- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-03
- Bylos Nr.
- 2A-177-395/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pran.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- B. Z.
- Kategorijos
- 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovui A. S. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-688-292/2010 pagal A. S. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (perėmusiai procesines likviduojamos Alytaus apskrities viršininko administracijos teises), R. A., A. V., G. S., G. P., R. P., trečiajam asmeniui B. Z. dėl žemės paženklinimo aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 1998 m. rugpjūčio 11 d. V. V. A. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paženklinimo aktą, Alytaus apskrities viršininko 2002 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 33-1179, kuriuo buvo padalintas šis sklypas ir suformuoti žemės sklypai (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), 1989 m. lapkričio 3 d. valstiečio ūkio ribų nustatymo protokolą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų nustatymo A. S., įpareigoti atsakovą Alytaus apskrities viršininko administraciją atstatyti ieškovo 3 ha pasodybinės žemės sklypo riboženklius (duomenys neskelbtini) pagal Miroslavo apylinkės tarybos 1992 m. vasario 7 d. sprendimą, Alytaus rajono valdybos 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkį ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimą.
Nurodė, kad 1992 m. prie jo tėvo S. S. pastatų (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pasodybinis 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, pažymėtas plane Nr. 49, ir Miroslavo apylinkės tarybos 1992 m. vasario 7 d. sprendimu, Alytaus rajono valdybos 1994 m. gruodžio 21 d. potvarkiu šis žemės sklypas buvo parduotas S. S.. Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimu Alytaus apskrities viršininko administracija buvo įpareigota paruošti reikiamus dokumentus ir atlikti reikiamus veiksmus bei per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo paruošti dokumentus ieškovo žemės sklypo pirkimui ir sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį su juo, kaip su S. S. paveldėtoju, dėl 3 ha žemės sklypo, pažymėto plane Nr. 49, esančio (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracija to nepadarė ir pirmiau paženklino atsakovų žemės sklypus, o paskui pareiškė, kad ieškovo 3 ha žemės sklypo formavimui nebeužtenka žemės. Alytaus apskrities viršininko administracija perleido dalį ieškovui priklausančios pasodybinės žemės (duomenys neskelbtini), kitiems asmenims: G. S. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ), V. V. A. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o pastarasis dalį žemės perleido G. P. ir R. P. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši atsakovų žemė yra greta ieškovo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P-192-292/05 konstatuota, kad Alytaus apskrities viršininko administracija negali pažymėti 3 ha žemės sklypo, kol nebus nuginčyti sprendimai, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė G. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę V. V. A.. Tai, kad S. S. anksčiau buvo pamatuota 3 ha pasodybinė asmeninio ūkio žemė, patvirtina Miroslavo apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1994 m. gruodžio 12 d. pažyma, Miroslavo apylinkės tarybos 1992 m. vasario 7 d. sprendimas Nr. 14, Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimas. Ištraukoje iš 1994 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto Nr. 3 2003 m. kovo 24 d. Kurnėnų kaimo gyventojai S. T., R. K., A. V. savo parašais patvirtino suteikto 3 ha pasodybinio sklypo Nr. 49 žemės sklypo ribas. 1998 m. rugpjūčio 11 d. grąžinamos natūra sklypų ribų paženklinimo aktu, V. V. A. buvo suformuotas grąžinamas natūra 8,05 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Alytaus apskrities viršininko administracija, formuodama žemės sklypą V.V. A. ieškovo tėvo S. S. pasodybio sklypo dalyje, pažeidė imperatyvią Žemės reformos įstatymo 12 straipsnio 8 punkto normą, taip pat 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintą Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodiką. Kadangi pradinis šio žemės sklypo paženklinimo aktas neteisėtas, nes pažeidė nurodytas įstatymų normas, atitinkamai neteisėtas ir Alytaus apskrities viršininko 2002 m. liepos 16 d. įsakymas Nr. 33-1179, kuriuo buvo suformuoti du žemės sklypai ieškovui priklausančioje pasodybinėje žemėje Kurnėnų kaime. Kitas gretimas žemės sklypas, kurio dalis įeina į ieškovui priklausančią pasodybinę žemę Kurnėnų kaime yra atsakovo G. S. žemės sklypas. 