Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erinija Kazlauskienė, sekretoriaujant I. J., Simonai Šukytei, dalyvaujant ieškovei J.Š., jos atstovei adv. padėjėjai R. K., atsakovės atstovei I.K., civilinėje byloje pagal ieškovės DNSB revizijos komisijos pirmininkės J.Š. ieškinį atsakovei DNSB „Švyturys“ dėl valdybos nutarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

civilinė byla buvo nagrinėjama pagal ieškovės reikalavimus: pripažinti iš dalies 2012-02-14 DNSB „Švyturys" valdybos nutarimą dėl „atlikti finansinę buhalterinės apskaitos reviziją už 2011 m. vietoje, dalyvaujant buhalterei ir visiems revizijos komisijos nariams. Išsinešimui dokumentai nebus duodami", neteisėtu ir išdėstyti sekančiai:" atlikti finansinę buhalterinės apskaitos reviziją už 2011 m."; įpareigoti DNSB „Švyturys" per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pateikti DNSB „Švyturys" revizijos komisijai už 2011 metus buhalterinius dokumentus, visuotinių bendrijos narių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolus, visas darbo sutartis, teismo sprendimus, Baltijos pr. 15 namo patalpų savininkų sąrašą, arba šių dokumentų kopijas; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodytų aplinkybių esmė - 2011 m. gegužės 4 d. visuotinis DNSB „Švyturys" narių susirinkimas į bendrijos revizijos komisiją išrinko bendrijos narius: R. S., E. U., J.Š.. Revizijos komisijos pirmininke išrinkta J.Š. 2012-02-14 DNSB „Švyturys" valdyba nutarė „atlikti finansinę, buhalterinės apskaitos reviziją už 2011 m. vietoje, dalyvaujant buhalterei ir visiems revizijos komisijos nariams. Išsinešimui dokumentai nebus duodami". Bendrijos revizijos komisija, vadovaudamasi LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio l dalimi, 2 dalimi, 23 straipsnio 4 dalimi, 2012-02-22 pranešimu kreipėsi į DNSB „Švyturys" valdybos pirmininkę Ireną Kybartienę, prašydama „įstatymo nustatyta tvarka pateikti revizijos komisijai už 2011 metus buhalterinius dokumentus, visuotinių bendrijos narių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolus, darbo sutartis, teismo sprendimus, Baltijos pr. 15 patalpų savininkų sąrašus arba jų kopijas". Prašymas pateikti dokumentus buvo išsiųstas registruotu laišku. AB „Lietuvos paštas" laiško įteikimo pranešimas patvirtina, kad revizijos komisijos prašymas, 2012-02-28 įteiktas DNSB „Švyturys" valdybos pirmininkei I.K. Iki ieškinio pateikimo dienos, DNSB „Švyturys" valdybos pirmininkė I.K neatsakė į revizijos komisijos laišką, nepateikė prašomų dokumentų ar jų kopijų. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) yra pavaldi bendrijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas. DNSB „Švyturys" visuotinis narių susirinkimas nėra įgaliojęs bendrijos valdybą spręsti kurioje vietoje, kuriuo laiku turi būti atliekama revizija ir nuspręsti „dokumentų niekam neduoti išsinešti". Bendrijos „Švyturys" buhalteriniai dokumentai laikomi bendrijos buhalterės privačiame bute adresu Baltijos g. 15-29, kuris nėra bendrijos buveinė. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio l dalis nustato, kad bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Analogiškai nustato ir DNSB „Švyturys" įstatų 40 punktas. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 2 dalis ir DNSB „Švyturys" įstatų 41 punktas, nustato, kad pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Bendrijos valdyba pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) paaiškinimus ir reikalingus dokumentus. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis ir DNSB „Švyturys" įstatų 29.2. punktas reglamentuoja, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per 5 darbo dienas nuo bendrijos nario kreipimosi dienos privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla. Valdybai draudžiama riboti revizijos komisijos (revizoriaus) įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą. DNSB "Švyturys" valdyba nutarimu nurodydama, jog reviziją atlikti vietoje, dalyvaujant buhalterei apribojo revizijos komisijos darbą. Nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme, nei DNSB „Švyturys" įstatuose nėra numatyta, jog revizija atliekama dalyvaujant buhalterei. Ieškovė yra bendrijos narė, todėl DNSB „Švyturys" valdyba, atstovaujama valdybos pirmininkės Irenos Kybartienės, nepateikdama revizijos komisijai dokumentų ne tik riboja komisijos darbą, bet ir pažeidžia bendrijos narių teisę per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gauti iš bendrijos valdybos informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla. Ieškiniui pateikti nėra praleistas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas, kadangi informacija apie 2012-02-14 DNSB „Švyturys" valdybos nutarimą bendrijos nariams išviešinta 2012-02-22, pakabinant skelbimą skelbimų lentoje (b.l. 49-50).

