Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2023-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-24-882/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-03-29
Bylos Nr.
A6.-24-882/2023
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-24-882/2023Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00015-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.3; 7.11; 21.9.9; 21.9.10 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. kovo 29 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Godai Pranskaitytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui K. N.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Gintarei Baziliukaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) su pareiškimu 2023-01-20 kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo K. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie VšĮ (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė.

VMI pareiškime nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas 2022-12-20 nutartimi iškėlė VšĮ (duomenys neskelbtini) nemokumo (bankroto) bylą pagal VMI pareiškimą, nutartis įsiteisėjo 2022-12-29. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovu nuo 2011-10-20 iki 2022-12-29 buvo K. N., gim. (duomenys neskelbtini). Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Taigi iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto, 6 straipsnio nuostatų matyti, kad įstatymas įmonės vadovui nustato imperatyvią pareigą inicijuoti nemokumo procesą, juridiniam asmeniui tapus nemokiam. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis, kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Tai, kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023-01-19 duomenimis VšĮ (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 34 653,04 Eur, kurį sudaro: 354,61 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2021 m. kovo – gruodžio mėn., 2022 m. sausio – gegužės mėn., ir 13,14 Eur šio mokesčio delspinigių; 6 868,92 Eur pelno mokesčio už 2014 m. ir 4 523,76 Eur šio mokesčio delspinigių bei 2 060,00 Eur bauda už Pelno mokesčio įstatymo pažeidimus; taip pat 9 944,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2014 m. kovo mėn., 7 811,72 Eur šio mokesčio delspinigių bei 3 076,00 Eur bauda už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pažeidimus. VšĮ (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas nustatytu terminu nesumokėjus gyventojų pajamų mokesčio už 2021 m. kovo – 2022 m. gegužės mėn. mokestinius laikotarpius (skola nuo 2021-03-16). Taip pat nuo 2021-03-22 pagal VMI 2018-12-19 sprendimą Nr. (44.1) FR0682-401 dėl patikrinimo akto tvirtinimo papildomai priskaičiuota mokėtino į biudžetą 9 944,89 Eur pridėtinės vertės mokesčio už 2014 m. kovo mėn., 3 076,00 Eur PVM bauda, 7 802,91 Eur šio mokesčio delspinigiai, bei 6 868,92 Eur pelno mokesčio už 2014 m., 2 060,00 Eur PM bauda ir 4 523,76 Eur šio mokesčio delspinigiai. Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI atliko atitinkamus išieškojimo veiksmus, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2021-03-31 į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą išieškota tik 309,11 Eur. VMI 2021-05-28 ir 2022-03-15 sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduoti vykdyti antstolei Vaivai Šimkienei, tačiau iš antstolės piniginių lėšų negauta. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis įstaigos vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ Regitros duomenimis įstaigos vardu registruotų transporto priemonių nėra. 2023-01-19 duomenimis įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 15,51 Eur, apdraustųjų asmenų nėra. Remiantis įstaigos vadovo Šiaulių apygardos teismui pateikto VšĮ (duomenys neskelbtini) 2021-12- 31 balanso duomenimis, įmonė turto neturi, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 525,00 Eur. VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas K. N. atsiliepimu į VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė iškelti įstaigai bankroto bylą ir pripažino, kad įstaiga visiškai nemoki, neturi turto ir pajamų, visiškai negali vykdyti turtinių prievolių, o jai priteisti įsipareigojimai viršija turto vertę. Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, 2022-12-20 nutartyje iškelti VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto bylą konstatavo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) negali vykdyti savo turimų finansinių įsipareigojimų, ji yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 7 dalis). Tačiau, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nemoki, K. N. kaip vadovui apie įstaigos nemokumą vėliausiai turėjo tapti žinoma nuo 2021-03-31, t. y. VMI 2021-03-31 priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų). Žinodamas, kad įstaiga nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, K. N. turėjo susipažinti su valdomos įstaigos finansine būkle ir jau žinojo, kad įstaiga nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų įstaigos mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, nuo 2021-03-31 VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui K. N. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau įstaigos vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokios įstaigos bankroto inicijavimo.

