- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-239-115/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Auruškevičius (pran.), Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- B. Č., D. B., G. B.
- Trečiasis asmuo
- Ukmergės
- Advokatai
- Regina Šaltinienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
FkF-*/Pranešėja Virginija Volskienė Pranešėjas Algirdas Auruškevičius Civilinė byla Nr. 2A-239-115/2009
Teisėjas Rinaldas Adamonis Procesinio sprendimo kategorijos 121.21.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. kovo 16 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus,
dalyvaujant ieškovo V. K. paveldėtojo pagal įstatymą mažamečio sūnaus M. K. atstovei pagal įstatymą motinai A. B. , kaip procesinių teisių perėmėjai,
mirusiojo ieškovo V. K. procesinių teisių perėmėjos A. B. atstovei advokatei Reginai Šaltinienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės B. Č. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-5-517/2008 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams B. Č. , D. B. ir G. B. , tretieji asmenys Ukmergės raj. 1-o notarų biuro notarė Rita Slapšienė, VĮ „Registrų centras“, dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nuosavybės teisės į turto dalį pripažinimo, nekilnojamojo turto, įgyto vedant bendrą gyvenimą, neįregistravus santuokos, atidalijimo, nustatant naudojimosi namų valda tvarką, ir bendrai įgyto kilnojamojo turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės B. Č. dovanojimo sutartį, kuria ji sūnums D. ir G. B. perleido namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini) ir pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį ginčo namų valdos, atidalinti jį iš nekilnojamojo turto, įgyto vedant bendrą gyvenimą su B. Č. , nustatyti naudojimosi ginčo namų valda tvarką ir padalinti bendro gyvenimo metu įsigytą kilnojamąjį turtą. Nurodė, kad 1998 m. jis susipažino su B. Č. , su kuria pradėjo draugauti, o praėjus keletui mėnesių, maždaug nuo rugsėjo mėn., kaip sugyventiniai, pradėjo gyventi kartu B. Č. priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Tarpusavio santykiai su B. Č. , kaip santuoka, įforminti nebuvo, tačiau tarp jų buvęs žodinis susitarimas gyventi kartu, vesti bendrą ūkį, įgyti turtą. Jų bendras gyvenimas truko iki 2004 m. spalio mėn., tarpusavio santykiai buvo normalūs, tačiau po to, kai jis pareikalavo, kad dalis nekilnojamojo turto, į kurį buvo investuotos ir jo asmeninės lėšos, kaip nuosavybė, būtų įforminta ir jo vardu, jis su B. Č. susipyko ir jų santykiai nutrūko, po ko jis buvo iškraustytas iš bendrų lėšų įgytos namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), jo motinai atvežant jo asmeninius daiktus. Jo bendro gyvenimo su B. Č. metu buvo įsigytas ne tik kilnojamasis turtas, kurį jis prašo padalinti, bet ir nekilnojamasis turtas. Iš pradžių buvo nupirkta namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), prie kurios įsigijimo buvo panaudotos ne tik skolintos lėšos, bet ir jo asmeniniai pinigai, nes jis dirbo. Nupirktas gyvenamasis namas buvo remontuojamas, prie ko ir jis prisidėjo savo darbu ir lėšomis, kurį pardavus, buvo įsigytas kitas gyvenamasis būstas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš bendrų lėšų buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija, atlikti kiti remonto darbai, prie kurių ir jis prisidėjo savo darbu, po ko jis su B. Č. šioje namų valdoje gyveno iki jų santykių nutrūkimo. Jam pradėjus reikšti pretenzijas į turtą, B. Č. ginčo namų valdą padovanojo dviems savo sūnums D. ir G. B. .