Nagrinėjant bylą teisme, ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, atsakovės atstovė ieškinį pripažino iš dalies, tai yra, dėl įpareigojimo pateikti nurodytų dokumentų kopijas per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kitoje dalyje ieškinio nepripažino. Ieškovė, jos atstovė, atsakovės atstovė iš esmės paaiškino savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad atsakovės valdyba 2012-02-14 vykusio posėdžio metu priėmė nutarimą - „Atlikti finansinę buhalterinės apskaitos reviziją už 2011 metus vietoje, dalyvaujant buhalterei ir visiems revizijos komisijos nariams. Išsinešimui dokumentai nebus duodami. Reviziją atlikti Baltijos pr. 15-29.“ (b.l. 71, žurnalo 53 puslapis).

2012-02-22 revizijos komisijos nariai – pirmininkė Jolanta Šniukštienė, R. S., E. U. išsiuntė ieškovės pirmininkei Irenai Kybartienei pranešimą registruotu laišku, kuriame nurodė, kad pirmininkė ir valdyba priimdama šį nutarimą pažeidė Lietuvos Respublikos Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 2 punktą ir pateikė prašymą įstatymo nustatyta tvarka pateikti revizijos komisijai už 2011 metus buhalterinius dokumentus, visuotinių bendrijos narių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolus, darbo sutartis, teismo sprendimus, Baltijos pr. 15 patalpų savininkų sąrašus arba jų kopijas (b.l. 6-7). 2012-03-16 revizijos komisijos nariai – pirmininkė Jolanta Šniukštienė, R. S., E. U. su prašymu dėl dokumentų pateikimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį N. P., kuris 2012-03-22 kreipėsi į atsakovę dėl dokumentų pateikimo (b.l. 8-10), dokumentai nebuvo pateikti (b.l. 11).

Dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl 2012-02-14 ieškovės valdybos nutarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Civilinių teisinių santykių stabilumui užtikrinti civilinėje teisėje egzistuoja ieškinio senaties institutas, kuris reiškia įstatymų nustatytą laiko tarpą (terminą), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis).

Ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Šio termino pabaigos teisiniai padariniai yra tokie, kad jeigu ieškinio senaties terminas pasibaigia iki ieškinio teisme pareiškimo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo turi nustatyti: kokios trukmės ieškinio senaties terminą nustato įstatymas; kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga; ar ieškinio senaties termino eiga nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta; jeigu ieškinio senaties terminas praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti.

Atsakovė atsiliepime pateikė prašymą taikyti ieškinio senaties terminą, atsakovės atstovė nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2012-02-15, kai ji pakabino skelbimą apie ginčijamą valdybos nutarimą skelbimų lentoje, tą pačią dieną, tai yra, 2012-02-15, ieškovė paskambino buhalterei ir pradėjo kelti reikalavimus dėl revizijos atlikimo, tai sudaro pagrindą spręsti, jog ieškovė sužinojo apie ginčijamo nutarimo priėmimą 2012-02-15 (b.l. 98). Ieškovė nesutinka, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovė nurodo ieškinio senaties termino eigos pradžia – 2012-02-22, kai ji pamatė skelbimą skelbimų lentoje apie ginčijamo nutarimo priėmimą, 2012-02-21 skelbimo pakabinta skelbimų lentoje nebuvo (b.l. 97). Ieškinys teismui pateiktas 2012-05-21, nurodant atsakovu DNSB „Švyturys“ valdybą (b.l. 3). 2012-05-24 ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (b.l. 26-27). Ieškinys atsakovui DNSB „Švyturys“ valdybai priimtas 2012-05-31 (b.l. 29). Ieškinys atsakovui DNSB „Švyturys“ pateiktas 2012-08-30, priimtas 2012-08-31 (b.l. 49).

Tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo atveju taikytinas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Tarp šalių iškilo ginčas dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios.

Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes.

Ieškinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal teismui šalių pateiktus įrodymus, sprendžiant šį klausimą, teismas negali apsiriboti tik ieškovo ir atsakovo paaiškinimais, turi pareigą šalių nurodytas aplinkybes apie ieškinio senaties eigos pradžios momentą vertinti kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

Teismo vertinimu, ieškovė apie ginčijamo nutarimo priėmimą sužinojo 2012-02-22. Teismas šią išvadą daro, vertindamas, jog ieškovės paaiškinimus apie tai, jog ji apie ginčijamą nutarimą sužinojo 2012-02-22 patvirtina liudytojų I.S., S. V. parodymai (b.l. 98-99), kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti. Atsakovės įstatuose nebuvo numatyta supažindinimo su valdybos nutarimais tvarka. Remiantis atsakovės atstovės paaiškinimais, valdybos nutarimai buvo skelbiami skelbimų lentoje, kai buvo sprendžiami nereikšmingi klausimai, valdybos nutarimai nebuvo skelbiami (b.l. 98). Nesant reglamentuotos konkrečios supažindinimo su valdybos nutarimais tvarkos, esant nurodytai susiformavusiai supažindinimo su valdybos nutarimais tvarkai, ieškovė, anksčiau elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, neturėjo galimybės sužinoti apie ginčijamą nutarimą. Įtaką, jog ieškovė apie ginčijamo nutarimą galėjo sužinoti tik 2012-02-22 turėjo ir atsakovės veiksmai, kadangi, vertinant protingumo, sąžiningumo principų prasme, kadangi valdybos nutarimas buvo susijęs su revizijos komisijos teisėmis, atsakovė turėjo informuoti apie tokio nutarimo priėmimą revizijos komisijos pirmininkę asmeniškai, pateikiant priimto nutarimo kopiją.

Ieškinio senaties termino eiga pasibaigia praėjus įstatyme nustatytam ieškinio senaties terminui, jeigu šio termino eiga nebuvo sustabdyta (CK 1.129 straipsnis), nutraukta (CK 1.130 straipsnis) ar įstatymų arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais pratęsta (CK 1.13 straipsnio 1 dalis, 1.125 straipsnio 2 ir 11 dalys, 1.127 straipsnio 1 dalis).

Teismo nuomone, byloje nėra aplinkybių, pagrindžiančių, jog senaties termino eiga buvo sustabdyta, nutraukta, buvo pagrindai ieškinio senaties terminui pratęsti.

Esant aplinkybėms, jog teismas laiko, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia yra 2012-02-22, tai ieškinio senaties termino pabaiga yra 2012-05-22. Ieškovė ieškinį tinkamam atsakovui, tai yra, DNSB „Švyturys“ pateikė 2012-08-30, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog ieškinį ieškovė pateikė praleidusi įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą. Ieškinio pareiškimas netinkamam atsakovui ieškinio senaties termino eigos nenutraukia (LAT senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39, 14.6. punktas).

