- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-1555-766/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-01124-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Šabanskienė, sekretoriaujant Sidai Matuzevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), kuriam išaiškintos teisės ir pareigos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. liepos 7 d. apie 12.28 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sukdamas į automobilių stovėjimo aikštelę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir kliudė geležinkelio betoninį signalinį stulpelį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie įvykį nepranešęs policijai. Tokiais veiksmais S. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. K. pažeidimų nepripažino. Parodė, kad 2014-07-07 Baisogaloje važiavo automobiliu FORD MONDEO į parduotuvę. Kartu su juo važiavo L. P., kuris buvo blaivus, kiti asmenys nevažiavo. Važiuojant nuleido padangą ir automobiliu netyčia kliudė geležinkelio signalinį stulpelį. Pajuto, kad kliudė stulpelį automobilio dešiniu priekiniu sparnu. Važiuoti nebegalėjo, nes buvo tuščia padanga, todėl pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje po kameromis, o pats išėjo namo. Dar būdamas prie parduotuvės, paskambino pažįstamam V. K., kuris anksčiau dirbo policijoje, jo klausė, ar reikia kviesti policiją. V. K. klausė, ar yra nukentėjusiųjų, ar stulpelis sužalotas, ar padaryti nuostoliai. Jis V. K. pasakė, kad nuostolių nėra. Pasitaręs su V. K. nutarė nekviesti policijos, nes žala nepadaryta, nukentėjusiųjų nėra. Įvykio metu buvo blaivus, pats vairavo transporto priemonę. Nurodo, kad stulpeliui nepadarė jokios žalos, nors jį ir kliudė, o automobilis FORD MONDEO buvo apgadintas, nes, kai sukant automobiliui nuleido padangą, jis nebegalėjo važiuoti. Kai padangą nuleido, automobilį truputį panešė į šoną, jis sustojo prie pat stulpelio, kliuvo truputį bamperiui stulpeliu, todėl nežymiai sužalojo bamperį – nubraukė dažus nuo jo, taip pat buvo įbrėžimas bamperyje, bamperio plastmasė sutrūkinėjusi. Priekinis automobilio stiklas buvo įskilęs prieš jam pasiimant mašiną. Priekinis dešinės pusės sparnas aplankstytas nuo prisilietimo į stulpelį. Įvykio dieną, eidamas namo, nuėjo prie geležinkelio stoties, kur pasikalbėjo su geležinkelio meistru V. D., su juo nuėjo pasižiūrėti į įvykio vietą. Meistras pasakė, kad stulpelis sveikas, nereikia kviesti policijos, jokia žala nepadaryta. Nesiūlė pildyti deklaracijos, kadangi nebuvo padaryta jokia žala. Automobilis M. J., kuris jam paskolino automobilį vienam kartui – nuvykti pas meistrus detalių savo automobiliui. Pranešė M. J. apie tai, kas atsitiko, jis pasakė, kad nieko blogo, tegul mašina stovi, paskui pakeis padangą ir parsivarys mašiną. Jis jokių priekaištų nekėlė. Po kokių 3 valandų nuvažiavo su žmona į stovėjimo aikštelę, bet mašina jau buvo išvežta, nes kažkas iškvietė policiją. Dėl to mašinos nebespėjo sutvarkyti. Teismo prašo nutraukti bylą, kadangi nepadarė jokio eismo įvykio.
