- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-18
- Bylos Nr.
- N-575-5378-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 1 – ojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. kovo 8 d. V. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2009 m. kovo 8 d., apie 13.00 val., Klaipėdoje, iš parduotuvės „Maxima“, esančios adresu Taikos pr. 39, prekybinės salės pavogė prekių už 39,90 Lt, tuo savo veiksmais padarydamas pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnyje.
Be to, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto 3 – 3 ojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. vasario 3 d. V. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad jis 2009 m. vasario 3 d., apie 11.57 val., iš parduotuvės „Norfa“, esančios adresu Šilutės pl. 79, pavogė prekių už 114,39 Lt, tuo savo veiksmais padarydamas pažeidimą už kurį atsakomybė numatyta ATPK 50 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi dvi administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose V. T. buvo kaltinamas administracinių teisės pažeidimų numatytų ATPK 50 straipsnyje padarymu, sujungė.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. nutarimu V. T. pripažino kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytus pažeidimus ir už 2009 m. kovo 8 d. pažeidimo padarymą skyrė jam 10 (dešimties) parų administracinį areštą, o už 2009 m. vasario 3 d. pažeidimo padarymą skyrė jam 15 (penkiolikos) parų administracinį areštą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, teismas skirtas nuobaudas subendrino ir V. T. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 20 (dvidešimties) parų administracinį areštą.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įvykdžius jam inkriminuotus pažeidimus yra įrodyta byloje esama medžiaga: administracinių teisės pažeidimų protokolais, UAB „Maxima LT“ ir UAB „Norfos mažmena“ pareiškimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, apsaugos darbuotojų paaiškinimais, poėmių aktais ir kitais įrodymais. Teismas atsižvelgęs į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pagrobtų prekių vertę, pažeidimų padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tai, kad nebuvo padaryta reali žala bei tai, kad buvo nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus laiko padarytas tos pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, skyrė V. T. ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – administracinį areštą.
II.
V. T. pateiktu teismui apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą pakeisti, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu paskirta nuobauda yra per griežta. Nurodo, kad jis pats turi 400 Lt, be to jo brolis dirba Norvegijoje, todėl jis padėtų jam susimokėti paskirtą piniginę baudą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija, galiojanti nuo 2008 m. liepos 17 d.) nustato, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki septynių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų.
Tai, kad V. T. 2009 m. vasario 3 d. ir 2009 m. kovo 8 d. įvykdė jam inkriminuotus pažeidimus patvirtina byloje esantys administracinių teisės pažeidimų protokolai, UAB „Maxima LT“ ir UAB „Norfos mažmena“ pareiškimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apsaugos darbuotojų paaiškinimai, poėmių aktai. Byloje nėra abejonių dėl pažeidimų padarymo aplinkybių, pažeidimų fakto neneigia ir pats V. T..
Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai nustatė pareiškėjo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t.y. tai, kad V. T. pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą (b.l. 27-28). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pažeidėjas niekur nedirba, pajamų neturi. Teisėjų kolegija vertina, kad šios pažeidėjo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai spręsti, kad jam turi būti skiriama griežtesnė ATPK 50 straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi nuobauda – administracinis areštas.
Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad jo brolis dirba Norvegijoje ir jis jam padėtų sumokėti skirtą baudą, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė negali įtakoti paskirtos administracinės nuobaudos pakeitimo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.