Ieškovė nenurodė, jog yra aplinkybės, kurias nustačius, būtų pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, teismo nuomone, tokių aplinkybių nėra (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Kadangi, teismo nuomone, ieškovė pateikė ieškinį praleidusi įstatymu numatytą ieškinio senaties terminą, atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą, teismas taiko ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas reikalavimui dėl 2012-02-14 ieškovės valdybos nutarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl 2012-02-14 ieškovės valdybos nutarimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Ieškovės reikalavimo esmė – pripažinti nutarimą negaliojančiu dalyje, jog revizija turi būti atliekama vietoje, dalyvaujant buhalterei ir išsinešimui dokumentai nebus duodami. Ieškovė ginčijamo nutarimo negaliojimo dalyje pagrindu nurodo – ginčijamos nutarimo dalies prieštaravimą imperatyvioms įstatymų normoms, tai yra, Lietuvos Respublikos Daugiabučių savininkų bendrijų įstatymo (toliau DNSB įstatymas) 23 straipsnio 4 daliai, 24 straipsnio 1 daliai, 2 daliai, ir ieškovės steigimo dokumentams, tai yra, įstatų 29.2. punktui, 40 punktui (b.l. 49-50, 97).

CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja, kad juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ir sąžiningumo principams.

Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų sprendimus, visų pirma, siekė apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos atitinkamais juridinio asmens valdymo organo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą. Kita vertus, detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (baigtinis nuginčijimo pagrindų sąrašas, trumpi senaties terminai) leidžia daryti išvadą, kad siekiama užtikrinti ir tai, jog juridinio asmens organų sprendimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jos dalyviams ar viešajam interesui.

Sąvoką „prieštaravimas imperatyvioms įstatymų normoms“ reikia aiškinti vadovaujantis CK 1.80 straipsnio nuostatomis, taip pat atsižvelgti į tai, kad šiuo atveju nustatomas sprendimo turinio ir imperatyvios įstatymų normos santykis.

Pripažįstant sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, reikia konstatuoti du dalykus. Pirma, kad įstatymo norma yra imperatyvi. Imperatyvi nuostata, t.y. tokia nuostata, kurios teisinių santykių subjektai negali panaikinti ar pakeisti tarpusavio susitarimu, teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai). Antra, kad sandoris šią imperatyvią įstatymo normą pažeidžia.

DNSB įstatymo 23 straipsnio 4 dalis nustato, kad bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) per 5 darbo dienas nuo bendrijos nario kreipimosi dienos privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla. Valdybai draudžiama riboti revizijos komisijos (revizoriaus) įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą. Ši įstatymo nuostata numatyta atsakovės įstatų 29.2 punkte (b.l. 21).

DNSB įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą kontroliuoja revizijos komisija (revizorius). Ši įstatymo nuostata numatyta atsakovės įstatų 40 punkte (b.l. 25).

DNSB įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad pasibaigus ūkiniams metams, revizijos komisija (revizorius) atlieka nuodugnų veiklos patikrinimą, vertina ir teikia išvadą apie bendrijos finansinę veiklą. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) paaiškinimus ir reikalingus dokumentus.

Atsižvelgiant į nurodytose įstatymo nuostatose išreikštus draudimus, šių normų tikslus ir uždavinius (CK 1.9 straipsnio 3 dalis), tai yra, jog tokiu būdu siekiama užtikrinti tinkamą bendrijos valdymą, bendrijos narių teisių, interesų įgyvendinimą, yra pagrindas išvadai padaryti, jog įstatymo normos yra imperatyvios. Įstatymo normos numato imperatyvius reikalavimus, jog revizijos komisija (revizorius) turi kontroliuoti bendrijos valdybos (pirmininko veiklą), todėl pasibaigus ūkiniams metams turi atlikti bendrijos veiklos patikrinimą, o bendrijos valdybai draudžiama riboti revizijos komisijos (revizoriaus) įgaliojimus ar kitaip trukdyti jos darbą, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) privalo pateikti revizijos komisijai (revizoriui) paaiškinimus ir reikalingus dokumentus, kiekvienam bendrijos nariui, kuriais yra ir revizijos komisijos nariai, privalo suteikti jam informaciją apie bendrijos valdymo ir kontrolės organų nutarimus, turtą, lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokesčius, susijusius su bendrijos veikla.