1989 m. lapkričio 3 d. nustatant valstiečių ūkio ribas Kurnėnų kaime atsakovo G. S. tėvui A. S., nedalyvavo S. S., nors nuo seno buvo jo sodyba ir naudojama pasodybinė žemė. Prieš matuojant šią žemę A. S., ji turėjo būti paimta į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą (1989 m. liepos 4 d. įstatymo Dėl LR Valstiečių ūkio Nr. XI-3066 7 straipsnis). Pagal Miroslavo apylinkės tarybos 1992 m. vasario 7 d. sprendimą ieškovo tėvui buvo paskirta 3 ha naudojama pasodybinė žemė ir šis sprendimas galiojantis, be to, 1994 m. S. S. buvo pamatuotas pasodybinis 3 ha žemės sklypas ir tai patvirtina Miroslavo agrarinės reformos tarnybos 1994 m. gruodžio 12 d. pažyma. S. S. už šią žemę pilnai atsiskaitė.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, kad pagal Miroslavo apylinkės tarybos 1992 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 14, kurio pagrindu suteikta asmeninio ūkio žemė, S. S. 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas natūroje nebuvo nužymėtas. Sprendė, kad tokio dydžio žemės sklypas nebuvo nužymėtas ir vėliau pagal kitus galiojančius sprendimus, tačiau laikė, kad tikėtina, jog V. V. A. buvo galima naudotis laisva valstybinio fondo žeme iki jos grąžinimo 1998 m., tačiau ne 1989 metais A. S. suteikta valstiečio ūkio žeme. Konstatavo, kad A. S. valstiečių ūkio žemė suteikta ir pažymėta natūroje 1989 metais, t.y. dar iki S. S. 1992 m. suteikiant asmeninio ūkio žemę. Ieškovo argumentą dėl ribų nustatymo protokolo nesuderinimo su ieškovo tėvu S. S., nes ten nuo seno buvo jo sodyba ir naudojama pasodybinė žemė, atmetė nurodęs, kad žemė buvo paimta į valstiečių ūkiams skiriamą žemės fondą, o aplinkybę, kad S. S. naudojosi žeme, neturėdamas tam teisinio pagrindo, patvirtina A. S. valstiečio ūkio byloje esantys įrodymai, jog 1989 metais toje vietoje buvo „Saulės“ kolūkio žemė. Sprendė, kad nėra pagrindo naikinti V.V. A. 1998 m. rugpjūčio 11 d. grąžinamo natūra sklypo ribų paženklinimo akto, nes ženklinant žemės sklypą, Žemės reformos įstatymas ir poįstatyminiai aktai nebuvo pažeisti. Pradinį žemės sklypo paženklinimo aktą ieškovo nurodytais pagrindais (dėl Žemės reformos įstatymo pažeidimo) pripažinęs teisėtu, sprendė, kad įsakymo, kuriuo suformuoti du savarankiški žemės sklypai, teisėtumo klausimas, kaip išvestinis, nenagrinėtinas. Pažymėjo, kad ieškovas prašė jį pripažinti negaliojančiu, kaip išvestinį, nenurodydamas, dėl ko jis yra neteisėtas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka.
Nepagrįstai atmestas ieškovo 2010 m. gegužės 13 d. prašymas Nr. R1-4.803 atidėti bylos nagrinėjimą, nes Kauno apygardos teisme 2010 m. gegužės 11 d. buvo paduotas atskirasis skundas Nr. AS-192 dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2443-292/2010, kuria teismas atsisakė išaiškinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimą ir jo vykdymą civilinėje byloje Nr. 2-795-11-04, nes šio skundo išnagrinėjimas apeliacine tvarka tiesiogiai susijęs su šia byla.
Nepagrįstai iš VĮ Registrų centro Alytaus filialo neišreikalauti gretimų V. V. A., G. S. žemės sklypų Kurnėnų km. archyvinių bylų centrinio duomenų banko išrašai, Vankiškių kadastrinės vietovės kadastro žemėlapio ištraukos A3 apie Kurnėnų kaimo žemės sklypus. Dėl to ieškovas negalėjo patikslinti ieškinio pagal Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios ir administracinio teismų spręsti 2010 m. sausio 22 d. nutartį.
Žemėtvarkininkei M. Č. suklastojus S. S. asmeninio ūkio žemės sklypo vietą Valstybiniame kadastre, Vankiškių kadastrinėje vietovėje, kadastriniame bloke 0003, Kauno apygardos teismas 2004 m. sausio 15 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2A-214-2004 nusprendė panaikinti 1995 m. spalio 20 d. sudarytą S. S. asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktą, pripažinti negaliojančia 1996 m. gruodžio 2 d. sudarytą valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį Nr. P33/96-1314, panaikinti nekilnojamojo turto registro įrašą, pagal kurį S. S. vardu 1996 m. gruodžio 2 d. įregistruotas 3,09 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).