Teisme VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas vadovas K. N. nurodė, kad 2022-02-10 VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė VMI oficialų raštą per elektronines priemones, pasirašytą elektroniniu parašu, su prašymu dėl finansinės pagalbos, tačiau į šį prašymą jokiais būdais nebuvo atsakyta. Vėliau 2022 m. VšĮ (duomenys neskelbtini) elektroninėmis priemonėmis pateikė kitą raštą, tai buvo gegužės 5 d. ir vėl su prašymu dėl finansinės pagalbos, susitarimo, jokia forma, niekaip nebuvo gautas atsakymas. Minėtus raštus gali pateikti, jokio atsakymo į juos nebuvo gauta oficialiai iš VMI. Raštus teikė dėl susitarimo, pagalbos finansiniams sunkumams įveikti, kadangi tai buvo būtina sąlyga, kad jie galėtų kreiptis į teismą, tiksliau, kad teismas priimtų jų dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi apygardos teismas jų prašymą buvo atmetęs, nes nebuvo įvykdyta ši sąlyga, jie turėjo šią sąlygą įvykdyti, bet dėl VMI veiksmų jie negavo susitarimo. O jau kai gavo iš VMI atsakymą, tai buvo 2022-10-20, jau pati VMI kreipėsi į teismą ignoruodama savo neveikimą, pareikšdama, kad jie nesiėmė jokios iniciatyvos, prašydama pradėti administracinę bylą ir ignoruodama visus jų raštus. Jų prašymą vasario 7 d. teismas atmetė, kadangi viena iš esminių sąlygų buvo ta, kad teismas konstatavo, kad nėra susitarimo su VMI, o jie jo negavo. Pirmas raštas, į VMI buvo kreiptasi 2022-02-10, teismo nutartis vasario 7 d., atmestas, nes nebuvo susitarimo. Iš VMI raštus gavo, tačiau dėl neaiškių aplinkybių jie sąmoningai ignoruodavo dėl jų susitarimo finansiniams sunkumams įveikti, perskaičius raštus nėra nei vieno sakinio, ar jie sutinka susitarti ir padėti išspręsti šią problemą ar nesutinka. Nei vieną kartą taip ir neatsakė, išskyrus paskutinį raštą, tai trečią kartą, kada jie kreipėsi, tada jie parašė, kad susitarimo nebus ir patys kreipėsi į teismą. Davė net 30 dienų jų rašto apskundimo terminą, tačiau šio termino kaip ir nedavė, VMI užskubėjo. Apygardos teismo nutartyje paminėta, kad tik pasibaigus terminui skirtam susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, juridinio asmens vadovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo ir gali įgyvendinti šią teisę per 3 mėnesius nuo jos atsiradimo dienos. Tai VMI nepaliko jokio šanso šitą procesą tvarkyti pagal teisės aktus. Su VMI pareiškimu nesutinka, nurodo, kad jis privalėjo kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, tačiau yra faktas, kad į apygardos teismą jis kreipėsi, bet jo prašymas buvo atmestas, kadangi neturėjo iš VMI susitarimo. VMI užskubėjo, net nedavė jam tų 30 dienų palaukti. Negalėjo savo pareigos įgyvendinti. Prašo nutraukti nusižengimo bylą ir neskirti baudos, kadangi jo įsitikinimu jis viską padarė, kreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, inicijavo nemokumo procesą. Duomenų, kad raštai buvo nusiųsti neturi, tai buvo siųsta oficialiais elektroniniais paštais. Siuntė iš el. pašto (duomenys neskelbtini), buvo siųsta ir per antstolę. VMI jo prašymą dėl susitarimo ignoravo. Tik paskutiniame rašte 2022-10-20 VMI pranešė, kad susitarimas dėl pagalbos nebus, jo projektą vertiną 0. Dėl susitarimo nesudarymo gavo atsakymą tik iš trečio karto, o pradėjo nuo 2022-01-05 VMI rašyti raštus. Į jo prašymus sudaryti susitarimą, suteikti finansinę pagalbą nebuvo atrašyta nei viename rašte, buvo tik pateikta, kad delspinigiai skaičiuojami, kad bus kreiptasi į teismą, kokia bauda, cituoti teisės aktai, bet dėl esmės, kurios jis prašė, taip ir nebuvo gauta. Turėjo laukti beveik metus laiko ir po to patys kreipėsi į teismą, apkaltindami jį. Kai apygardos teismas atmetė 2022-02-07 teismo nutartimi, tai tada į VMI jis ir kreipėsi 2022-02-10, 2022-05-05, 2022-10-10, gavo atsakymą tik 2022-10-20, kad susitarimo nebus, tik iš trečio karto. Jis kaip vadovas ėmėsi iniciatyvos, finansinio susitarimo su mokesčių inspekcija, nuo pat pirmos dienos, kai tik paaiškėjo tokios aplinkybės, darė viską kas galėtų ištaisyti finansinę padėtį, ieškojo projektų, būdų, įvairiausių viešųjų pirkimų, kuriuose galėtų dalyvauti, tačiau nepasisekė dėl tam tikrų suvaržymų, kadangi ta skola slėgė. Po to, kai viskas perėjo pas antstolę, jau nebebuvo galimybės išmokėti darbuotojams atlyginimų, žmonės nesutiko dirbti nemokamai. Visos jų iniciatyvos faktiškai rodytos, siektos, tačiau jos subliuško, nes egzistavo tam tikri apribojimai įmonės atžvilgiu. 2022 m. kreipėsi į mokesčių inspekciją, 2021 m. nesikreipė, ieškojo būdų pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnį, kaip galėtų ištaisyti situaciją ir padaryti įmonę mokia. Tačiau nepasisekė, ieškojo būdų, bet jų nerado, kadangi nebuvo tų finansinių resursų. Jeigu jie būtų buvę, jie VMI būtų sumokėję, jei ta skola būtų pakeliama ir reali, o ta skola atsirado nereali, pagal jų veiklos pobūdį. Jų įmonės veikla buvo ginkluota ir neginkluota apsauga, fizinė sauga, taip pat moksliniai tyrimai ekologijoje, dėl aplinkos triukšmo. Dar kartą prašo nutraukti administracinio nusižengimo bylą ir neskirti baudos, kadangi jis viską padarė, rodė iniciatyvą, teikė apygardos teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jis buvo atmestas, nes nebuvo dokumentų, pozicijos iš VMI.

