Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1665-340/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-19
Bylos Nr.
2A-1665-340/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-02679-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Tatjana Žukauskienė (pran.), Neringa Švedienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
P. Z.
Atsakovas
A. G.
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1665-340/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-02679-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 121.14; 121.18; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Z. ir atsakovės A. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Z. ieškinį atsakovei A. G. dėl avanso grąžinimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sutartinės atsakomybės taikymo nutraukus preliminariąją sutartį.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės A. G. 20 000 Lt sumokėto avanso, 317,81 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-18 tarp šalių buvo pasirašyta preliminarioji žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu šalys susitarė iki 2011-10-21 sudaryti pagrindinę žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį. Pagrindinės sutarties terminą atsakovė 2011-11-23 pratęsė iki 2011-12-15. Teigė, kad sutiko pasirašyti preliminariąją sutartį ir sumokėti avansą tik su sąlyga, kad negavus kredito sklypo įsigijimui ir gyvenamojo namo statybai, atsakovė ieškovui grąžins visas avansu sumokėtas sumas ir tokiu atveju nebus laikoma, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Nurodė, kad po preliminariosios sutarties pasirašymo, ieškovas avansu atsakovei dviem mokėjimais sumokėjo 20 000 Lt, kas sudaro beveik 10 proc. sklypo vertės. Nurodė, jog didiesiems Lietuvos bankams informavus apie atsisakymą finansuoti sklypo įsigijimą vadovaudamasis preliminariosios sutarties 5.3 punktu, raštu atsakovę informavo, kad nutraukia sutartį bei pareikalavo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, t.y. iki 2011-12-11 grąžinti avansu sumokėtus 20 000 Lt, tačiau atsakovė atsisakė grąžinti ir iki šiol nėra grąžinusi ieškovui avansu sumokėtų 20 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsiliepimu atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pasibaigusią sutartį nutraukė ir pateikė 2011-11-21 AB DNB bankas pranešimą, iš kurio matyti, kad dėl paskolos buvo kreiptasi tik 2011-09-28, o atsakymas iš banko gautas praėjus lygiai mėnesiui po prisiimto papildomu susitarimu įsipareigojimo pasirašyti sutartį. Pažymėjo, kad buvo kreiptasi dėl kredito ne žemės sklypo įsigijimui, o dėl gyvenamojo namo statybos 600 000 Lt kredito sumai gauti. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai vilkino žodiniais pažadais pagrindinio sandorio sudarymą ir tik dėl ieškovo neveikimo (kaltės) sandoris neįvyko.