Atsakovė yra privatus juridinis asmuo (b.l. 15, įstatų 4 punktas), kurio tikslas yra tenkinti privačius, šiuo atveju konkretaus daugiabučio namo (Baltijos pr. 15, Klaipėdoje) gyventojų, interesus (CK 2.34 straipsnis), todėl šio asmens veikloje vyrauja dispozityvumo, bet ne imperatyvumo, principas. Juridinis asmuo veikia per savo valdymo organus. Valdymo organų veiksmai sukelia teisines pasekmes juridiniam asmeniui (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Atsakovės, kaip privataus juridinio asmens veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra: CK, DNSB įstatymas, kurie nustato tik pagrindines gaires, kuriomis savo veikloje privalo vadovautis atsakovė. Šių teisės aktų nereglamentuojamus atvejus individualiai gali aptarti bendrija savo patvirtintuose įstatuose.

Kaip matyti, ieškovės nurodytos DNSB įstatymo normos, nereglamentuoja kokia konkrečia tvarka turi būti atliekama revizija, tai yra, kur revizija turi būti atliekama, kam dalyvaujant ar nedalyvaujant, kokie dokumentai, kokia tvarka - jų originalai ar kopijos, turi būti pateikiami revizijos komisijai. Tai, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokie veiksmai, kad revizija turi būti atliekama vietoje, dalyvaujant buhalterei ir išsinešimui dokumentai nebus duodami, atliekant reviziją nėra atsakovės veiklą reglamentuojančio DNSB įstatymo draudžiami. Todėl atsakovė, būdama privačiu juridiniu asmeniu, turėjo teisę, veikdama, per savo valdymo organus, nustatyti, jos nuomone, tinkamą revizijos atlikimo tvarką, kuri įstatymo nėra draudžiama, tai yra, jog revizija turi būti atliekama vietoje, dalyvaujant buhalterei, ir išsinešimui dokumentai nebus duodami.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog iki ginčijamo nutarimo priėmimo (2012-02-14) revizijos komisija (pirmininkė, nariai) kreipėsi DNSB įstatymo nustatyta tvarka į bendrijos valdybą (23 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnio 2 dalis), kad būtų pateikti reikalingų dokumentų originalai ar jų kopijos, todėl valdyba neturėjo galimybės svarstyti dėl dokumentų pateikimo revizijos komisijai kitokiu būdu. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė ir revizijos komisijos nariai į bendrijos pirmininkę su prašymu pateikti reikalingus dokumentus ar jų kopijas kreipėsi 2012-02-22.

Nėra pagrindo išvadai padaryti, jog ginčijamu nutarimu buvo trukdoma revizijos komisijai atlikti įstatymu numatytą pareigą kontroliuoti bendrijos valdybos (bendrijos pirmininko) veiklą ir tuo tikslu atlikti reviziją, ribojami revizijos komisijos įgaliojimai ar kitaip trukdomas jos darbas. Lietuvių kalbos žodynas, aiškindamas žodžio „trukdyti“ reikšmę, nurodo, jog žodis „trukdyti“ reiškia - daryti kliūtis, neleisti ką daryti, kliudyti. Tokių veiksmų atliekama nebuvo, ginčijamu nutarimu revizijai atlikti buvo suteiktos patalpos, pateikti dokumentai, tai yra, sudarytos sąlygos revizijai atlikti.

Teismo nuomone, ieškovės nurodytas aplinkybes, kaip trukdymą revizijos komisijos darbui, tai yra, jog bute, kuriame turėjo būti atliekama revizija, nebuvo kompiuterio, interneto paslaugos, netinkami baldai, per mažas kambarys, dalyvaujanti buhalterė galėjo stebėti revizijos atlikimą (b.l. 98), yra pagrindas vertinti tik kaip tam tikrus, ieškovės nuomone, esamus nepatogumus revizijai atlikti tokiu būdu kokiu pageidauja ieškovė, o ne atsakovė, bet ne revizijos komisijos darbo trukdymą. Priešingai, teismo nuomone, buhalterės dalyvavimas, atliekant reviziją, padėtų operatyviai išspręsti kilusius neaiškumus, kadangi jai yra žinomi visi buhalterinei dokumentai. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, išskyrus aplinkybes, jog bute nėra kompiuterio, interneto paslaugos (b.l. 99, liudytojos A. J. parodymai). Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog ieškovei buvo trukdoma atsinešti kompiuterį ir dirbti, jog revizijai atlikti yra reikalinga didelė apimtis įstatymų, poįstatyminių aktų, kuriais naudotis yra reikalinga interneto paslauga.