Liudytojas policijos pareigūnas M. B. parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį darbiniais reikalais. Tikslios datos nepamena, 2014 m. vasarą, dirbdamas su kolega gavo pranešimą, kad Baisogalos geležinkelio stotyje įvyko eismo įvykis. Nuvykę į nurodytą įvykio vietą, prie parduotuvės pastebėjo automobilį FORD MONDEO su užsienietiškais numeriais, nustatyti, kam jis priklauso, neturėjo galimybės. Automobilis buvo apgadintas, priekinis stiklas įskilęs, suskilęs priekinis bamperis, automobilio kampas sudaužytas, todėl turėjo būti stiprokas susidūrimas. Šalia automobilio aikštelėje matėsi važiavimo žymės, daugiau slydimo žymės, aiškiai matėsi, kad sukta į stovėjimo aikštelę. Kelio danga asfaltas, o aikštelėje, į kurią buvo sukta, žvyrkelis, nuo asfalto dangos perėjus ant žvyrkelio, dėl nepasirinkto saugaus greičio galėjo atsirasti tokios slydimo žymės. Negali atsakyti, ar tokios žymės galėjo atsirasti sprogus padangai. Meteorologinės sąlygos tą dieną buvo labai geros – vasara, giedra, karšta, sausa. Kiek pamena, viena automobilio padanga buvo išsileidusi, kuri, negalėjo nurodyti. Buvo sugadintas geležinkelio betoninis signalinis stulpelis, jis buvo nusviręs, aptrupėjęs, šalia matėsi apgadinta veja. Šalia stulpelio mėtėsi detalių nuolaužos, kurios atitiko FORD MONDEO automobilio apgadinimus. Buvo bamperio smulkių nuolaužų, gal ir smulkių stiklo šukelių, tiksliai pasakyti negali. Su kolega įformino eismo įvykį, nufotografavo, nubraižė korteles. Parduotuvėje bandė sužinoti, kas galėjo vairuoti automobilį, tačiau pardavėja kategoriškai atsisakė teikti bet kokią informaciją, teigė, nežinanti kieno tai automobilis, kas jį vairavo. Netoliese pastebėjo asmenį, matė, kad jis yra neįgalus. Jis savo paaiškinime nurodė, kas galėjo vairuoti automobilį, kas dar buvo tame automobilyje. Priėmė sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę, nes eismo įvykio vietoje nebuvo automobilio savininko, nebuvo žmogaus, kuris galėjo vairuoti automobilį, aiškiai matėsi padaryti apgadinimai signaliniam geležinkelio betoniniam stulpeliui, matėsi slydimo vėžios, dėl to buvo įformintas eismo įvykis, nes galbūt tai galėjo padaryti asmuo, kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonę, arba neblaivus asmuo. Išsikvietė priverstiniam transporto priemonės nuvežimui tralą iš Šiaulių. Per tą laiką, kol tralas atvažiavo, prie jų niekas nepriėjo, klausinėjo žmonių, bet niekas nenurodė, kam priklausė tas automobilis, kas jį vairavo. Su kolega ten praleido apie 3 valandas. Nežino, kas policijai pranešė apie įvykį.
Liudytojas L. P. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jo kaimynas. 2014-07-07 Baisogalos mstl., būdami neblaivūs, jis ir T. D. ėjo namo, sustojo S. K., kuris juos pasisiūlė pavežti ir vežė namo, bet sprogo automobilio padanga. Žinojo, kad S. K. vairavo draugo M. J. automobilį. Šalia vairuotojo S. K. priekinėje sėdynėje sėdėjo T. D., jis sėdėjo automobilio gale už keleivio. Prašė S. K., kad prieš parvežant į namus, užvažiuotų į parduotuvę. Jis buvo stipriai išgėręs, nepajuto, kada sprogo padanga. Pajuto, kai mašina atsitrenkė, mano, kad atsitrenkė dešine puse, smūgis nebuvo stiprus. Sužinojo, kad padanga sprogo, kai mašina atsitrenkė į stulpelį ir sustojo. Tas stulpelis iš betono, jo konstrukcija stipri. Išlipęs iš mašinos pamatė, kad stulpelis palinkęs, automobilio padanga tuščia. Priekinis automobilio stiklas buvo sudaužytas jau prieš jam įsėdant į automobilį. Policijos nekvietė, nes nebuvo jokio įvykio, jokios žalos. Visi trys nustūmė mašiną iki parduotuvės aikštelės, esančios gal už 10-20 metrų, paskui išėjo namo. Jis manė, kad S. K. praneš mašinos savininkui, kad jo mašina sudaužyta.