Šalies argumentai

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti 19 567, 72 Lt nuostolius, 5 procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad dėl ieškovo kaltės (neveikimo), nesudarius pagrindinės sutarties buvo nepagrįstai priversta patirti išlaidas Vilniaus miesto 31 notarų biuro notarui už žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimą, patikrą registruose - 166 Lt, taip pat pagal 2009-02-18 pasirašytos Tarpininkavimo paslaugų sutartį už pirkėjo suradimą ir ikisutartinius santykius, jų eigą, buvo sumokėta 1 000 Lt suma. Nurodė, kad ieškovo pageidavimu buvo sudaryta sutartis su AB „Lesto“ dėl Naujojo vartotojo elektros įrengimų prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos bei preliminarios sutarties pasirašymo dieną, banko pavedimu AB „Lesto“ buvo sumokėta - 401,72 Lt suma, buvo atliekami kiti ieškovo pageidavimu veiksmai - kreipiamasi dėl žemės sklypui adreso suteikimo, aiškinamasi dėl detalaus plano sąlygų parengimo, keletą kartų vykstama prie objekto, patiriant kuro sąnaudas ir kt. Nurodė, jog pratęsus preliminarios sutarties terminą bei gavus papildomą 10 000 Lt sumą, buvo įsitikinusi, kad ieškovas tikrai nori įsigyti žemės sklypą, todėl atsižvelgdama į sutarties terminą bei gautiną sumą, 2011-10-04 sudarė preliminarią sutartį su D. P. dėl sodo pastato įsigijimo bei sumokėjo pardavėjai 18 000 Lt avansą. Teigė, kad ieškovui, neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, negalinti įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų pagal 2011-10-04 preliminarią sutartį, t.y. jos civilinė atsakomybė pagal savo prigimtį yra prievolę pažeidusio ieškovo dėl neveikimo padarinys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į priešieškinį ieškovas su atsakovės pareikštais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovės išlaidos dėl pagrindinės sutarties projekto rengimo, negali būti laikomos nuostoliais, patirtais dėl ieškovo kaltės, kadangi šios išlaidos nėra niekaip susijusios su ieškovo veiksmais, nurodytos išlaidos buvo patirtos atsakovei veikiant savo rizika ir yra laikytinos nebūtinomis. Teigė, kad atsakovės išlaidos nekilnojamojo turto agentei, negali būti laikomos nuostoliais, patirtais dėl ieškovo kaltės, kadangi atsakovė neabejotinai žinojo, kad preliminarioji sutartis numato atvejį, kuomet ieškovas vienašališkai gali nutraukti šią sutartį. Pažymėjo, kad tarp preliminariosios sutarties sudarymo bei jos nutraukimo ir atsakovės savo ruožtu su trečiuoju asmeniu sudarytos preliminariosios sutarties ir jos pagrindu trečiajam asmeniui sumokėto avanso nėra priežastinio ryšio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012-10-24 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 10 000 Lt negrąžinto avanso, 158,90 Lt įstatyminių palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305 Lt žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 299,37 Lt žyminio mokesčio ir 1 275 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Nustatė, kad šalys 2011-08-18 sudarė preliminarią žemės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovė įsipareigojo parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą 0,1218 ha unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 210 000 Lt ir pirkimo-pardavimo sutartį šalys įsipareigojo sudaryti iki 2011-09-19. Nustatė, kad ieškovas 2011-08-30 atliko 10 000 Lt avansinį mokėjimą pagal preliminarią sutartį atsakovei; 2011-09-16 šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie preliminariosios žemės pirkimo pardavimo sutarties, kuria nutarė pasirašyti pagrindinę notarine tvarka tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį iki 2011-10-21; 2011-09-16 ieškovas sumokėjo atsakovei dar 10 000 Lt. Nustatė, kad ieškovas kreipėsi dėl AB DnB bankas dėl 600 000 Lt kredito suteikimo, tuo tarpu sklypo sutarta pirkimo kaina buvo 210 000 Lt. Nustatė, kad prieš pasirašydamas preliminariąją sutartį ieškovas dar nežinojo ir neišsiaiškino, ar apskritai bankas žemės sklypui pirkti jam suteiks kreditą, juo labiau ieškovo prašytą 600 000 Lt kredito sumą. Pažymėjo, jog preliminariosios sutarties sąlygos, ieškovo veiksmai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, pasirašydamas preliminariąją sutartį, suvokė savo finansines galimybes, tačiau nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, nesiėmė tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, todėl konstatavo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Kadangi ieškovas, neįvykdęs prievolės sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal priešieškinį turėtų sumokėti 10 000 Lt netesybas (baudą), tačiau, buvo pareikštas atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, netesybas (bauda) įskaitė į nuostolius (CK 6.258 str. 2 d.). Nustatęs ieškovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, pripažino, jog atsakovė patyrė išlaidas už žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimą, duomenų sandoriui sudaryti patikrą registruose – 166 Lt, todėl sprendė, kad šis reikalavimas yra pagrįstas. Sprendė, kad ieškovui neatsirado prievolė atlyginti atsakovės nurodytus 1 000 Lt nuostolius, kuriuos sudarė tarpininkui sumokėtas atlyginimas pagal atsakovės ir B. B. 2009-02-18 pasirašytą tarpininkavimo paslaugų sutartį. Sprendė, kad ieškovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį neturėjo reikšmės atsakovės kitų įsipareigojimų vykdymui pagal jos ir kitų asmenų sudarytų sutarčių sąlygas. Kadangi atsakovė yra gavusi 20 000 Lt avansą, sprendė, kad ji pagrįstai turi 10 000 Lt, kaip jos turėtų nuostolių atlyginimą, kuriuos grąžinti kitai šaliai neprivalo, o kita avanso dalis – 10 000 Lt jos turima nepagrįstai ir negali būti įskaityta į nuostolių atlyginimą, priteisė ieškovui iš atsakovės 10 000 Lt .

