Utenos apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjusi G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, turinčio vidurinį išsilavinimą, neteisto, bausto administracine tvarka, dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), taksi vairuotoju, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J., 2013 m. spalio 12 d., apie 04 val. 00 min., Ignalinos rajono savivaldybėje, Dūkštelių kaime, būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,26±5% promilės etilo alkoholio iškvėptame ore), neblaivus vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje.

Apie 06 val. 40 min., policijos pareigūnai kartu su G. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaime, esančią sodybą, kurioje galimai jį primušė posūniai. Iš vieno iš namų išėjo moteriškė su vyru, kurie papasakojo, kad jie jokio kon?ikto nematė ir jokio triukšmo ar kon?ikto negirdėjo. Taip pat nurodė, kad G. J. išgėręs yra neprognozuojamas ir jei jam buvo kilusi reali grėsmė jis galėjo užeiti į bet kurį namą pas savo gimines. Paklausus G. J. kodėl jis taip nepasielgė jis atsakė, kad tikriausiai jie būtų atsisakę padėti ir tuo metu jam susirodė, kad reikia bėgti. Patikslinus ar jį pėsčiomis kas nors vijosi, jis atsakė, ,,kad nei pėsčiomis, nei automobiliu niekas nesivijo, bet jis bijojęs, jog gali vytis“. G. J. posūnių teritorijoje nebuvo, pirtyje kur galimai įvyko kon?iktas taip pat. G. J. nurodė, jog pareiškimo dėl sumušimo nerašys, galbūt tai padarys vėliau. Atsižvelgiant į tai, jog asmuo atsisakė rašyti pareiškimą, jokių aiškių šio asmens sumušimo požymių nebuvo, todėl šis incidentas toliau tiriamas nebuvo. G. J., nušalintas nuo automobilio vairavimo, Grįžus į policijos komisariatą jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už vairavimą išgėrus.

Iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamas G. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo neneigė, tai yra ir 2013-10-12 duodamas policijos pareigūnams paaiškinimą administracinės teisės pažeidimo medžiagoje (b. l. 6) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino jog 2013 m. spalio 12 d., apie 04 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), būdamas vidutinio girtumo laipsnio (2,26±5% promilės etilo alkoholio iškvėptame ore), neblaivus vairavo automobilį VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažeidėjo kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu ir kitoje administracinės bylos medžiagoje - administracinio teisės pažeidimo 2013 m. spalio 12 d. protokole Nr. 59P-3038344-13, 2013 m. spalio 12 d. pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, 2013 m. spalio 12 d. administracinio sulaikymo protokole, asmens apžiūros protokole, 2013 m. spalio 12 d transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, 2013 m. spalio 12 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo I. S. tarnybiniame pranešime, 2013 m. spalio 12 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ignalinos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio O. V. tarnybiniame pranešime, 2013 m. spalio 12 d. alkotesterio parodymų šaknelėje Nr. 4144, policijos įskaitos pažymoje apie G. J. padarytus administracinius teisės pažeidimus užfiksuotais duomenimis, teismo posėdyje liudytojais apklaustų I. S., O. V. duotais parodymais. Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad G. J. būdamas girtas, vairavo transporto priemonę, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. dispozicijoje.

Motyvuojamoji dalis

G. J. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., sudėtį, kadangi pažeidėjas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis (2,26 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis.

G. J. pripažįsta, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau nurodo, jog tai darė dėl būtinojo reikalingumu, nes jis buvo sumuštas ir jam grasino susidorojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje yra nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N-63-884/2010; nutarys administracinėje byloje Nr. N-444-2211/2010; Nr. N-63-5124/2010; kt.).

Taigi, būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apsaugoti tik darant žalą antram. Veiksmai, padaryti esant būtinajam reikalingumui, yra socialiai vertingi, nes jais siekiama išsaugoti žymiai vertingesnį interesą.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad būtinojo reikalingumo veika galima ginti tik teisėtus interesus. Neleistina remiantis būtinuoju reikalingumu pažeisti teisės saugomą interesą, siekiant apginti neteisėtus savo veiksmus.

