieškovo komisijos posėdžiuose, kuriuose pateikė savo paaiškinimus, tačiau ieškovas su tuo susijusių dokumentų į bylą nepateikė (b. l. 83). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje proceso šalys, o ne teismas turi pareigą rinkti ir teikti teismui įrodymus, kuriais yra grindžiami šalių reikalavimai bei atsikirtimai (CPK 12, 178 straipsniai). Jeigu šalis negali pateikti dokumento, nes jo neturi, ji gali teismo prašyti šį dokumentą išreikalauti (CPK 198, 199 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje atsakovai nepateikė įrodymų, jog po Akto surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, kad suteiktų ieškovui galimybę nustatyti atsakovams priklausančiame name veikiančių elektros imtuvų galią. Taisyklių 126.11 punkte taip pat nustatyta, kad galutinis perskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Teisėjų kolegijos nuomone, minėta Taisyklių 126.11 punkto nuostata turi būti taikoma ne tik nustatant perskaičiuojamo laikotarpio terminą, bet ir visą perskaičiuojamos neapskaitytos vartotojui pateiktos elektros energijos kiekį pagal Taisyklių 126.12 punktą. Pagal Taisyklių 116 punktą, nustatant žalos dydį, taip pat yra įvertinamas ir vartotojo mokėjimas už elektros energiją per skaičiuojamąjį laikotarpį. Kaip nurodo pats ieškovas, per laikotarpį nuo 2011-02-23 iki 2011-12-31 atsakovų apmokėta 400 kw, o per laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22 – 70,02 kw. Atsakovai paaiškino, kad mokėjo už elektrą vieną kartą per metus, nes name būdavo tik tuo metu, kai leisdavo laika darže, sode. Ieškovo parengtoje suvartotos elektros energijos išklotinėje nurodyta, kad už 2011 metus apmokėtas yra 400 kw kiekis. Taigi byloje nėra įrodymų, koks konkretus elektros energijos kiekis buvo suvartojamas name 2011 metais kas mėnesį, todėl, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pagal proporciją teisėjų kolegija nustato, jog už 24 dienas [2011-12-08 – 2011-12-31] suvartotas ir apmokėtas buvo 26,30 kw kiekis.

Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos žalos dydis sudaro: a) 24 d. × 24 val. × 2 kw = 1 152 kw; 1 152 kw – 26,30 kw = 1 125,70 kw; 1 125,70 kw × 0,45 Lt = 506,57 Lt; b) 53 d. × 24 val. × 2 kw = 2 544 kw; 2 544 kw – 70,02 kw = 2 473,98 kw; 2 473,98 kw × 0,46 Lt = 1 138,03 Lt; t. y. viso 1 644,60 Lt (506,57 + 1 138,03).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, nes, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo motyvus, jie nėra esminiai ir reikšmingi teisingam šioje byloje nagrinėjamo ginčo išsprendimui.

Pakeitus ieškovui iš atsakovų priteistiną sumą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo patenkintų ir pareikštų reikalavimų santykis yra 0,21 (1 644,60 : 7 697,23). Taikant šią proporciją, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme sudaro 329 Lt žyminis mokestis (b. l. 4, 98). Tokiu būdu, ieškovui iš atsakovų priteistina 69,09 Lt žyminio mokesčio (po 34,55 Lt). Atsakovų bylinėjimosi išlaidas sudaro 133 Lt žyminis mokesti (b. l. 84), todėl tenkinus ieškinį iš dalies atsakovams iš ieškovo priteistina 105,07 Lt žyminio mokesčio (kiekvienam po 52,54 Lt). Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteisiamos, kadangi atsižvelgiant į pareikštų ir patenkintų reikalavimų proporciją, jos nesiekia 10,00 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-29 sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų E. G. (duomenys neskelbtini) ir O. G. (duomenys neskelbtini) ieškovo AB LESTO (į. k. 302577612) naudai 1 644,60 Lt žalos atlyginimui, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (1 644,60 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-07-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 34,55 Lt bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB LESTO (į. k. 302577612) atsakovų E. G. (duomenys neskelbtini) ir O. G. (duomenys neskelbtini) naudai po 52,54 Lt bylinėjimosi išlaidų“.

Kolegijos pirmininkė Aldona TilindienėKolegijos teisėjai Andrius IgnotasAsta Radzevičienė