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimą pakeisti – ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, o atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes nebuvo suteiktas kreditas sklypo įsigijimui, kas pagal preliminariosios sutarties 5.3 p. nėra laikoma apelianto kalte. Teigia, jog preliminariosios sutarties galiojimo metu atliko veiksmus, reikalingus kreditui gauti: pateikė oficialias paraiškas AB DnB bankas ir Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriui kreditui gauti. Minėti veiksmai paneigia pirmos instancijos teismo išvadą dėl apelianto nerūpestingumo, neapdairumo. Apelianto teigimu, tai, kad kredito įstaigų prašė suteikti kreditą 600 000 Lt sumai, nesudaro pagrindo pripažinti jo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pažymi, jog pirmos instancijos teismo išvada, jog pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2011-10-21 prieštarauja byloje esantiems įrodymams, nes atsakovė 2011-11-23 raštu nurodė, kad pratęsia pagrindinės sutarties sudarymo terminą. Taip pat pažymi, jog veiksmus, reikalingus pagrindinei sutarčiai sudaryti, atliko iki 2011-10-21, tuo tarpu kredito įstaigų raštų gavimo terminai negali sąlygoti ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-10-24 sprendimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį tenkinti pilnai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamame sprendime konstatavus, jog pagrindinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, pirmos instancijos teismo išvada dėl atsakovės reikalavimo dėl tarpininkavimo išlaidų atlyginimo yra visiškai nepagrįsta. Apeliantės teigimu, teisės aktai numato atsakomybę šaliai už netinkamą sutarties vykdymą. Pažymi, jog ieškovas neginčijo apeliantės ir trečiojo asmens sudarytos tarpininkavimo sutarties ir dėl jos patirtų apeliantės išlaidų. Teigia, jog ieškovas nepaneigė aplinkybių, jog prieš pasirašydamas preliminarią sutartį, jis norėjo, kad sklype būtų elektra ir sklypui būtų suteiktas adresas. Anot apeliantės, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo konkliudentiniai veiksmai – preliminarios sutarties pasirašymas tą pačią dieną, kai apeliantė atliko įmoką pagal sutarti su AB „Lesto“. Nurodo, kad minėtame žemės sklype nėra jokio pastato, todėl apeliantei nėra reikalinga elektra ir iš minėtos sutarties ji neturi jokios pridėtinės vertės, todėl šios išlaidos buvo patirtos tik įgyvendinant ieškovo kaip būsimo pirkėjo pageidavimus. Teigia, jog dėl esminio 2011-08-17 preliminarios sutarties pažeidimo – nesudarius pagrindinės objekto pirkimo – pardavimo sutarties ir negavus sutartos kainos už objektą buvo neįvykdyta atsakovės sudaryta 2011-10-04 preliminari sutartis, todėl apeliantė patyrė nuostolius dėl sutartinių netesybų apmokėjimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, jo apeliacinį skundą tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus dėl nuostolių priteisimo atsakovei sudarius tarpininkavimo sutartį, sutartį dėl elektros įrenginių prijungimo bei tretiesiems asmenims sumokėto avanso. Teigia, jog tarpininkavimo sutartį atsakovė sudarė laisva valia ir šios sutarties sudarymui įtakos neturėjo ieškovas. Pažymi, kad sutartis su tarpininku nebuvo sudaryta atstovauti tik santykiuose su ieškovu, šią sutartį atsakovė sudarė siekdama paslaugos, susijusios su sklypo pardavimu. Apelianto manymu, tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlyga, numatanti pareigą mokėti mokestį sudarius preliminarią sutartį prieštarauja protingumo principui, nes preliminarios sutarties sudarymas nereiškia, jog sandoris bus užbaigtas. Nurodo, jog elektros įrenginių prijungimo sutartis buvo pasirašyta dar iki sudarant preliminarią sutartį, be to sutartyje nurodytų darbų atlikimas turi pridėtinę vertę bei atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ši paslauga buvo suteikta ieškovo užsakymu. Teigia, jog tarp preliminariosios sutarties sudarymo bei jos nutraukimo ir atsakovės savo ruožtu su trečiuoju asmeniu sudarytos preliminarios sutarties ir jos pagrindu sumokėto avanso nėra priežastinio ryšio. Atkreipia dėmesį, jog atsakovė nepateikia jokių įrodymų, jog tokį avansą su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties pagrindu sumokėjo.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti; prijungti naują įrodymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas skundžiamame sprendime neginčija teismo padarytos išvados, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog ieškovas neturėjo galimybės gauti 190 000 Lt kredito perkamam turtui įsigyti ir kad suvokė savo finansines galimybės, bet nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai vykdyti. Pažymi, jog sutartyje numatyta, jog visi sutarties pakeitimai, papildymai ir priedai galioja tik sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, todėl jos vienašališkas pranešimas negali būti interpretuojamas kaip sutarties pratęsimas. Nurodo, jog pas tarpininkę B. B. rastas užsilikęs elektroninis susirašinėjimas su ieškovo derybininku A. K. parodo, jog ieškovas žinojo apie atsakovės planuojamus kitus reikalus pasirašius preliminariąją sutartį su ieškovu. Anot atsakovės, paneigti šį ieškovo apeliacinio skundo argumentą būtinybė iškilo apeliacinėje instancijoje, todėl prašo prijungti naują rašytinį įrodymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliantės A. G. prašymas dėl naujų rašytinių įrodymų (elektroninio susirašinėjimo (b.l. 178-179)) prijungimo prie bylos atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad susirašinėjimas galėjo būti prijungtas prie bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir procesinių pagrindų priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra.

Apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė šalių preliminariosios sutarties nuostatas, nustatė preliminariosios sutarties nutraukimo teisines pasekmes; absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 185, 263 str.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo bei šalių tarpusavio atsiskaitymo (avanso grąžinimo, baudos ir nuostolių mokėjimo) po preliminariosios sutarties pabaigos.

Byloje nustatyta, kad preliminarioji sutarties dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo buvo sudaryta 2011-08-18; šalys susitarė pasirašyti pagrindinę sutartį iki 2011-09-19; 2011-09-16 preliminariosios sutarties galiojimas buvo pratęstas iki 2011-10-21. 2011-08-30 ir 2011-09-21 ieškovas sumokėjo atsakovei 20 000 Lt avansą. 2011-11-23 raštu atsakovė pareikalavo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2011-12-15; 2011-11-28 ieškovas pranešė, kad nutraukia sutartį, nes bankas atsisakė suteikti jam kreditą, ir pareikalavo grąžinti avansą.

Apeliantas P. Z. (ieškovas) nesutiko su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl dalies sumokėto avanso (10 000 Lt) ir įstatyminių palūkanų (158,91 Lt) priteisimo bei iš dalies patenkintas atsakovės priešieškinys dėl 10 000 Lt baudos atsakovės naudai priteisimo. Teismas nepagrįstai konstatavo apelianto (ieškovo) kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, jis nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, ir nedėjo reikalingų pastangų gauti kreditą. Apelianto vertinimu jo bei liudytojo A. K. paaiškinimais įrodyta, kad ieškovas nedelsiant po preliminariosios sutarties pasirašymo pradėjo ieškoti informacijos, kokios kredito įstaigos galėtų realiai finansuoti sklypo įsigijimą. AB „DNB bankas“ nurodė, kad apeliantas turi atlikti ketinamo įsigyti turto vertinimą; vertinimas apelianto užsakymu buvo atliktas 2011-09-21. Apeliantas sutarties galiojimo atliko veiksmus, reikalingus kreditui gauti, tačiau iki pagrindinės sutarties sudarymo termino pabaigos negavo atsakymų iš kredito įstaigų; bylos nagrinėjimo metu buvo pateikti AB „DNB bankas“ ir Nordea Bank Finland Plc atsisakymai suteikti kreditą. Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime ieškovas tinkamai, preliminariosios sutarties galiojimo metu atliko veiksmus, reikalingus kreditui gauti. Kreditas nebuvo suteiktas ne dėl ieškovo kaltės, taigi pagal šalių preliminariosios sutarties 5.3 punktą avansas turėjo būti grąžintas apeliantui.

Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus ir visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje nustatytų aplinkybių vertinimu. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad preliminariosios sutarties galiojimo metu ieškovas kreipėsi į vienintelį banką – AB DNB banką; banko pranešimo duomenimis, ieškovas kreipėsi į šį banką dėl kredito suteikimo 2011-09-28 (b.l. 16), po to, kai preliminariosios sutarties galiojimo terminas buvo pratęstas šalių papildomu susitarimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas, pareikšdamas, jog nutraukia sutartį, rėmėsi vienintelio AB DNB bankas pranešimu, bei sprendė, jog ieškovo raštas ir susirašinėjimas elektroniniais laiškais su Nordea Bank Finland Plc ir SEB banko vadybininkais ieškovo pastangų gauti kreditą neįrodo, nes ieškovas kreipėsi į bankų vadybininkus ir atsakymai gauti 2012 m. , po preliminariosios sutarties termino pasibaigimo (b.l. 17,18). Negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad atsakovė, pareikalavusi sudaryti pagrindinę sutartį iki 2011-12-15, pratęsė preliminariosios sutarties terminą; preliminariosios sutarties terminą ir kitas sąlygas galima pakeisti tik suderinta abiejų sutarties šalių valia. Tokiu būdu apelianto 2011-11-28 pranešimas apie banko atsisakymą suteikti kreditą buvo atsakovės gautas po preliminariosios sutarties termino pabaigos. Taigi bylos duomenys patvirtina teismo išvadą, jog ieškovas neįrodė savo pastangų gauti kreditą per pagrindinės sutarties sudarymo terminą (iki 2011-09-19) ir kreipėsi į DNB banką tik po to, kai preliminariosios sutarties galiojimas buvo šalių susitarimu pratęstas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreipimasis į vienintelį banką po to, kai sutarties galiojimo terminas įpusėjo, neįrodo maksimalių ieškovo pastangų įvykdyti preliminariąją sutartimi prisiimta įsipareigojimą sutartyje numatytu laiku sudaryti pagrindinę sutartį.

Atmetamas apelianto argumentas, jog teismas nepagrįstai konstatavo ieškovo neapdairumą ir nerūpestingumą dėl to, kad ieškovas prašė banką suteikti kreditą sklypo ir namo statybai, iš viso 600 000 Lt. Apelianto vertinimu, toks teismo argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, nes atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas ketina pirkti sklypą turėdamas tikslą statyti gyvenamąjį namą, kuriuo statybai taip pat reikalingas kreditas; preliminarioji sutartis nenumatė ieškovo pareigos kreiptis vien tik dėl sklypo įsigijimo. Teisiškai reikšminga tik tai, kad visi bankai atsisakė suteikti kreditą ne tik gyvenamojo namo, bet ir sklypo įsigijimui. Paminėti apeliacinio skundo argumentai atmetami, nes pagrįsti netinkamu šalių preliminariosios sutarties sąlygų aiškinimu. Pažymėtina, kad šalių preliminarioji sutartis apskritai nenumato ieškovo prievolės kreiptis į banką ar kredito įstaigą; sutarties 3 skirsnio sąlygos numato ieškovo pareigą sumokėti sulygtą žemės sklypo kainą (210 000 Lt) bei jos mokėjimo tvarką; sutarties 3.6 punktas numato, kad sutarties 3.2 punkto „b“ ir „c“ dalyse numatytos sumos (53 000 Lt ir 147 000 Lt) gali kisti, priklausomai nuo banko suteikto kredito pirkėjui sumos; šalių sutarties 5.3 punktas numato pardavėjo pareigą grąžinti sumokėtą avansą tuo atveju, jeigu pirkėjui nebuvo suteiktas kreditas perkamam turtui įsigyti (b.l. 9,10). Šalių sutartyje kalbama apie ieškovo galimybę gauti kreditą perkamam turtui įsigyti, t.y. preliminariojoje sutartyje numatyta ieškovo teisė (bet ne pareiga) sumokėti dalį arba visa turto kaina kredito lėšomis. Tokiu būdu ieškovo ir bankų santykiai dėl didesnio, nei perkamo turto kaina, kreditavimo neturi jokios reikšmės šalių teisinėms santykiams pagal preliminariąją sutartį; aplinkybė, jog atsakovei buvo žinoma, kad ieškovas ketina įsigyti žemės sklypą turėdamas tikslą statyti namą, kuriam taip pat bus reikalingas kreditas, šalių prievolių pagal preliminarią sutartį nekeičia. Apelianto argumentas, jog visi bankai atsisakė suteikti kreditą ne tik gyvenamojo namo, bet ir sklypo įsigijimui, taip pat atmetamas. Kaip jau buvo paminėta, ieškovas, pareikšdamas, jog nutraukia sutartį, rėmėsi vienintelio AB DNB bankas pranešimu. Banko pranešime nenurodyta dėl kokio kredito kreipėsi ieškovas, tačiau pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, jog kreipėsi dėl 600 000 Lt kredito suteikimo, taigi DNB banko atsisakymas neįrodo, kad ieškovas negalėtų gauti ir mažesnį, iki 210 000 Lt kreditą (b.l. 16). Atsakymas iš Nordea Bank Finland Plc buvo gautas 2012 m., po preliminariosios sutarties nutraukimo; kaip ir elektroninis laiškas iš SEB banko vadybininko; be to iš laiško turinio seka, kad ieškovas kreipėsi dėl konsultacijos, suteikti jam kreditą neprašė (b.l. 17,18).

