- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- ATP-24-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00655-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo, kuriuo R. A. pripažintas kaltu padaręs pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:
pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bauda;
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, R. A. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 24 dieną 13:32 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, vairavo užsienio valstybėje registruotą automobilį, valstybiniai numeriai užsienietiški, tempė priekabą „Saris“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su kroviniu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, tinkamai nepritvirtino vežamo krovinio, ir dėl to, iškritus kroviniui, buvo apgadintas ta pačia kryptimi iš paskos važiavusio J. L. automobilis „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Šiais veiksmais R. A. pažeidė kelių eismo taisyklių 208.5; 219.1., 220 punktų reikalavimus, ir buvo padaryta žala svetimai transporto priemonei. Taip pat R. A. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, nepranešdamas apie įvykį policijai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui R. A. prašo pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą: panaikinti nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Skunde nurodo, kad nukentėjusiojo J. L. vairuojamas automobilis „Ford Galaxy“ eismo įvykio metu patyrė tokius apgadinimus, kurių objektyviai jis nematė ir negalėjo matyti. Iš byloje esančių automobilio „Ford Galaxy“ fotonuotraukų, pasak apelianto, matyti, kad išoriškai jokių automobilio defektų nesimato (6–10 b. l.). Byloje kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas V. V. bylos nagrinėjimo metu parodė, kad „automobiliui buvo padaryti tikrai nedideli sugadinimai (...). Palindus kažkiek tai matėsi apgadinimų“ (41 b. l.). Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis J. L. nurodė: „kai atvažiavo šita kompanija susirinkt narvelių, tai aš dar nebuvau nusukęs apsaugos. Aš kaip tik tuo momentu nusukinėjau ir darbavausi prie automobilio“ (41 b. l.). Taigi teigia, kad šie administracinio teisės pažeidimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad jokių išorinių, aiškiai matomų automobilio „Ford Galaxy“ defektų ar sulaužytų automobilio detalių, kuriuos objektyviai galėjo pastebėti į įvykio vietą grįžęs apeliantas, nebuvo. Taip pat nurodo, kad jam ir kartu su juo buvusiems asmenims nukentėjusysis J. L. nereiškė jokių pretenzijų dėl automobilio sugadinimo, o duodamas paaiškinimus teismo posėdyje nukentėjusysis J. L. nurodė: „aš jiems nesakiau, kad dėl išmėtytų narvelių atsirado apgadinimų“ (40 b. l.), „kažkokios kalbos, kad man sugadintas automobilis ir padaryta žala nebuvo“ (41 b. l.). Dėl to apeliantas nurodo, kad anksčiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad jis, nematydamas jokių automobilio „Ford Galaxy“ apgadinimų ir defektų, nukentėjusiajam J. L. nereiškiant jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo, nesuvokė, kad dėl iš jo automobiliu tempiamos priekabos iškritusių narvelių įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiojo J. L. vairuojama transporto priemonė. Todėl nurodo manantis, kad jo veikoje nėra būtino jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje požymio – tiesioginės tyčios. Nurodo, kad jis nėra eismo įvykio dalyvis, nes byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo J. L. vairuojamas automobilis „Ford Galaxy“ įvyko tuo metu, kad jo vairuojama transporto priemonė nuo eismo įvykio vietos buvo nuvažiavusi maždaug 1 km atstumą. Todėl, apelianto įsitikinimu, ši aplinkybė duoda pagrindą spręsti, kad jis nedalyvavo eismo įvykyje. Kita vertus, apeliantas pripažįsta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 210.4, 210.5 punktų reikalavimus ir už tai jam gali būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Be to, nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. L. paaiškino, kad „tuo metu, kai jis užvažiavo ant kelyje besimėtančių narvelių, kelyje kitų mašinų nematė, nepastebėjo narvelių iškritimo momento, toje vietoje kelyje yra posūkis“, „man užvažiavus ant narvelio, aš spėjau išsitraukti domkratą, pasikelti automobilį ir pradėti atsukti atplaišas, kuomet atvažiavo tas automobilis. Tai buvo maždaug už 5-10 min.“ Taigi apeliantas teigia, kad šie nukentėjusiojo J. L. paaiškinimai patvirtina jo paaiškinimus, kad eismo įvykis įvyko jam nuvažiavus nuo eismo įvykio vietos maždaug 1 kilometrą, t. y., pasak apelianto, jis nematė iš priekabos krentančių narvelių ir paties eismo įvykio. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis matė tiek iš jo vairuojamu automobiliu tempiamos priekabos krentančius narvelius, tiek momentą, kai nukentėjusiojo J. L. vairuojamas automobilis užvažiuoja ant narvelio. Taigi teigia, kad, nors nukentėjusiojo J. L. parodymai duoti teisme iš dalies prieštarauja kitai bylos medžiagai, teismas, pasak apelianto, nutarimą turi grįsti teisme patikrintais įrodymais, o visos abejonės bei neaiškumai turi būti aiškinami jo naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. A. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus viršininkas prašo R. A. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nepakeistą Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė numatyta asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), o ATPK 130 straipsnio 1 dalyje – už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Skundžiamu nutarimu R. A. nubaustas už tai, kad vairuodamas užsienio valstybėje registruotą automobilį ir tempdamas priekabą su kroviniu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, tinkamai nepritvirtino vežamo krovinio, ko pasėkoje, iškritus kroviniui, buvo apgadintas ta pačia kryptimi važiavusio J. L. automobilis „Ford Galaxy“, ir R. A. nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos. To, kad jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, apeliantas neginčija. R. A. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jo veikoje nėra būtino jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje požymio – tiesioginės tyčios. Pažeidėjo teigimu, jis nesuvokė, kad dėl iš jo automobiliu tempiamos priekabos iškritusių narvelių įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta nukentėjusiojo J. L. vairuojama transporto priemonė.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos atskirai ir siedamas į visumą, su tokiais R. A. teiginiais sutinka.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-10-2014, 2AT-41-2014, 2AT-17-139/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-52-511/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų – fotonuotraukų – pirmiausia matyti tai, kad ant nukentėjusiojo automobilio jokių apgadinimų nesimato (6–10 b. l.). Antra, kaip matyti iš R. A. (39–40 b. l.) ir kartu su juo automobiliu važiavusių liudytojų – R. K. (43 b. l.) ir L. V. (60 b. l.) parodymų, duotų apylinkės teismo posėdžių metu, to, kad iš R. A. vairuojamo automobilio priekabos iškrito narveliai, jie nepastebėjo, o į įvykio vietą grįžo atsitiktinai, nes sumanė grįžti į parduotuvę. Trečia, byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių apelianto versiją, kad įvykio vietoje jam niekas nesakė, kad nukentėjusysis atsitrenkė į iš jo vairuoto automobilio priekabos iškritusius narvelius, o jis pats nematė, kad kita mašina būtų ant kažko užvažiavusi. Netgi priešingai, kaip matyti iš nukentėjusiojo J. L. parodymų, duotų apylinkės teismo posėdžių metu, jis įvykio vietoje pretenzijų niekam nereiškė, kalbos, kad jo automobilis sugadintas ir padaryta žala, nebuvo (40–41 b. l.). Ketvirta, R. A. parodymus, kad jis jokių apgadinimų ant nukentėjusiojo automobilio nematė, be byloje esančių fotonuotraukų, patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad R. A. grįžus į įvykio vietą nukentėjusysis dar nebuvo nusukęs variklio apsaugos, nors būtent šis techninis defektas buvo nustatytas po įvykusio eismo įvykio (13 b. l.), kas ir lėmė nukentėjusiajam padarytą žalą.
Taigi R. A., net ir turėdamas suprasti, kad iš jo vairuojamo automobilio priekabos galėjo iškristi narveliai, tačiau objektyviai nematydamas jokių nukentėjusiojo automobiliui padarytų apgadinimų, ir nukentėjusiajam įvykio vietoje nereiškiant jokių pretenzijų dėl turto sugadinimo, negalėjo ir suvokti, kad jis susijęs su šiuo įvykiu. Vadinasi, ir tyčios pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, nesuprasdamas, kad tai jis sukėlė aptariamą eismo įvykį, R. A. neturėjo. Tai reiškia, kad ir R. A. pasitraukimas iš įvykio vietos nelaikytinas pažeidimu, numatytu ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors pirminiame paaiškinime ir pranešime bendrajam pagalbos centrui nukentėjusysis ir nurodė, kad metaliniai narveliai iš priekyje važiuojančio automobilio priekabos iškrito staiga, po to automobilis, iš kurio iškrito narveliai, apsisuko ir grįžo susirinkti narvelių (12 b. l.), tačiau apylinkės teismo posėdžių metu nukentėjusysis tokias aplinkybes buvus neigė ir nurodė, kad tuo metu, kai jis užvažiavo ant narvelių, kelyje jokių kitų mašinų nebuvo, o automobilis susirinkti narvelių grįžo po 5–10 minučių. Iš kur iškrito narveliai, jis nematė, o duodamas paaiškinimą policijos pareigūnams jis, matyt, ne taip užrašė (40–41 b. l.), po įvykio buvo šoko būsenos, todėl ir pasakė, kad metaliniai konteineriai iškrito iš pravažiuojančios mašinos tiesiai jam po mašina (58–59 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, kai pirminiai nukentėjusiojo paaiškinimai ir pranešimas bendrajam pagalbos centui prieštarauja tiek paties nukentėjusiojo paaiškinimams duotiems teismo posėdžių metu, tiek R. A. (39–40 b. l.), tiek ir kartu su juo automobiliu važiavusių liudytojų – R. K. (43 b. l.) ir L. V. (60 b. l.) parodymams bei jų pirminiams paaiškinimams (17, 18, 19 b. l.), šių įrodymų visuma taip pat nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, kad R. A. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir nepranešęs policijai pasišalino iš įvykio vietos.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinai R. A. kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl daroma išvada, kad R. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl ši administracinio teisės pažeidimo bylos dalis nutrauktina vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalis dėl R. A. pripažinimo kaltu padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą yra neteisėta, nepagrįsta ir naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais,
nutaria:
pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimą:
panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimo dalį, kuria R. A. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
panaikinti nutarimo dalį dėl R. A. paskirtų nuobaudų subendrinimo pagal ATPK 33 straipsnį.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.