Atsiliepimas
Atsakovė B. Č. ieškinio nepripažino ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad praėjus metams laiko po santuokos nutraukimo 1997 m. liepos mėn., kai ji susipažino su mirusiuoju V. K. , pastarasis buvęs tik jos seksualinis partneris. Mirusysis V. K. buvo už ją jaunesnis devyneriais metais. Jokių bendrų planų dėl tolimesnio gyvenimo jie nekūrė, bendro ūkio nevedė, jų santykiai buvę tik epizodiniai, kurie nuolat nutrūkdavę dėl mirusiojo piktnaudžiavimo alkoholiu. Jos bendravimo su mirusiuoju V. K. metu buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, t.y. namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių pirkimui buvo panaudoti tiek jos sutaupyti asmeniniai pinigai, kuriuos ji laikė namuose, tiek ir iš sesers bei motinos skolinti (dovanoti) pinigai. Mirusysis V. K. savo lėšomis prie nekilnojamojo turto įsigijimo prisidėjęs nebuvo, o tik jos paprašytas, buvo atlikęs vienus ar kitus darbus, kada buvo remontuojamas įsigytas gyvenamasis būstas, ką ji atliko taip pat savo asmeninėmis lėšomis. Paprasčiausiai norėdama pasidalinti savo turtu su vaikais ir užsitikrinti papildomą paramą ateityje, ji namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu ir gyvena, padovanojo dviems savo sūnums. Dalis mirusiojo V. K. prašomų padalinti daiktų (minkštas baldų komplektas ir videomagnetofonas „Panasonic“) buvo įsigyti, dar gyvenant santuokoje su F. Č. , padėvėtą skalbimo mašiną „Privileg“ ir 3-ų durų spintą ji pirko savo asmeninėmis lėšomis, mikrobangų krosnelę „Daewoo“ padovanojo sūnūs jos gimtadienio proga, o kiti daiktai (muzikinis centras ir televizorius „Tauras“) yra išgalvoti, kurių ji neturėjusi. Kadangi ji su mirusiuoju V. K. jokio bendro ūkio nevedė ir jokio turto bendromis lėšomis įsigijusi nebuvo, mirusysis V. K. , reikšdamas pretenzijas į turtą, tik siekė nepagrįstai praturtėti jos sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Ukmergės rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančia B. Č. dovanojimo sutartį, patvirtintą 2004 m. lapkričio 15 d. Ukmergės raj. notarų biure (registro Nr. 10933-G), kaip tariamą sandorį, sudarytą nesiekiant joje numatytų tikslų, t.y. nesusijusį su dovanojimo santykiais, o siekiant apsaugoti turtą nuo galimo išieškojimo pagal paduotą ieškinį. Pripažino mirusiajam V. K. nuosavybės teisę į ½ dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A/1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ½ dalį pagalbinio pastato (viralinės), plane pažymėto indeksu 2I/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ½ dalį pagalbinio pastato (malkinės), plane pažymėto indeksu 3I/1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ½ dalį pagalbinio pastato (sandėlio), plane pažymėto indeksu 4I/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ½ dalį pagalbinio pastato (garažo), plane pažymėto indeksu 5I/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į ½ dalį kiemo statinių (tvora, vartai, varteliai, šaligatvis) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į ½ dalį 0,0878 ha dydžio namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pil. D. B. ir G. B. vardu. Panaikino D. B. ir G. B. vardu atliktą namų valdos, susidedančios iš gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo įrenginių bei 0,0878 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre, tuo pašalinant mirusiojo V. K. , kaip bendraturčio, nuosavybės teisių į šį nekilnojamąjį turtą pažeidimus. Ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto, įgyto vedant bendrą gyvenimą, neįregistravus santuokos, atidalijimo natūra, nustatant naudojimosi ginčo namų valda tvarką, paliko nenagrinėtu. Ieškinį dalyje dėl kilnojamojo turto, įgyto vedant bendrą gyvenimą, neįregistravus santuokos, padalinimo atmetė. Priteisė iš B. Č. , D. B. ir G. B. lygiomis dalimis 691,99 Lt turėtų žyminio mokesčio išlaidų mirusiojo V. K. procesinių teisių perėmėjos A. B. naudai. Priteisė iš mirusiojo V. K. procesinių teisių perėmėjos A. B. 28,44 Lt ir iš B. Č. , D. B. ir G. B. lygiomis dalimis 267,21 Lt turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas. Nors atsakovė B. Č. neigė faktą, jog ji su ieškovu V. K. kartu gyveno kaip šeima, tačiau teismas iš byloje esančių duomenų bei liudytojų parodymų padarė išvadą apie mirusiojo ieškovo bendrą gyvenimą kartu su atsakove B. Č. ir jų bendro ūkio vedimą. Teismas konstatavo, kad kartu gyvenusių mirusiojo ieškovo ir atsakovės B. Č. asmeninius poreikius atitiko ir jų siekimas kartu įgyti privačios nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą. Teismas nustatė, kad mirusysis ieškovas ir atsakovė