Šalies argumentai

VMI įgaliota atstovė teisme paaiškino, kad savo, kaip Institucijos, poziciją jau yra išsakę pareiškime, jį palaiko ir prašo tenkinti. Prašo VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui K. N. iškelti administracinio nusižengimo bylą ir paskirti nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis žinodamas apie VšĮ (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, nesant galimybei atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK numatytą pažeidimą, prašo iškelti administracinio nusižengimo bylą ir paskirti nuobaudą, baudos vidurkį. Tai, jog nebuvo suėjęs 2022 m. spalio mėn. VMI rašto apskundimo terminas, mano, kad niekaip neapribojo K. N. teisės skųsti, buvo praėjusios jau 3 savaitės, buvo pakankamai laiko apskųsti. VMI buvo gauti tik du raštai iš VšĮ (duomenys neskelbtini), tai 2022 m. vasario 10 d. ir spalio 10 d., to gegužės mėn. rašto VMI negavo, jų sistemose nėra registruota. Pirmu raštu, vasario 10 d., kai VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą, jie nurodė, kad pageidauja susitarimo dėl pagalbos ir prašė atsisakyti prievolės, tai buvo duotas toks atsakymas, kad teisės aktai nenumato mokesčių inspekcijai tokios teisės atsisakyti mokestinės prievolės, kitaip sakant atsisakyti skolos. Buvo pateiktas toks trumpas atsakymas. Tada kitame, spalio 10 d. prašyme, jau buvo detaliau išdėstyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) nori, jog būtų išdėstytas tas skolos mokėjimas per tam tikrą laiką, todėl buvo vertinama balais to pateikto susitarimo sąlygos. Buvo įvertinta 0, dėl to ir atsakymas skyrėsi. Gegužės mėnesį iš VšĮ (duomenys neskelbtini) jokio rašto VMI negavo. Prašo VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui K. N. už tai, kad jis būdamas įstaigos vadovu, žinodamas apie sunkią įmonės finansinę padėtį, nepateikė teismui pareiškimo dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo ir prašo jam už tai paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 120 straipsnio 1 dalies sankciją, paskirti baudos vidurkį.

Iškeltina administracinio nusižengimo byla.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalis numato įmonių vadovų atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Minėto įstatymo 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus.