Sprendžiant, ar nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra visos prielaidos ir sąlygos konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, reikia nustatyti, ar G. J. siekė pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, ir ar šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir ar padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, kad asmens gyvybei, t.y. jam, buvo iškilęs realus pavojus, vertintini kaip nepagrįsti, nes byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad toks realus pavojus buvo iškilęs. Pirma, byloje nėra jokių įrodymų, jog tarp G. J. ir jo buvusios sugyventinės sūnų J. S. ir R. K. kilo konfliktinė situacija, kurios metu pastarieji grasino susidoroti su G. J.. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. S. nurodė, jog jis žodiniame konflikte kilusiame tarp R. K. ir G. J. nedalyvavo, o pastariesiems susistumdžius ir ėmus griuvinėti –stengėsi juos išskirti. Be to, pasibaigus konfliktui visi trys nuėjo į pirtį ir apie 15 min. kaitinosi pirtyje, vėliau J. S. vienas išėjo miegoti. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymų teisingumu. Tačiau net ir darant prielaidą, jog tarp G. J. ir posūnių (ar vieno iš posūnių) kilo konfliktas ir G. J. vengdamas susidorojimo pasišalino iš pirties patalpos, pastarasis neskubėjo į namą, kuriame buvo jo pažįstamų ir giminaičių, galėjusių jį užstoti (apginti), jei iš tikrųjų toks būtinumas buvo, bet būdamas girtas, pasiėmęs iš pavėsinės striukę (nieko nepasakęs tuo metu pavėsinėje sėdėjusiam asmeniui, kurio pažeidėjas neįvardino), sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo iš A. S. sodybos teritorijos. Vėliau, nors ir turėjęs galimybės kreiptis pagalbos į tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančius kitus giminaičius bei išsikviesti pagalbą (G. J. nurodo turėjęs mobilaus ryšio telefoną), jis apie 18 kilometrų vairavo automobilį neblaivus, ir tik po to, kai nebeturėjo realios galimybės vairuoti, t.y. nesuvaldžius automobilio, kuris ėmė slysti, sprogo automobilio priekinės kairės pusės padanga. Teismui pateiktoje 2013 m. gruodžio 12 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pažymoje Nr. 41D(V)-971 bei pateiktame skambučio įraše užfiksuota, jog G. J. Bendrojo pagalbos centro telefonu 2013 m. spalio 12 d. skambino du kartus, pirmas skambutis užfiksuotas-5 val. 30 min., antras-5 val. 55 min. Remiantis teismui pateikta Utenos apskrities VPK Operatyvinio valdymo skyriaus 2013 m. lapkričio 14 d. išklotine ir garso įrašu, po pirmojo skambučio Bendrojo pagalbos centras G. J. sujungė su Utenos apskrities VPK Operatyvinio valdymo skyriumi, užfiksuotas informacijos gavimo laikas-5 val. 37 min. Antra, iš užfiksuoto garso įrašo (vykusio 5 val. 37 min.), t.y. G. J. pokalbio su Utenos apskrities VPK Operatyvinio valdymo skyriaus pareigūnu, bei iš G. J. 2013 m. spalio 12 d. paaiškinimo (b.l.6), teismo posėdyje liudytojais apklaustų policijos pareigūnų I. S. ir O. V. parodymų, alkotesterio parodymų šaknelės matyti, jog G. J. 2013-10-12 6 val. 30 min. nustatytas vidurinis girtumo laipsnis (2,26 promilių), matyti, jog Pagalbos telefonu skambinantis asmuo kalba nerišliai, nesiorientuoja aplinkoje ir negali paaiškinti operatorei kur jis randasi bei kokia konkrečiai pagalba jam yra reikalinga. Be to G. J. atvykusiems policijos pareigūnams duotame paaiškinime (b.l.16) nurodė, jog policijos pareigūnams paskambino manydamas, jog padarė eismo įvykį, kurio metu galėjo nukentėti kiti asmenys. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, jog G. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo objektyviai ir racionaliai vertinti susiklosčiusią situaciją (dėl grėsmės jo sveikatai ir gyvybei buvimo, grėsmės realumo ir pagrįstumo). Trečia, policijos pareigūnams kartu su G. J. nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaime esančią A. S. sodybą, pastarasis nurodė, jog niekam jokių pretenzijų neturi, G. J. atsisakė teikti pareiškimą dėl jo užpuolimo, sumušimo ar kitokio poveikio jam darymo (pastebėtina, kad tokio pobūdžio pareikšimas nėra pateiktas iki šiolei). Ketvirta, iš jau minėto G. J. ir Utenos VPK Operatyvinio valdymo skyriaus operatorės pokalbio garso įrašo, G. J. parodymų duotų teismo posėdžio metu, policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotų parodymų, matyti, jog prie G. J. dėl susprogusios padangos sustojusio automobilio, iki atvykstant policijos pareigūnams, buvo sustojęs pro šalį važiavęs kitas automobilis su taksi ženklu, kurio vairuotojas domėjosi ar G. J. nereikalinga pagalba, tačiau pastarasis, nors ir teigia jautęs realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei, kažkodėl atsisakė šio asmens pagalbos. Taip pat ir 2013 m. spalio 12 d. duoto paaiškinimo metu ir teismo posėdžio metu G. J. patvirtino, jog jam 2013-10-12 vairuojant automobilį jis nematė jokių iš paskos važiuojančio automobilio šviesų, t.y. niekas jo nesivijo, tačiau nurodo, jog jis važiavo toliau vis tiek, nes bijojo, jog jį gali vytis.