Teiginys, kad pagal Miroslavo apylinkės tarybos 1992 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 14, kurio pagrindu suteikta asmeninio ūkio žemė, S. S. 3 ha asmeninio ūkio žemės sklypas natūroje nebuvo nužymėtas, prieštarauja Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 67 Dėl kolūkiečių žemėnaudos tvarkos 5, 31 dalims, Alytaus raj. Miroslavo apylinkės Tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimui Nr. 8 dėl 3 ha žemės suteikimo sodybinio sklypo išplėtimo Kurnėnų kaime, kurio antrąja dalimi apylinkės taryba nusprendė įpareigoti ūkio žemės skirstymo komisiją atžymėti S. S. suteikto sklypo ribas, ištraukai iš Alytaus rajono „Saulės“ kolūkio neprivatizuojamos žemės plano, sudaryto 1991 m., patvirtinto Kauno žemėtvarkos skyriaus viršininko A. D. (t. 5, b. l. 103), Miroslavo apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovo ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengusio instituto (įmonės) autorės R. C. 1994 m. gruodžio 12 d. pažymai apie S. S. asmeninio ūkio žemę (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad kartu su namų valdos sklypu nustatytas naudojamas žemės plotas 3 ha, iš to ploto 3 ha žemės naudmenų, iš jų teisėtai naudojama 3 ha naudmenų, Alytaus rajono valdybos valdytojo V. B. 1994 m. gruodžio 21 d. priimtam potvarkiui Nr. 288-V, kuriuo patvirtintas apylinkėse parduodamų žemės sklypų asmeniniam ūkiui sąrašas pagal priedėlį ir kurio 74 punktu įrašytas S. S. Miroslavo apyl., Kurnėnų km. parduodamos žemės 3 ha plotas, tame skaičiuje žemės naudmenų – 3 ha. Šie žemės sklypo privatizavimo teisės aktai teismine tvarka nėra nuginčyti.
Teiginys, kad A. S. valstiečių ūkio žemė suteikta ir pažymėta natūroje dar 1989 m., remiantis „Saulės“ kolūkio visuotinio susirinkimo 1989 m. rugsėjo 4 d. protokolu Nr. 3, prieštarauja šio protokolo duomenims apie žemės suteikimą A. ir G. S., nes A. S. „Saulės“ kolūkyje nedirbo ir negyveno (t. 5, b. l. 96-99). Dėl to A. ir G. S. negalėjo pažeisti S. S. 3 ha pasodybinio sklypo ribų Kurnėnų kaime.
Neįvertinta, kad 1998 m. atsakovas neturėjo teisinio pagrindo V. V. A. atkurti nuosavybės teisės į gretimo sklypo dalį, kurią S. S. pagal įstatymą buvo privatizavęs.
Prašo sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad Kauno apygardos administraciniame teisme pagal ieškovo skundą buvo nagrinėjama administracinė byla dėl įpareigojimo Alytaus apskrities administraciją inicijuoti sprendimų, kurių pagrindu buvo suteikta asmeninio ūkio žemė A. S. ir atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę V. V. A., panaikinimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovo skundą atmetė kaip nepagristą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 23 d. sprendimą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendime nurodyta, kad pagal priimtą Miroslavo apylinkės tarybos 1991 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 8 S. S. atsisakė žemę imti vietoje, t.y. prie sodybos, nes išsikėlė kitur gyventi, o žemė jam dar nebuvo pamatuota ir pažymėta. Vykstant žemės sklypų paženklinimui, S. S. Kurnėnuose negyveno, todėl jis pasiprašė, kad jam būtų suteikta žemė ten, kur jis gyveno – Kurciniškių kaime. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2004 m. gruodžio 3 d. rašte pažymėta, kad buvusio „Saulės“ kolūkio neprivatizuotinos žemės plane sklypas Nr. 49 pažymėtas kaip S. S. namų valda, 3 ha žemės sklypo ribos nepažymėtos, taip pat nurodyta, kad pagal Žemės reformos įstatymą (1991 m. liepos 25 d. redakcija) asmeninio ūkio žemės sklypų ribos prie vienkiemių planuose dar nebuvo braižomos. Vykdant Alytaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. sprendimą, Alytaus apskrities viršininko 2005 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 33-Ž-932 patvirtintame Vankiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte ieškovui buvo suformuotas ir patvirtintas 1,81 ha asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 598A. Asmeninio ūkio žemės sklypas Nr. 598A vietovėje paženklintas 2005 m. gegužės 17 d. Nustačius, kad šio žemės sklypo 0,07 ha dalis patenka į namų valdos žemės sklypo ribas, žemės sklypo Nr. 598A ribos ir kadastro duomenys buvo patikslinti Alytaus apskrities viršininko 2005 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 33-Ž-1156. 2006 m. liepos 24 d. su ieškovu sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys dėl 1,74 ha asmeninio ūkio žemės ir 0,07 ha kitos paskirties žemės pardavimo. Likusios 1,19 ha žemės ploto suformuoti greta ieškovo sodybos nėra galimybių, nes nėra laisvos valstybinės žemės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.
Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tiek faktinį, tiek teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad šioje byloje teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai išaiškino bei pritaikė teisės normas ir, atmesdamas ieškovo A. S. ieškinį, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Kaip matyti iš byloje surinktos medžiagos, apeliantas A. S. nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo išvada, kad dar iki Miroslavo apylinkės tarybos 1992 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 14, kuriuo ieškovo tėvui S. S. buvo suteiktas 3 ha asmeninio ūkio pasodybinis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), negalėjo būti įgyvendintas ginčo atveju, nes šio sklypo natūra negalima buvo nužymėti dėl to, jog Miroslavo apylinkės teismo sprendimas (t.7, b. l. 22) buvo priimtas neatsižvelgiant į tai, jog dar 1989 metais ši sudėtinė žemės sklypo dalis, kaip suformuoto valstiečių ūkio žemės sklypo dalis buvo suteikta A. S., kurios procesinių teisų perėmėjas yra atsakovas G. S.. Būtent dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas ir sprendė, kad esminės reikšmės byloje ginčo tarp šalių išsprendimui turi tai, kad ieškovo A. S. teisės aukščiau paminėtais administracine tvarka priimtais aktais iki 2002-04-22 negalėjo būti pažeistos, nes ieškovas tik po savo tėvo S. S. mirties 2002-01-19 paveldėjo likusį palikimą. Jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad į šį palikimą įėjo ir 3 ha dydžio žemės pasodybinis sklypas Kurnėnų kaime bylos medžiagoje nėra, nes ieškovo tėvas nei nuosavybės teise, nei patikėjimo teise tokio sklypo nevaldė, jis nebuvo ir negalėjo būti suformuotas ginčo kadastrinėje vietovėje dėl objektyvių priežasčių. Šios priežastys yra nustatytos įsiteisėjusiais 2004-05-17 Alytaus rajono apylinkės teismo (t.2, b. l. 56-57) ir 2010-02-08 Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo sprendimais (t. 5, b. l. 19-25), kuriais be kita ko konstatuotas ir atsakovams suteiktų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) teisėtumas, todėl apeliacinio skundo argumentas dėl neteisingo faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų įvertinimo atmestinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nepagrįstu laikytinas ir ieškovo apeliacinio skundo argumentas, jog S. S. asmeninio ūkio žemės sklypo vieta 1995-10-20 paženklinimo akte (t.2, b. l. 192-193) buvo suklastota žemėtvarkininkės M. Č., nes šie duomenys nebuvo įregistruoti valstybinio žemės kadastro duomenų registre, todėl realiai jokių teisinių pasekmių proceso dalyviams nesukūrė ir skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo neįtakojo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė, kodėl nei 1992-02-07 Miroslavo apylinkės teismo sprendimas Nr. 14, nei apelianto minimas 1994-12-21 Alytaus rajono valdybos valdytojo 1994-12-21 potvarkis Nr. 288-V jokių teisinių pasekmių šalims nesukūrė, todėl pagrįstai sprendė, kad A. S. ieškinys neįrodytas (CPK 185 straipsnis). Tuo pačiu, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą teismo sprendimą ir apeliacinio skundo teiginys, jog skundžiamą teismo sprendimą priėmusi teisėja buvo šališka, nes pati bylos nagrinėjimo trukmė ir teismo išreikalautos rašytinės medžiagos bei apklaustų asmenų apimtis leidžia daryti išvadą, jog apeliantas A. S. turėjo realią galimybę realizuoti visas CPK nuostatose numatytas šalies teises ir jomis itin plačiai naudojosi, todėl ginčo atveju nėra pagrindo teigti, jog teismas pažeidė nešališkumo principus (CPK 21 straipsnis).
Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliktinas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, sutinkamai su CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsniu procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 168,10 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus, 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).