- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 1S-658-350/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Kaltinamasis
- P. V. N.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo P. V. N. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nutarties, kuria P. V. N. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. N. kaltinamas tuo, kad jis 2010-07-24 prieš vidurnaktį, ikiteisminio tyrimo nenustatytu tiksliu laiku iki 2010-07-25 ryto, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. L. ir V. B., turėdami tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją D. M., panaudodami fizinį ir psichinį smurtą, atimdami D. M. galimybę priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja D. M. prieš jos valią, o būtent: neišleido D. M. iš užrakinto buto, vertė gerti alkoholį, gyrėsi apie seksualinę prievartą prieš moteris, tokiu būdu palauždami valią priešintis, naudojo psichinį smurtą, jis liepė lytiškai santykiauti su kiekvienu, kitaip nebus išleista iš buto, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir supratimą apie nusikalstamus ketinimus, atėmė galimybę priešintis, K. L. nutempus nukentėjusiąją į miegamojo kambarį ir pasikėsinus tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu, po to jis nutempė nukentėjusiąją į miegamąjį ir ten jėga ją nurengė, vertė D. M. tenkinti jo seksualinę aistrą oraliniu būdu, panaudojo fizinį smurtą- sudavė nukentėjusiajai ne mažiau dviejų smūgių į veidą ir keletą smūgių į kairę ranką, po ko tenkino seksualinę aistrą su D. M. oraliniu būdu prieš jos valią ne mažiau dviejų kartų, pasikėsino išžaginti, bet nuo jam nepriklausančių aplinkybių nusikaltimo nebaigė, kišo pirštus D. M. į makštį, du kartus tenkindamas savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, kaišiojo morkas D. M. į makštį, paryčiais išžaginti nukentėjusiąją pasiūlė V. B., po ko V. B. lytiškai santykiavo su D. M. prieš jos valią, o apie 9 val. ryto nukentėjusioji pabėgo iš įvykio vietos, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 2 d., 150 str. 2 d..
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-07-27 nutartimi P.V. N. buvo paskirta kardomoji priemonė. To paties teismo 2010-08-05 ir 2010-11-02, Panevėžio apygardos teismo 2011-01-21 nutartimi, Panevėžio apylinkės teismo 2011-03-30 nutartimi suėmimo terminas P.V. N. buvo tęsiamas.
Suimtasis P.V. N. nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nutartimi. Nurodo, kad jis buvo sulaikytas 2010-07-25. Ankstesnis suėmimo terminas baigiasi 2011-07-25, o skundžiama nutartimi šis terminas pratęstas dar trims mėnesiams. Teigia, kad nusikaltimo, kuris jam yra inkriminuojamas nepadarė, todėl be jokio pagrindo yra suimtas ir suėmimo terminas tęsiamas.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas kardomosios priemonės klausimą ar nagrinėdama skundą dėl kardomosios priemonės, įrodymų nevertina ir pareiškėjo kaltės klausimo nesprendžia, todėl skundą dėl suėmimo pagrįstumo nagrinėjantis teismas nėra kompetentingas spręsti skunde keliamus klausimus, susijusius su įrodymų vertinimu, todėl dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas šiuos klausimus galės nagrinėti tik pirmos instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-23 nutartis pratęsti suėmimo terminą P.V. N. yra teisėta ir pagrįsta.
Byloje surinkti faktiniai duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, nukentėjusiosios ir liudytojų G. S., A. Š., G. V., L. V., D. Š., A. L., A. S. apklausos protokoluose, specialisto išvadoje yra pakankami manyti, kad P.V. N. galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
BPK 122 str. nustato, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tais atvejais, kai yra šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytos sąlygos, tai yra suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir tik kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 str. Be to, suėmimas gali būti paskirtas esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui.
Skundžiama nutartimi įtariamajam P.V. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 str. 1 d. 2 ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. kad kaltinamasis, būdamas laisvėje gali trukdyti procesui bei daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.
Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis P. V. N. kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis teistas devynis kartus, tarp jų ir už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, taip pat analogiškus, kurių padarymu kaltinamas, anksčiau pripažintas itin pavojingu recidyvistu, neišnykus teistumui kaltinamas padaręs du sunkius nusikaltimus. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad P.V. N. gali daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).
BPK 122 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad suėmimas gali būti paskirtas, o vėliau pratęstas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, tai yra įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti proceso dalyvius, paslėpti ar suklastoti daiktus ar dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Byloje yra duomenų, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, su nukentėjusiąja buvo ieškoma kontaktų, prašant pakeisti parodymus, atsiimti pareiškimą, „susitaikyti su vyriškiais“, už ką buvo žadamas atlygis. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje dar neapklausta. Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad P.V. N., būdamas laisvėje gali trukdyti procesui, siekdamas pats ar per kitus asmenis paveikti nukentėjusiąją bei kitus kaltinamuosius, nes kaltinamieji P.V. N. ir V. B. teisiamajame posėdyje dar neapklusti, atsisakė duoti parodymus, nurodydami, jog parodymus duos tik po liudytojų ir nukentėjusiosios apklausos (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, yra pagrįsta, suėmimo pagrindai nėra pasikeitę ar išnykę.
Įstatymas nenumato maksimalaus suėmimo taikymo termino po to, kai byla perduodama teismui.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. P. N. pratęstas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindams bei sąlygoms, todėl naikinti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
kaltinamojo P. V. N. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.