Teismui pateikta 2013-10-17 specialisto išvada Nr. G 3433/13(01) (b.l.29), kurie nurodyta, jog G. J. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinės kraujosruvos, odos nubrozdinimai bei apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos lūžis, kurie specialisto manymu galimai padaryti G. J. nurodytu laiku, t.y. 2013-10-12, leidžia daryti prielaidą, jog 2013-10-12 apie trečią valandą nakties (duomenys neskelbtini) kaime, A. S. sodyboje esančioje pirties patalpoje įvyko konfliktas, kurio metu G. J. buvo padaryti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai, t.y. pavojus G. J. sveikatai ir, kaip teigia G. J., jo gyvybei, tačiau vertinant G. J. padarytų sužalojimų pobūdį – gyvybei pavojingų sužalojimų nebuvo padaryta, ką patvirtina ne tik specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimų pobūdis, tačiau ir ta aplinkybė, kad jis atsisakė atvykusių policijos pareigūnų pagalbos iškviečiant greitąją pagalbą, atsisakė rašyti pareiškimą dėl padarytų kūno sužalojimų, sprendžia, jog G. J., sėsdamas už automobilio vairo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio, sukėlė didesnį pavojų nei realiai jo išvengdamas – automobilį vairavo dviejų gyvenviečių teritorijoje, kaip pats nurodė paaiškinime (b.l. 6) automobilį vairavo „agresyviai“, nesuvaldė automobilio, kuris slydo asfaltine kelio danga, ko pasėkoje sprogo automobilio padanga, tuo sukeldamas pavojų, ne tik savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ir gyvybei, todėl nelaikytina, kad pažeidimas buvo padarytas būtinojo reikalingumo būklėje.

Analizuojant bylos medžiagą (G. J. policijos pareigūnams duotame paaiškinime, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu duotuose paaiškinimuose, 112 skambučio garso įraše užfiksuotus duomenis bei kitą bylos medžiagą) konstatuotina, jog pavojus galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, t.y. G. J. turėjo galimybę: a) kreiptis pagalbos į A. S. sodyboje namo patalpose buvusius giminaičius ir pažįstamus, b) kreiptis pagalbos į minėtame (duomenys neskelbtini) kaime gyvenančius giminaičius; c) turėjo galimybę mobilaus telefono pagalba išsikviesti policiją (tačiau tai padarė tik po to, kai nebegalėjo vairuoti automobilio dėl įvykusio įvykio (sprogus padangai ir automobiliui sustojus), tačiau ne pats vairuoti transporto priemonę, būdamas neblaivus. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog policijos pareigūnų, medikų jis negalėjo laukti automobilyje prie sodybos ar nuėjęs pėsčiomis į kitą vietą.