B. Č. jų bendravimo pradžioje kartu gyveno pastarajai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o po to buvo perkamas kitas gyvenamasis būstas. Tuo metu, kai buvo perkama namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), atsakovė buvo bedarbė, turėjo du nepilnamečius vaikus, todėl teismas sprendė, jog ji savo lėšomis nebūtų galėjusi įgyti nekilnojamojo turto. Apie mirusiojo ieškovo galėjimą prisidėti savo lėšomis prie minėto nekilnojamojo turto įsigijimo patvirtino tiek byloje esantys rašytiniais įrodymai, t.y. duomenys apie jo darbinius santykius, uždirbtos lėšos jo darbo Norvegijoje 2001m. kovo-birželio mėn. metu, tiek ir teisme apklaustų liudytojų V. B. ir U. K. parodymai. Šalys šiame name negyveno, jį suremontavo ir pardavė. Kadangi namų valda, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), buvo šalių bendru darbu ir lėšomis sukurta bendroji nuosavybė, todėl teismas laikė, jog ir lėšos, gautos už šį parduotą nekilnojamąjį turtą, yra mirusiojo ieškovo ir atsakovės B. Č. bendros lėšos. Šios lėšos buvo panaudotos ir 2003 m. gegužės 15 d. įsigyjant namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), kurioje šalys gyveno paskutiniu metu iki jų santykių nutrūkimo. Teismas atsakovės B. Č. aiškinamas aplinkybes apie tai, kad ginčo namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui buvo panaudotos ir jos motinos K. Ž. padovanotos ar jos sesers G. K. paskolintos lėšos, vertino kritiškai, nes pagal šių pinigų gavimo datas matyti, kad jie buvo perduoti dar iki namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kuri buvo pirkta 2001 m. lapkričio 7 d., įsigijimo. Įvertinęs visus įrodymus ir bylos aplinkybes, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas laikyti, jog ieškovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Todėl laikė, kad ieškovas ir atsakovė B. Č. , ilgą laiką gyvendami kartu, turtiniuose santykiuose siekė sukurti teisines pasekmes, būdingas asmenims, gyvenantiems santuokoje, t.y. įgyti kartu bendrą turtą. Esant tokioms aplinkybėms teismas tenkino mirusiojo ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės B. Č. jo dalį ginčo namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) 1964 m. CK 472 ir 474 str. ir LR CK 6.969 ir 6.971 str. pagrindu. Dėl dalių nustatymo teismas taikė 2001m. liepos 1 d. įsigaliojusio naujojo LR CK 6.970 str. 2 d. įtvirtinta nuostatą, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Kadangi rašytinė jungtinės veiklos sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, teismas laikė, kad šioje nagrinėjamoje byloje mirusiajam ieškovui ir atsakovei B. Č. atsirado bendrosios dalinės nuosavybės teisė į ginčo namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), o jų nuosavybės dalys yra lygios. Pirmos instancijos teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą panaikinti 2004 m. lapkričio 15 d. dovanojimo sutartį, kuria atsakovė B. Č. savo sūnums atsakovams D. ir G. B. padovanojo namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Teismas namų valdos dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia, kaip tariamą sandorį LR CK 1.86 str. pagrindu. Nurodė, kad tarp atsakovų sudaryta ginčo namų valdos dovanojimo sutartis tuo pačiu negali būti vertintina ir kaip sudarytas apsimestinis sandoris, nes pagal apsimestinio sandorio prasmę apsimestiniu sandoriu gali būti pripažintinas tik toks sandoris, kuris buvo sudarytas kitam sandoriui pridengti (LR CK 1.87 str. 1 d.). Tuo tarpu šioje nagrinėjamoje byloje, atsakovams susitarus dėl ginčo namų valdos perleidimo, joks kitas sandoris pridengiamas nebuvo, o tik buvo siekiama išvengti išieškojimo pagal mirusiojo ieškovo teisme pareikštą ieškinį. Teismas konstatavo, kad turtas gali būti dalijamas natūra, jeigu tai galima be neproporcingos žalos turto paskirčiai, priešingu atveju atsidalijančiam bendraturčiui išmokant kompensaciją pinigais, tačiau mirusysis ieškovas to neprašė. Ieškovas, prašydamas taikyti LR CK 4.80 str. nuostatas dėl atidalijimo iš bendro turto natūra, susiejo naudojimosi pastatais tvarkos nustatymą su atidalijimu, todėl teismas ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto atidalijimas natūra, nustatant naudojimosi ginčo namų valda tvarką, paliko nenagrinėtu (LR CPK 296 str. 12 p.). Ieškovas taip pat prašė teismo padalinti ir bendromis lėšomis, vedant bendrą gyvenimą su atsakove B. Č. , įgytą kilnojamąjį turtą. Tačiau teismas ieškinį šioje dalyje atmetė, kadangi kai kurių daiktų egzistavimo ieškovas neįrodė, o atsakovė pateikė teismui įrodymus, kad prašomus padalinti kilnojamuosius daiktus ji gavo dovanų.