Atsakovės A. G. apeliacinis skundas atmetamas. Teismui nustačius, jog preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, atsakovė įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str.4 d.). Apeliantė nesutinka su teismo atsisakymu priskirti prie jos nuostolių 1 000 Lt atlyginimą, sumokėtą tarpininkei B. B. pagal 2009-02-18 tarpininkavimo paslaugų sutartį už pirkėjo suradimą ir ikisutartinius santykius, jų eigą; 401,72 Lt, sumokėtų AB „Lesto“ pagal 2011-08-10 už naujojo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus tinklų sutartį bei 18 000 Lt avansą, sumokėtą pagal 2011-10-04 preliminariąją sutartį su D. P. dėl sodo pastato pirkimo.

Apeliantės argumentai atmetami. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad pagal tarpininkavimo paslaugų sutarties su tarpininke B. B. 5.4 punkto nuostatas tarpininkė įgijo teisę į sutartą atlyginimą, kai klientas pasirašo preliminariąją sutartį (b.l. 45 ). Taigi ieškovo atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį neturėjo įtakos apeliantės prievolei sumokėti tarpininkei sutartą atlyginimą. Pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, ar preliminariosios sutarties galiojimo metu sutarties šalims buvo teikiamos tarpininkavimo paslaugos. Dėl išdėstyto sprendžiama, kad teismas pagrįstai nepriskyrė tarpininkei sumokėto atlygio prie atsakovės nuostolių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo.

Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl AB „Lesto“ sumokėtų 401,72 Lt priskirimo prie nuostolių. Apeliantės argumentas, jog vartotojo pajungimo mokestis buvo sumokėtas potencialaus kliento pageidavimu, atmetamas. Pagal preliminariąją sutartį apeliantė neturėjo prievolės mokėti elektros energijos prijungimo mokesčio, t.y. sumokėjusi tokį mokestį be sutarties, kliento pageidavimu, ji prisiėmė šių išlaidų negrąžinimo riziką. Dėl analogiškų motyvų atmetamas argumentas dėl avanso sumokėto pagal 2011-10-04 preliminariąją sutartį. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymas nėra susijęs su pagrindinės sutarties sudarymu su ieškovu. Pažymėtina, kad ieškovo ir atsakovės preliminarios sutarties 5.3 punktas numato galimybę nutraukti sutartį pirkėjo iniciatyva, tuo atveju, jeigu pirkėjui butų atsisakyta suteikti kreditą perkamam turtui įsigyti, taigi atsakovė prisiimdama įsipareigojimą sudaryti sodo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį turėjo veikti apdairiai ir neprisiimti besąlyginių įsipareigojimų sudaryti pagrindinę sutartį.

Apeliacinių skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinių skundų motyvais pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

2012-11-28 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą dalies (237 Lt) mokėjimas atsakovei A. G.; tos pačios dienos nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies (305Lt) mokėjimas apeliantui P. Z. (b.l. 165,166). Atmetus apeliacinius skundus, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisima iš apeliantų valstybei (CPK 93 str.)

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos nagrinėjamoje byloje neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo P. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 305 Lt, iš atsakovės A. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 237 Lt žyminio mokesčio už apeliacinių skundų padavimą.

Kolegijos pirmininkė T. ŽukauskienėTeisėjai N. ŠvedienėUrbanavičienė