Liudytojas M. J. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo draugas ir kaimynas. Vasarą S. K. paskolino savo automobilį FORD MONDEO, nesitarė kuriam laikui, tiek, kiek jam automobilio reikės. Automobilis senas, buvo sveikas, gal ir galėjo būti kažkur apibraižytas. Automobilį įsigijo užsienyje ir parsivarė į Lietuvą, įsigijimo dokumentus turėjo, bet automobilis Lietuvoje nebuvo registruotas. Prieš paskolinant, automobilis nebuvo sulankstytas, priekinio lango stiklas vairuotojo pusėje buvo įskilęs ir pradėjęs didėti. S. K. tą pačią dieną telefonu pranešė, kad sugadinta mašina, kad važiuojant nuleido ratą, ar padanga sprogo ir atsitrenkė į geležinkelio bortelį. Pasakė S. K., kad pastatytų mašiną į aikštelę prie parduotuvės, o kitą dieną nueis pasižiūrėti, bet kitą dieną mašinos nebebuvo, sužinojo, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas. Tą pačią dieną nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, kodėl nutempė mašiną, nes jam mašina nerūpėjo, ji yra 400 Lt vertės, todėl jam nėra aktualu, dėl ko ją turėjo nutempti. Nežino, kodėl mašina buvo nutempta, nes jokio įvykio nepadarė. Tik nuotraukose matė, kokie mašinos apgadinimai, buvo buferis įskilęs, priekis truputį apgadintas, plastmasė išlūžusi. Nurodė, kad jam tai nežymus apgadinimas – „ buferį pasikeiti ir viskas“. Nebuvo jokia žala padaryta, todėl nereikėjo pranešti policijai, viską gali išspręsti patys. S. K. buvo blaivus, kai atėjo prašyti paskolinti automobilio. Negalėjo nurodyti, po kiek laiko nuo automobilio paskolinimo paskambino S. K. pasakyti, kas atsitiko.
Liudytojas V. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo pažįstamas. Paaiškino, kad yra dirbęs policijoje. Nežino, kada buvo apgadinta transporto priemonė. Telefonu su S. K. kalbėjo apie tokią situaciją. Negali pasakyti, kuris kuriam paskambino, bet atsimena, kad S. K. reikėjo pasitarti, ar pasiklausti. Kalbėjo su S. K. apie transporto priemonių apgadinimo situacijas, kokiais atvejais kviečiama policija, kada nekviečiama. Pasakė S. K., kad jeigu nėra nieko ypatingo, tai policija nekviečiama. Negali pasakyti, ar S. K. skambino tą pačią dieną, po kažkokios situacijos. Apie padarytas žalas telefonu su S. K. nekalbėjo.
Liudytojas F. D. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pažįsta. Jis nematė, kad S. K. atsitrenkė į stulpelį. 2014 m. liepos mėnesį S. K. buvo atėjęs į jo darbo vietą pasakyti, kad padarė avariją, atsitrenkė į gelžbetoninį stulpelį, klausė, ar turi pretenzijų. Tas stulpelis priklauso geležinkeliui. Nurodė, kad jis negali reikšti jokių pretenzijų, tik nuėjo apžiūrėti. Kai nuėjo apžiūrėti, policijos pareigūnų nebuvo, automobilis buvo įvykio vietoje. Jis nelaukė policijos. Stulpelis stovėjo, nebuvo pakrypęs. Apžiūrėjo ir paskambino savo vadovybei, pasakė, kad mašina atsitrenkė į stulpelį, stulpelis nesudaužytas, bet įbrozdintas. Ir šiuo metu ant stulpelio yra likę mašinos dažai. Vadovybė sprendžia, ar kviesti policiją. Pasakė S. K., kad jis nekvies policijos, nes neturi tokių įgaliojimų, viską sprendžia vadovybė. Pats automobilio savininkas turėtų kviesti policiją. Tą pačią dieną, kai atsitrenkė į stulpelį, S. K. apie pietus atėjo ir pranešė apie įvykį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.23 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiantis teisės aktus įgyto daikto valdymas.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kad eismo įvykio metu būtų apgadintas koks nors turtas, ar transporto priemonė. 2014-07-07 eismo įvykio vietos schemoje yra nurodyta, jog eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei stulpelis.