Šalies argumentai
Atsakovė B. Č. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 dienos sprendimą civilinėje byloje dalyje dėl pripažinimo negaliojančia B. Č. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą 2004 m. lapkričio 15 d. Ukmergės raj. notarų biure (registro Nr. 10933-G), dėl namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), dovanojimo savo vaikams, kaip tariamą sandorį; taip pat pripažinimo mirusiajam pil. V. K. nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lA/lm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ½ dalį pagalbinio pastato (viralinės), plane pažymėto indeksu 21/ Ip (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį pagalbinio pastato (malkinės), plane pažymėto indeksu 3I/lž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį pagalbinio pastato (sandėlio), plane pažymėto indeksu 4I/lp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį pagalbinio pastato (garažo), plane pažymėto indeksu 5I/lp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į 1/2 dalį kiemo statinių (tvora, vartai, varteliai, šaligatvis) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į 1/2 dalį 0,0878 ha dydžio namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pil. D. B. ir G. B. vardu; panaikinimo pil. D. B. ir G. B. vardu atliktą namų valdos, susidedančios iš gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo įrenginių bei 0,0878 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre ir ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad tarp jos ir V. K. buvo susitarimas kurti bendrąją dalinę nuosavybę, nes tokio susitarimo nebuvo ir apie jo buvimą ieškovas net neįrodinėjo. Mano, kad ieškovas privalėjo įrodyti susitarimo kurti bendrąją jungtinę nuosavybę buvimą, o po to įrodyti prisidėjimą savo turtu ar lėšomis. Atsakovė pažymi, kad susitarimo kurti bendrąją jungtinę nuosavybę nebuvo, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą. Atsakovė pabrėžia, kad miręs ieškovas buvo jos seksualinis partneris, jog ji dažnai būdavo su juo kartu, tačiau kartu jie negyveno. Pateiktos fotonuotraukos taip pat nepatvirtina bendro gyvenimo, tik tai, kad jie kartu būdavo per šventes, lankėsi pas kitus asmenis. Visi liudytojai patvirtino aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo pripažinti ilgą bendrą gyvenimą, pastovų bendro ūkio vedimą kartu, bendro turto kūrimą abiejų lėšomis bei buvus susitarimą kurti bendrą gyvenimą. Atsakovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jos paaiškinimus, jog ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu ir, kad ji su juo nesiekė su juo kurti bendro gyvenimo. Mano, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą prieštaraujantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, neteisingai ir šališkai įvertino įrodymus, sprendimą priėmė remdamasis ne įrodymais, o prielaidomis, todėl sprendimas turi būti panaikintas. Atsakovė pažymi, kad pirmos instancijos teismas aiškinosi tik jos finansinę padėtį, konstatavo, jog kai buvo perkamas nekilnojamas turtas tuo metu ji nedirbo, todėl ieškovas galėjo prisidėti ir savo pinigais prie bendro turto įsigijimo. Tačiau teismas nesiaiškino, kokias pajamas turėjo ieškovas, kodėl jis vyko dirbti į Norvegiją. Nurodo, kad pirkdama namą, esantį (duomenys neskelbtini), 2003 gegužės 15 d. atsakovė sumokėjo 29000 Lt, kuriuos per kelis kartus paėmė iš AB bankas „Hansabankas“, o dalį pinigų turėjo grynais. Atsakovė mano, kad teismas pažeidė LR CPK 178 str. reikalavimą ir įrodinėjimo naštą perkėlė tik jai, nors ji ir įrodė, kad turėjo pakankamai lėšų pastatų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui, o atsakovas neįrodė ne tik, kad turėjo lėšų, o kad išvis savo lėšomis prisidėjo prie pastatų ir žemės sklypo įsigijimo. Atsakovė nesutinka ir su panaikinta dovanojimo sutartimi, kadangi sudarant dovanojimo sandorį dar nei vienas iš sūnų nebuvo sukūrę šeimos, nebuvo išvykę į užsienį ir sandoris nebuvo fiktyvus.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).
Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė B. Č. nesutinka su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 dienos sprendimu dalyje, kurioje teismas pripažino negaliojančia B. Č. dovanojimo sutartį, patvirtintą 2004 m. lapkričio 15 d. Ukmergės raj. notarų biure (registro Nr. 10933-G), dėl namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), dovanojimo savo vaikams, kaip tariamą sandorį, sudarytą nesiekiant joje numatytų tikslų; taip pat pripažino mirusiajam pil. V. K. nuosavybės teisę į 1/2 dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lA/lm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į ½ dalį pagalbinio pastato (viralinės), plane pažymėto indeksu 21/ Ip (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį pagalbinio pastato (malkinės), plane pažymėto indeksu 3I/lž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį pagalbinio pastato (sandėlio), plane pažymėto indeksu 4I/lp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), į 1/2 dalį pagalbinio pastato (garažo), plane pažymėto indeksu 5I/lp (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir į 1/2 dalį kiemo statinių (tvora, vartai, varteliai, šaligatvis) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į 1/2 dalį 0,0878 ha dydžio namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius namų valdoje adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pil. D. B. ir G. B. vardu; panaikino pil. D. B. ir G. B. vardu atliktą namų valdos, susidedančios iš gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo įrenginių bei 0,0878 ha dydžio namų valdos žemės sklypo, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Apeliantė prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir ieškinį atmesti.
Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas.
Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu iš dalies yra patenkintas V. K. pareikštas ieškinys atsakovei B. Č. .
Pirmos instancijos teismas nustatė, kad V. K. ir B. Č. susipažino 1998 metais ir tais pačiais metais pradėjo gyventi kaip sugyventiniai ir tokiame statuse išliko iki santykių nutraukimo 2004 m. rudenį. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir atsakovė B. Č. . Ginčas tarp sugyventinių kilo dėl atsakovės vardu 2003-05-05 įsigyto gyvenamojo namo su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) (b.l. 81-85, t.1). Atsakovė B. Č. šį turtą 2004-11-15 padovanojo savo vaikams (b.l.25-28, t.1, b.l. 150-156, t.3). Be to, gyvenant sugyventiniams kartu, atsakovės vardu 2001-11-07 buvo įgyta kita namų valda (duomenys neskelbtini), kuri 2003-10-28 parduota(b.l. 19-21, t.1, b.l. 237-240, t.2). Ieškovas teigė, kad dovanojimo sutartis yra neteisėta, nes ją siekiama išvengti dalies turto prisiteisimo jam, todėl sutartis turi būti panaikinta, o ieškinys patenkintas. Pirmos instancijos teismas pripažino negaliojančia dovanojimo sutartį ir teisinę registraciją atsakovės vaikų vardu, o taip pat pripažino 1/2dalį namų valdos ieškovo nuosavybe, kaip įgytą pagal jungtinės veiklos sutartį vedant bendrą ūkį su atsakove.