Iš byloje gautų dokumentų nustatyta, kad kreditorė VMI 2022- 01-05 pranešimu Nr. (23.31-08) 325-11 informavo VšĮ (duomenys neskelbtini) apie inicijuojamą bankroto procesą. Įstaigos vadovas reaguodamas į šį VMI pranešimą pateikė 2022-02-10 raštą Nr. SI-009, kuriame nurodė, kad nuo 2021 m. liepos mėn. iki šios dienos VšĮ (duomenys neskelbtini) negavo jokių pajamų, nepavyko sudaryti jokių sutarčių pajamoms gauti, todėl VšĮ (duomenys neskelbtini) turi finansinių sunkumų ir yra visiškai nemoki, visiškai negali vykdyti turtinių prievolių, o jos įsipareigojimai viršija jo turto vertę, ir prašė susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti. VMI 2022-02-15 raštu Nr. RNA-5892 „Dėl susitarimo dėl pagalbos“ netenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymo dėl susitarimo dėl pagalbos, kadangi VMI neturi teisės atsisakyti juridinio asmens, kuriam inicijuota nemokumo procedūra, reikalavimo. VMI 2022-04-11 raštu Nr. RNA-13507 išsiuntė VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022-04-08 pranešimą Nr. (23.31-08) 325-178 dėl nemokumo proceso inicijavimo. VMI 2022-09-07 pranešimu Nr. RNA-34264 VšĮ (duomenys neskelbtini) trečią kartą buvo informuota apie inicijuojamą nemokumo procesą. Atsakydama į šį pranešimą, įstaiga 2022-10-10 raštu pakartotinai patvirtino, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) yra nemoki ir prašė sudaryti susitarimą dėl pagalbos. VMI 2022-10-20 raštu Nr. RNA-39780 VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo informuota, kad susitarimas dėl pagalbos nebus sudaromas.

Nors ir VšĮ (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas K. N. nurodė ir pateikė teismui duomenis, kad jis nuo 2022-02-10 mėgino inicijuoti įstaigos nemokumo (bankroto) procesą, tačiau akivaizdu, kad šie veiksmai ne tik kad buvo atlikti pavėluotai, už ką taip pat taikoma atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, bet ir neatleidžia buvusio vadovo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi bankroto byla VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo iškelta ne pagal vadovo K. N., o pagal kreditorės VMI pareiškimą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 7-266/2006, 2011-03-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, 2011-05-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Kaip minėta, VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022-12-29 iškelta bankroto byla (įrodinėti įstaigos nemokumo fakto pagrindo šiuo atveju nėra), bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus — VMI pareiškimą, kas įrodo juridinį faktą, kad įstaigos vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiškimą juridinis faktas nepašalina galimybės traukti įstaigos vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo savalaikiai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iki 2022 m. lapkričio mėn., kadangi nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstaigai egzistavo daug anksčiau, kad ir nuo 2022-02-15, kai VMI 2022-02-15 raštu Nr. RNA-5892 „Dėl susitarimo dėl pagalbos“ netenkino VšĮ (duomenys neskelbtini) prašymo dėl susitarimo dėl pagalbos.

Išdėstytų duomenų visuma rodo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) buvęs vadovas K. N., žinodamas apie įstaigos nemokumą, tinkamai neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais/neveikimu vengė nemokaus juridinio asmens bankroto inicijavimo. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas, kadangi tokie veiksmai (neveikimas) gali sukelti žalą pačiai įmonei ir jos kreditoriams. Darytina išvada, K. N. delsė kreiptis į teismą dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo. K. N. kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovas, vėliausiai nuo 2021-03-31 žinodamas apie įstaigos nemokumą t. y. VMI 2021-03-31 priėmus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitos (sąskaitų), t. y. žinodamas, kad įstaiga nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos įstaigos finansine būkle ir pareigą nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jis pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo tol, kol į teismą su pareiškimu kreipėsi kreditorius VMI.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog K. N. kaltė įrodyta. Jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Skiriant administracinę nuobaudą už nusižengimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. K. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) visiškai nemoki, neturi turto ir pajamų, visiškai negali vykdyti turtinių prievolių, o jai priteisti įsipareigojimai viršija turto vertę, kad jis, nors ir ne pagal įstatymo reikalavimus, bet kreipėsi į apygardos teismą dėl atitinkamos nemokumo procedūros, po to (2022-02-10) ir į VMI dėl susitarimo dėl pagalbos, gavęs 2022-02-07 Šiaulių apygardos teismo nutartį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes, kartu pažeidėją charakterizuojančius duomenis, šio nusižengimo padarymo aplinkybes, kad K. N. būtų elgęsis savanaudiškai ir piktybiškai nenustatyta, taip pasielgė tik dėl ne itin rūpestingo, atidaus, apdairaus požiūrio į Juridinių asmenų nemokumo įstatymo procedūrinių reikalavimų tinkamą įvykdymą, be to, Šiaulių apygardos teismo 2022-12-20 nutartimi VšĮ (duomenys neskelbtini) jau iškelta nemokumo (bankroto) byla pagal VMI pareiškimą, įvertinęs palyginus didelę sankcijoje numatytą minimalią baudą, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti VšĮ (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui K. N. paskyrus mažesnę administracinę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

Iškelti administracinę bylą.

K. N., a. k. (duomenys neskelbtini), buvusį VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovą, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Sadauskas