Taip pat atsižvelgiant į tai, jog nors G. J. nurodo, jog buvo įsitikinęs, jog jį sumušę posūniai vysis ir su juo susidoros, t.y. būdamas įsitikinęs pavojaus realumu, tačiau atsisakė siūlomos pro šalį važiavusio taksi vairuotojo pagalbos bei atvykus policijos pareigūnams atsisakė rašyti pareiškimą dėl jo sumušimo, tokio pobūdžio pareiškimo nėra pareiškęs iki šiolei, į medikus kreipėsi tik praėjus penkioms dienoms po įvykio (kaip nurodo pats G. J. kažkam iš pažįstamų patarus išsiimti apdukciją ), kas leidžia pagrįstai abejoti buvusio pavojaus realumu ir akivaizdumu. Teismas mano, jog grėsmė, galimai kilusi asmens sveikatai ar gyvybei (G. J.), negali būti laikoma didesne nei G. J., vairavusio transporto priemonę VOLKSWAGEN PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būnant neblaiviam (2,26 promilės alkoholio) ir vairavusio automobilį gyvenvietėse, sukeltas realus pavojus eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ir gyvybei. Taigi būtinojo reikalingumo sąlygos nagrinėjamu atveju nenustatytos. Nenustačius visų būtinojo reikalingumo sąlygų, negalima konstatuoti, kad asmuo veikė būtinojo reikalingumo aplinkybėmis. Dėl to teismas neturi pagrindo vertinti, kad pažeidimas padarytas dėl susiklosčiusių ypatingų aplinkybių, darančių pažeidimą mažai pavojingu, sąlygų būtinojo reikalingumo situacijai, kaip ji apibrėžta Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnyje, atsirasti nebuvo.

Taigi, nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad teisės pažeidimas padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas (ATPK 31 str. 1 d. 5 p.) (asmeninės aplinkybės ar konfliktinė situacija šeimoje negali būti pripažįstamomis būtinu reikalingumu ar kita atsakomybę šalinančia aplinkybe), kaip ir tai, kad jis nepadarė jokios žalos ir nuostolių, kadangi jo neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala eismo saugumui.

G. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, jog asmuo prisipažino vairavęs transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio ir to gailisi.

G. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad G. J. ankščiau neteistas, tačiau baustas administracine tvarka (turintis galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta), todėl G. J. skiriama nuobauda– bauda, kurios dydis lygus baudos minimumui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą.

Atsižvelgiant į G. J. turtinę padėtį ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos baudos dydį, paskirtos baudos mokėjimas išdėstomas per dešimties mėnesių laikotarpį, įpareigojant mokėti kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalimi, 283-284, 286-287 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimis, teisėja

nutaria:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

G. J. paskirtos administracinės nuobaudos-2000 Lt. baudos mokėjimą išdėstyti per dešimties mėnesių laikotarpį, tokia tvarka:

LaikotarpisMokėtina sumaIki 2014-02-24200 Lt.Iki 2014-03-24200 Lt.Iki 2014-04-24200 Lt.Iki 2014-05-23200 Lt.Iki 2014-06-24200 Lt.Iki 2014-07-24200 Lt.Iki 2014-08-25200 Lt.Iki 2014-09-24200 Lt.Iki 2014-10-24200 Lt.Iki 2014-11-24200 Lt.

Paskirta administracinė nuobauda 2.000 Lt., turi būti sumokėta iki 2014 m. lapkričio 24 dienos.

Išaiškinti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnį bauda mokoma banke į Valstybinės mokesčių prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.