Kolegija pažymi, kad ieškovo ir atsakovės santykiams kvalifikuoti taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Pradėjus ieškovui ir atsakovei 1998m. gyventi kartu, jungtinę veiklą nustatė 1964m. CK 472, 474str., o nuo 2001-07-01 įsigaliojusio 2000m CK 6.969, 6.970str. Senojo CK 472-1 str. ir naujojo CK 6-969 str.4d. numatė rašytinę ir notariškai patvirtintą jungtinės veiklos sutartį, kuri šioje byloje tarp sugyventinių sudaryta nebuvo. Tačiau jungtinę veiklą, bendrąją nuosavybę reguliuojančios normos ir sandorių formą reguliuojantys straipsniai įsakmiai nereikalauja, kad sutartis įsigyti nekilnojamąjį, kaip bendrąją nuosavybę, ar bet kuris rašytine forma sudarytinas sandoris, nesilaikius rašytinės formos, negalioja. Susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nustatinėjamas ir įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, o rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia (senojo CK 58 str. 1d., naujojo CK 1.93str.1d.). Pažymėtina, kad faktiškai jungtinės veiklos pagrindu keli asmenys galėjo įsipareigoti bendrai veikti bendram ūkiniam tikslui pasiekti. Nesant rašytinės sutarties, ieškovas leistinomis priemonėmis privalėjo įrodyti aplinkybes, kurios leistų padaryti pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas gyventi bendrai ir siekti to paties tikslo (sukurti dabartinį ginčo objektą), prisidedant prie jo sukūrimo savo darbu, lėšomis, kitu turtu ar kitais įstatyme numatytais būdais. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, jog kelis metus kartu gyvenę sugyventiniai vedė bendrą ūkį ir faktiškai veikdami kartu įgijo, naudojosi ir bendrai valdė privačios nuosavybės teise gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas atsakovės vardu. Į šį namą jie persikėlė kaip šeima iš atsakovei priklausančio buto ir gyvendami name iki 2004m. spalio mėnesio tarpusavio santykių nutraukimo, sugyventiniai ginčo objektą prižiūrėjo, tvarkė. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai (liudytojų parodymai, nuotraukos ir kt.), iš kurių matyti, kad sugyventiniai palaikė šeimyninius santykius, t.y. gyveno kaip šeima, kartu pirko tiek vieną, tiek kitą namų valdą, automobilius, dalyvavo šeimos, kitų asmenų šventėse, vykdė įsigytų statinių remontą ir rekonstrukciją. Rekonstrukcijos darbų atlikimą 2004 metų kainomis patvirtina darbų lokalinės sąmatos ir skaičiavimai (žr.UAB‘Remonto ir statybos projektas“ skaičiavimus). Kad tokie darbai buvo atliekami, o prie jų prisidėjo ir V. K. atsakovė neneigia. Apeliantė teigia, kad visas turtas buvo įsigytas tik už jos vienos turėtas ar skolintas lėšas, o su ieškovu jokio bendro turto sukurti neketino, nes jis buvo girtuoklis, keliais metais jaunesnis ir atsakovę domino tik kaip sekso partneris. Pirmos instancijos teismas tokius atsakovės argumentus vertino kritiškai. Kolegija iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, nes apeliantės parodymai prieštarauja liudytojų parodymams ir byloje esančiai kitai medžiagai. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė taip pat aiškiai negalėjo pasakyti iš kokių lėšų ir už kiek įsigijo namų valdą (duomenys neskelbtini), o taip pat ginčo objektą ir iš esmės visiškai neigia ieškovo prisidėjimą prie ginčo valdos įsigijimo tiek lėšomis, tiek darbu, kurį būtų galima vertinti pinigine išraiška. Be to, kolegija pažymi, kad pagal jungtinės veiklos sutartį turto įgijimą ar sukūrimą lemia ne tik įdėtos bendros lėšos, bet ir prisidėjimas darbu ar kitą veikla. Tuo tarpu liudytojų parodymais yra nustatyta, kad ieškovas savo darbu prisidėjo prie įsigyto turto priežiūros ir remonto, jis taip pat dirbo, buvo išvykęs į užsienį ir turėjo tam tikrų pajamų, kurių galimo panaudojimo bendroms reikmėms negali paneigti ir automobilių įsigijimas savo vardu. Kolegija pažymi, kad dalyvavimas savo darbu ne visada turi būti suprantamas kaip betarpiškas dalyvavimas daikto, kaip nuosavybės objekto, kūrime. Turi būti atsižvelgiama į sutarties dalyvių tarpusavio santykių pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Kolegija mano, kad ilgalaikis ieškovo ir atsakovės gyvenimas, o taip pat kitos pirmos instancijos teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad jie gyveno kaip viena šeima ir vedė bendrą ūkį, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog ieškovas nieko neprisidėjo prie ginčo objekto įsigijimo, pagerinimo ir jam nepriklauso bendrai sukurto turto dalis. Atsakovė teigia, kad ieškovas išeidavo pas kitas moteris, girtuokliavo, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis tik vieną kartą buvo paieškomas. Be to, ši aplinkybė negali paneigti bendro turto sukūrimo, nes kartu ieškovas ir atsakovė gyveno apie 7 metus. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 176 str.1 d. tam tikrą aplinkybę galima pripažinti įrodyta, jeigu ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad išvada apie fakto buvimą yra galima, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčo objektas buvo įgytas ir pagerintas sugyventiniams veikiant kartu, pripažįstant ieškovui ½ dalis bendrai įgyto turto. Tai faktiškai atitinka įstatymo nuostatą, nes visų dalyvių įnašai bendro turto sukūrimui laikomi lygiais, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip (senojo CK 474str.1d., naujojo CK 6.970str.2d.). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atsakovė iki pradedant gyventi su ieškovu turėjo asmeninės nuosavybės teise butą, kurį už 10000Lt. pardavė po ginčo objekto įsigijimo ir teismas pripažino, kad už šį turtą gautos lėšos galėjo būti panaudotos galutiniam atsiskaitymui už pirktą turtą (duomenys neskelbtini). Tai rodo, kad ieškovė už bendrai įsigytą turtą galutiniam atsiskaitymui panaudojo ir savo asmenines lėšas, gautas jau nutrūkus ryšiams tarp buvusių sugyventinių. Todėl kolegija sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais yra pagrindas pakeisti teismo sprendimą ir sumažinti ieškovui priteisto turto dalį iki 1/3.
Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria yra pripažinta negaliojanti 2004-11-15 notarės patvirtinta dovanojimo sutartis, kuria turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra padovanotas ieškovės vaikams ir panaikinta teisinė registracija jų vardu. Tačiau kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ši sutartis yra tariama, t.y. sudaryta nesiekiant joje numatytų tikslų, o norint apsaugoti padovanotą turtą nuo galimo išieškojimo pagal ieškovo pareikštą ieškinį. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad sutartis sudaryta prieš pat ieškinio padavimą ir ja nėra užtikrinta ieškovės senatvė ir priežiūra, kaip teigia apeliantė. Pažymėtina ir tai , kad atsakovės vaikai gyvena, dirba Jungtinėje Karalystėje ir jokio susidomėjimo bylos eiga nerodė, teismo sprendimo neskundė. Todėl kolegija sprendžia, kad ginčijama sutartis yra pagrįstai pripažinta negaliojanti (CK 1.86str.1d.). Taikyti restituciją šiuo atveju pagrindo nėra, nes ginčo objektas realiai atsakovės vaikams (B.) nėra perduotas, o namų valda naudojasi ten pat likusi gyvenanti apeliantė (CK 1.86str.2d., 1.80str.2d.).
Kadangi dovanojimo sutartis pripažinta negaliojanti, tai naikintina ir ginčo objekto teisinė registracija ieškovės vaikų vardu, nes ji yra atlikta dovanojimo sutarties pagrindu.
Kiti apeliantės nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirtai nepasisako.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, pripažindamas ieškovui nuosavybės teises į ½ dalį bendrai su atsakove įgyto turto, neatsižvelgė į turinčias reikšmės aplinkybes, todėl skundžiamas sprendimas iš dalies keistinas(CPK 326str.1d.3p.). Tuo pačiu yra perskirstytinos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-5-517/2008 iš dalies pakeisti.
Sumažinti iki 1/3 dalies mirusiajam V. K. nuosavybės teisę priteisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. pripažįstant V. K. nuosavybės teisę į 1/3 dalį gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu 1A/1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 dalį pagalbinio pastato (viralinės), plane pažymėto indeksu 2I/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 dalį pagalbinio pastato (malkinės), plane pažymėto indeksu 3I/1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 dalį pagalbinio pastato (sandėlio), plane pažymėto indeksu 4I/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 dalį pagalbinio pastato (garažo), plane pažymėto indeksu 5I/1p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 1/3 dalį kiemo statinių (tvora, vartai, varteliai, šaligatvis) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalį 0,0878 ha dydžio namų valdos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sumažinti iki 473,66Lt iš atsakovų B. Č. , D. B. ir G. B. lygiomis dalimis priteistą A. B. žyminio mokesčio išlaidų sumą, o taip pat sumažinti iki 251,35Lt iš jų valstybei priteistas pašto išlaidas.
Padidinti iki 44,35Lt iš A. B. valstybei priteistas pašto išlaidas ir priteisti iš jos B. Č. 218,33Lt žyminio mokesčio išlaidų.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. B. 218,33Lt atsakovei B. Č. žyminio mokesčio ir 300,0Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.
Priteisti iš B. Č. 1000,0Lt A. B. advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.