Automobilio FORD MONDEO apgadinimai yra nurodyti eismo įvykio vietos schemoje bei užfiksuoti fotonuotraukose, kitų įrodymų apie automobilio sugadinimą (techninės apžiūros akto ir pan.) byloje nėra. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. pripažino aplinkybės, jog sprogus padangai kliudė stulpelį, stulpeliui nepadarė jokios žalos, o automobilis FORD MONDEO buvo apgadintas, nes, kai sukant automobiliui nuleido padangą, jis nebegalėjo važiuoti. Atsitrenkė į stulpelį nežymiai sužalojo bamperį – nubraukė dažus nuo jo, taip pat buvo įbrėžimas bamperyje, bamperio plastmasė sutrūkinėjusi. Tačiau S. K. nepripažino, kad įvykio metu buvo padaryta žala, nurodė, kad būtent dėl to, kad nepadaryta jokia žala, nebuvo ir eismo įvykio, todėl jis nekvietė policijos. S. K. vairuojamo automobilio atsitrenkimo į geležinkelio betoninį stulpelį faktą patvirtina ir liudytojų L. P., M. B., F. D., iš dalies M. J. parodymai teismo posėdžio metu. Iš byloje esančių S. K., liudytojų L. P., M. J. paaiškinimų nustatyta, kad automobilio FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne S. K., vairavęs automobilį, o M. J.. Tačiau iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei automobilio FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko M. J. paaiškinimų matyti, jog automobilio savininkas savo valia buvo perdavęs automobilį S. K., kuris automobiliu turėjo pasinaudoti ir grąžinti savininkui, todėl darytina pagrįsta išvada, kad S. K. įvykio metu automobilį valdė teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą bei remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, spręstina, jog atsakomybė S. K. už tai, kad eismo įvykio metu apgadino M. J. priklausančią transporto priemonę FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekyla.
Eismo įvykio vietos schemoje (kaip jau minėta administracinio teisės pažeidimo protokole to nurodyta nėra) taip pat nurodyta, jog įvykio metu buvo apgadintas geležinkelio stulpelis, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių geležinkelio stulpelio apgadinimą byloje nėra. Priešingai, byloje esanti AB „L. g.“ filialo „K. g. i.“, kuriai priklausantį geležinkelio stulpelį kliudė S. K. vairuojamas automobilis, pažyma patvirtina, jog S. K. automobiliui kliudžius betoninį stulpelį, bendrovė žalos nepatyrė.
Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. K. eismo įvykio metu apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones, krovinius, kelius, kelio ir kitus įrenginius arba kitokį turtą, darytina išvada, jog S. K. sukeltas eismo įvykis nelaikytinas tokiu, už kurį jam kyla atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus (KET 231.4 p.), kai su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių (KET 232 p.), taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog nagrinėjant bylas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos reikšminga nustatyti, ar buvo padaryta žala aplinkiniams, sugadintos kitos transporto priemonės ar kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog analizuojamo eismo įvykio metu buvo apgadintas tik M. J. priklausantis automobilis, kurį S. K. valdė teisėtai, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo sugadintas betoninis stulpelis, todėl darytina išvada, jog eismo įvykio metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, jog S. K. kaltė dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, nėra įrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant pažeidimų įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą S. K. pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Radviliškio rajono apylinkės teismui.