Todėl teismas daro išvadą, kad ginčijamo nutarimo dalis, jog revizija turi būti atliekama vietoje, dalyvaujant buhalterei ir išsinešimui dokumentai nebus duodami, nepažeidžia ieškovės nurodytų imperatyvių DNSB įstatymo normų. Kadangi teismo nuomone, ginčijama nutarimo dalis neprieštarauja nurodytoms imperatyvioms įstatymo normoms, todėl neprieštarauja ir atsakovės steigimo dokumentams, kuriuose taip pat numatytos šių imperatyvių įstatymų nuostatos, tai yra, atsakovės įstatų 29.2 punktui, atsakovės įstatų 40 punktui.

Dėl įpareigojimo pateikti revizijos komisijai už 2011 metus buhalterinius dokumentus, visuotinių bendrijos narių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolus, darbo sutartis, teismo sprendimus, Baltijos pr. 15 patalpų savininkų sąrašus arba jų kopijas.

CPK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą arba žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjant bylą, atsakovės atstovė pripažino ieškinį dalyje dėl įpareigojimo pateikti nurodytų dokumentų kopijas per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, šis pareiškimas įrašytas į teismo posėdžio protokolą (b.l. 101). Atsakovė sutiko dėl šio reikalavimo sudaryti taikos sutartį (b.l. 60).

Byloje nenustatyta, kad ieškinio pripažinimas šioje dalyje prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl yra priimamas ir reikalavimas šioje dalyje yra tenkinamas.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog iki ginčijamo nutarimo priėmimo (2012-02-14) revizijos komisija (pirmininkė, nariai) kreipėsi DNSB įstatymo nustatyta tvarka į bendrijos valdybą (23 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnio 2 dalis), kad būtų pateiktos reikalingų dokumentų kopijos. Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ieškovė ir revizijos komisijos nariai į bendrijos pirmininkę su prašymu pateikti reikalingus dokumentus ar jų kopijas kreipėsi 2012-02-22. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog ieškinio patenkinimas šioje dalyje prieštarauja atsakovės ginčijamam nutarimui, kurį teismas laiko teisėtu. DNSB įstatymas, atsakovės įstatai nedraudžia pakeisti priimtų nutarimų vykdymo tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 284,00 Lt žyminio mokesčio ((b.l. 5, 30a), 1500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1784,00 Lt sumai. Byloje yra įrodymai apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1005,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b.l. 39-40, 67-68).

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Patenkintas vienas ieškovės reikalavimas, vienas reikalavimas atmestas, todėl teismas laiko, kad patenkinta reikalavimų dalis yra 50 procentų, atmestų reikalavimų dalis yra 50 procentų. Todėl iš atsakovės yra pagrindas priteisti ieškovei 50 procentų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra, 892,00 Lt, o iš ieškovės yra pagrindas priteisti atsakovei atsakovės 50 procentų turėtų bylinėjimosi išlaidų, tai yra 502,50 Lt. Siekiant proceso ekonomiškumo principo, atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma įskaitytina į iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ieškovei ir iš atsakovės priteistina ieškovei 389,50 Lt (892,00 Lt – 502,50 Lt), tokiu būdu laikant, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas yra išspręstas.

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 7,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę DNSB „Švyturys“ per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti DNSB „Švyturys“ revizijos komisijai už 2011 metus buhalterinių dokumentų, visuotinių bendrijos narių susirinkimų ir valdybos posėdžių protokolų, visų darbo sutarčių, teismo sprendimų, Baltijos pr. 15 patalpų savininkų sąrašų patvirtintas kopijas.

Priteisti ieškovei Jolantai Šniukštienei iš atsakovės DNSB „Švyturys“ 389,50 Lt (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.