Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojas Eismo priežiūros tarnyba, antstolė V. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas E. L. pateikė skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolės patvarkymo dalį, kuria apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktus ir būtiniausius reikmenis įkalinimo įstaigos parduotuvėje, ir nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0015/07/08123 ir 0015/07/08394 suėjus vykdymo senaties terminui.Nurodė, jog antstolė nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 ir 736 straipsniuos įtvirtintos išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos; teigė, jog pagal antstolės patvarkymus iš skolininko sąskaitos nepagrįstai išieškomos joje esančios piniginės lėšos, nepaisant viršija ar ne nustatytą MMA, dėl ko skolininkui, atliekančiam bausmę Alytaus pataisos namuose, nelieka piniginių lėšų savo poreikiams tenkinti, būtiniems asmeninio poreikio daiktams įsigyti. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad yra suėjęs minėtų vykdomųjų bylų senaties terminas.

Antstolė V. M. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.Nurodė, kad antstolė, vykdydama išieškojimą iš skolininko, vadovavosi CPK 688 straipsniu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. Antstolė pabrėžė, jog išieškojimas antstolės patvarkymų pagrindu vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o skolininkas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu apribojimai minėtoms sąskaitoms turėtų būti panaikinami, t. y. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog į minėtas sąskaitas skolininkas gauna CPK 739 straipsnyje numatytas lėšas, iš kurių išieškojimas yra draudžiamas. Taip pat antstolė nurodė, kad vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, kai antstolė neatliko vykdymo veiksmų, todėl šiuo atveju taikyti senaties terminą nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-09 nutartimi atmetė pareiškėjo E. L. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.Teismas nurodė, kad priešingai negu teigia pareiškėjas, įstatymai (CPK 736 straipsnio 1 dalis) leidžia vykdyti išieškojimą iš mažesnės negu 1 MMA lėšų sumos – ginčijamas antstolės patvarkymas visiškai atitinka nurodytą CPK 736 straipsnio 1 dalies nuostatą. Byloje nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad skolininko sąskaitoje esančios lėšos gali būti priskiriamos CPK 668 straipsnyje nurodytoms lėšų rūšims. Teismas sprendė, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus bei priimdama pareiškėjo skundžiamus patvarkymus, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas E. L. (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-09 nutartį ir priimti naują nutartį – tenkini pareiškėjo skundą. Skundas grindžiamas šiais argumentas:Antstolė atliko aplaidžiai savo darbą, nes vykdant vykdomąsias bylas nuo 2005 metų, tik 2016 metais išsiaiškino, jog pareiškėjas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nors tą išsiaiškinti galėjo anksčiau. Pareiškėjo teigimu, jei antstolė būti įteikusi jam patvarkymus, jis seniai būtų sumokėjęs išieškomą sumą.Antstolė patvarkymuose nurodo skirtingas išieškomas sumas.Teismas netinkamai taikė Eismo priežiūros tarnybos įstatymą, nes pagal šį įstatymą, jeigu žmogus atlikinėja bausmę, baudos valstybei automatiškai panaikinamos.Alytaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. A2.13-2415-448 esant analogiškai situacijai buvo taikytas senaties terminas ir vykdomosios bylos užbaigtos.Nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl senaties termino taikymo, turėjo vadovautis Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 421. Administracinė byla Nr. N3-904-2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, p. 83-87.Duomenų, kad pareiškėjas slapstėsi, vengdamos vykdymo, nėra, taigi nebuvo jokių objektyvių kliūčių įstatymo nustatytu būdu įvykdyti 2005-09-26 nutarimą.

Antstolė V. M. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-09 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Vykdomosiose bylose esantys duomenys patvirtina, kad 3 mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas pažeistas nebuvo. Antstolė vykdomuosius dokumentus vykdyti priėmė pagrįstai.Apeliantas žinodamas apie jam paskirtas baudas ir faktą, kad nėra jų sumokėjęs, privalėjo aktyviai domėtis baudos išieškojimo procesu, bendradarbiauti su skolos išieškojimo veiksmus atliekančia antstole. Vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolė sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė apeliantui priimtus patvarkymus, periodiškai tikrino jo turtinę padėtį, darbovietę. Taikyti senaties terminą ir nutraukti vykdomąsias bylas nėra teisinio pagrindo, nes antstolė vykdymo veiksmus atliko nepraėjus dviem metam nuo nutarimų gavimo, o vykdymo laikotarpiu nėra dviejų metų laikotarpio, per kurį antstolė neatliko vykdymo veiksmų.Jokių duomenų apie piniginių lėšų kilmę apeliantas antstolei nepateikė.Apelianto nurodoma 898 EUR suma antstolės patvarkymuose apskritai nefigūruoja. 2017-01-04 patvarkyme Nr. S1-8520, skirtame šalims ir teismui, visa skolos suma išskaidyta į išieškotinas sumas pagal antstolei pateiktus vykdomuosius dokumentus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-01-09 nutartimi nutarė atsisakyti taikyti vykdymo senaties terminą ir nutraukti vykdomąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-01-09 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.Byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Eismo priežiūros tarnybos nutarimus dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. L.. 2016-12-05 patvarkymu antstolė areštavo 1 399,61 EUR sumą, gautiną į nuteistojo E. L. asmenines sąskaitas, kurias administruoja pataisos namai (įkalinimo įstaiga), kitu 2016-12-05 patvarkymu antstolė pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios vieną MMA, ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA (v. b. l. 61); dar vienu 2016-12-05 patvarkymu antstolė nutarė išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas, apskaičiuotas vykdomosiose bylose.Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su teismo atsisakymu taikyti vykdymo ieškinio senatį ir nutraukti vykdomąsias bylas, motyvuodamas tuo, jog antstolė aplaidžiai atliko savo darbą ir nuo 2005 metų nesidomėjo, jog pareiškėjas atlieka bausmes pataisos namuose ir nepranešė apie susidariusį įsiskolinimą.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad antstolė aplaidžiai atliko savo darbą, kadangi iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė siuntė skolininkui pranešimus Vilniaus miesto VPK nurodytu adresu, nepavykus įteikti pranešimų – atliko užklausas registruose, kuriuose nurodyta ta pati skolininko gyvenamoji vieta – Viršuliškių g. 85-3, Vilnius, gauta informacija apie skolininko sąskaitas, išsiųsti patvarkymai dėl lėšų arešto. 2005-07-18, 2008-03-20, 2009-04-15, 2010-02-09, 2010-10-28, 2011-04-16, 2012-04-03, 2014-07-24 antstolė atliko paiešką registruose dėl turimų skolininko sąskaitų ir piniginių lėšų, 2006-07-17, 2008-05-22, 2009-02-03, 2010-02-20, 2010-10-18, 2011-05-20, 2014-05-16, 2015-05-08, 2016-02-17 atliko paiešką Gyventojų registro tarnyboje, 2010-05-13, 2014-05-16 atliko paiešką VĮ „Regitra“, 2007-09-06, 2007-11-28, 2008-10-03, 2009-07-09, 2010-07-07, 2011-04-16, 2011-09-23, 2012-02-13, 2013-02-05, 2014-05-16, 2014-09-26, 2015-05-08, 2016-02-17, 2016-12-02 gauti duomenys iš Sodros, 2016-12-02 gauti įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenys. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai antstolė dėl aplaidumo ar kitų priežasčių neatliko jokių veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo. Aplinkybė, kad antstolė tik 2016 metais nustatė, jog apeliantas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje, nesudaro pagrindo spręsti apie antstolės aplaidų darbą.CPK 604 straipsnyje yra įtvirtinta registruotu laišku siunčiamų procesinių dokumentų įteikimo prezumpcija: procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams šio Kodekso VI dalyje nustatytais atvejais, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio Kodekso 660 straipsnyje numatytą atvejį. CPK 604 straipsnyje įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo prezumpcijos tikslas – užkirsti kelią vykdymo proceso dalyvių piktnaudžiavimui, sąmoningai neatsiimant antstolio jiems siunčiamų dokumentų. Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolio patvarkymai buvo išsiųsti skolininkui registruotu paštu, tačiau grįžo neįteikti. Antstolė nenustatė apelianto darbovietės, į kurią būtų galima išsiųsti patvarkymus, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininkas nedirbo. Antstolė sužinojusi, jog skolininkas pataisos namuose atlieka bausmę, nedelsdama išsiuntė skolininkui patvarkymus. Taigi teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų suabejoti antstolės pareigos skolininkui išsiųsti priimtus dokumentus tinkamu nevykdymu.Nepagrįsti apelianto argumentai, kad antstolė patvarkymuose nurodo skirtingas išieškomas sumas, nes apelianto nurodoma 898 EUR suma niekur nėra nurodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017-01-04 patvarkyme Nr. S1-8520 visa skolininko suma išskaidyta į išieškotinas sumas pagal antstolei pateiktus vykdomuosius dokumentus.Nors apeliantas skundą grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo susipažinęs su Eismo priežiūros tarnybos įstatymu, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje nėra priimto ir galiojančio atitinkamo įstatymo. Eismo priežiūros tarnyba nuo 2010 metų pakeitė pavadinimą į Lietuvos kelių policijos tarnyba. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-05-27 įsakymu Nr. 5-V-428 patvirtintuose ir vėlesniais įsakymais pakeistuose Lietuvos kelių policijos tarnybos nuostatuose nėra nustatyta, jog įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys yra atleidžiami nuo baudos valstybei.Apeliantas taip pat nurodo, kad analogiškoje Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.13.-2415-448/2008 teismas priėmė nutarimą taikyti senaties terminą ir nutraukti vykdomąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su minėta byla, sprendžia, kad apeliantas nepagrįstai remiasi šia administracinio teisės pažeidimo byla, nes bylos nėra analogiškos. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalį, tačiau šie apelianto argumentai nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/08123 pateiktas vykdyti 2005-07-15 (1 lapas), administracinė nuobauda paskirta 2005-05-20 ir vykdomasis dokumentas vykdomojoje byloje Nr. 0015/07/08394 pateiktas vykdyti 2005-09-23 (1 lapas), o administracinė nuobauda paskirta 2005-07-18, taigi nėra praleistas trijų mėnesių vykdomųjų dokumentų perdavimo terminas. Apeliantas remiasi teismų praktika administracinėse bylose, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje analogiškas teismų praktikos nuostatas taikė, o apeliantas nenurodo argumentų, jog teismas teismų praktiką būtų taikęs netinkamai.Apeliantas kaip pagrindą vykdomųjų bylų nutraukimui nurodo nesislapstymą ir baudos išieškojimo nevengimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais, kadangi tai, kad apeliantas atliko bausmę pataisos namuose, negali būti vertinama, kaip baudos išieškojimo nevengimas, nes apelianto neveikimas nuo administracinės nuobaudos jam skyrimo dienos buvo nulemtas jo paties valios, o ne kitų asmenų ir (ar) institucijų (pareigūnų) veiksmų. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirojo skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.