- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-03-18
- Bylos Nr.
- 2A-271-275/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- UAB „Armatina“
- Atsakovas
- UAB „If draudimas“
- Kategorijos
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Rūta Petkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.5.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
2009 m. kovo 18 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB ‚Armatina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Armatina“ (buvusios A.Mažeikos įmonės „Armatina“) ieškinį atsakovui UAB „If draudimas“ dėl įpareigojimo vykdyti draudimo sutartį ir draudimo išmokos bei palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Armatina“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė įpareigoti atsakovą UAB „If draudimas“ vykdyti draudimo sutartį, kurią patvirtina 2006-04-12 draudimo liudijimas serija IT Nr. 011730, ir priteisti ieškovui iš atsakovo 62 050 Lt draudimo išmoką už pavogtą mini ekskavatorių, kurio markė ir modelis GEHLMAX IHI 18 NXT, serijinis Nr. CM200345, 6 procentus metinių palūkanų nuo 62 050 Lt sumos už laikotarpį nuo 2007-04-05 iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2007-02-15 Pasvalio mieste iš sodybos adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogtas mini ekskavatorius, kurį įmonė naudojo ir valdė tarp UAB „NORD/LB lizingas“ ir A.Mažeikos įmonė „Armatina“ sudarytos lizingo sutarties Nr. 2006/04-565 pagrindu. Nurodė, kad vagystės momentu lizingo įmokos dar nebuvo baigtos mokėti, todėl norėdama pareikšti ieškinį, įmonė buvo priversta sumokėti lizingo davėjui UAB „NORD/LB lizingas“ po vagystės likusią neapmokėtą lizingo objekto dalies vertę ir išsipirkimo mokestį – 33 469,98 Lt. Minėtas aplinkybes patvirtina 2007-10-17 Susitarimas Nr. 2006/04-S65/1 prie 2006-04-06 lizingo sutarties Nr. 2006/04-S65. 2007-10-18 UAB „DnB NORD lizingas“ ir A.Mažeikos įmonė „Armatina“ pasirašė Perdavimo nuosavybėn aktą prie 2006-04-06 lizingo sutarties Nr. 2006/04-S65. Ieškovas nurodė, kad įmonė, tapusi pavogto objekto savininke, pareikalavo UAB „If draudimas“, kurioje buvo apdraustas mini ekskavatorius GEHLMAX IHI 18 NXT, serijinis Nr. CM200345, išmokėti draudimo išmoką. Draudimo įmonė atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi vagystę laikė nedraudžiamuoju įvykiu. Ieškovas atsisakymą laiko nepagrįstu. Nurodė, kad įmonė, sudarydama draudimo sutartį, tikėjosi draudiminės objekto apsaugos visokių vagysčių atvejais. Draudimo polise serija IT Nr. 011730 nurodyta, kad objektas yra apdraustas nuo visų rizikų. Sudarant draudimo sutartį, draudimo bendrovės atstovas paaiškino, kad šia sutartimi apdraudžiamas objektas nuo visokių vagysčių. Apie tai, kad draudimo išmoką galima gauti tik vagystės iš saugomos teritorijos atveju, nebuvo informuotas. Nurodė, kad Taisyklėse Nr. 004 sąvoką „vagystė įsilaužus į teritoriją“ atsakovas suformulavo nekvalifikuotai, tik sau naudingai. Be to, UAB „If draudimas“ žiniatinklyje reklamuojasi, kad drausdama įmonių ir organizacijų turtą, draudžia nuo vagysčių, t.y. viešai leidžia suprasti, kad draudžia nuo visokių vagysčių. Nurodė, kad nesutinka su atsakovo nuomone, kad vagystė buvo įvykdyta iš nesaugomos teritorijos, nes mini ekskavatorius stovėjo saugomas kieme, šalia šuns voljero, dalinai aptvertoje sodyboje. Sodybos savininkas T. D. pagal žodinį susitarimą saugojo įmonės mini ekskavatorių.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-11-11 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo UAB „Armatina“ 3 040 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui AB „If draudimas“. Teismas nurodė, kad draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 5 d. 11 p.). Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. numatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką; to paties straipsnio 7 d. numatyta, kad draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. UAB „If draudimas“ Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 310.4 punkte išsamiai reglamentuojami mobiliųjų įrenginių nedraudžiamieji įvykiai. Taisyklių 310.4 j punkte nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl grobimo, išskyrus vagystę įsilaužus bei plėšimą. Minėtame Taisyklių punkte apibrėžta vagystės įsilaužus sąvoka – turto pagrobimas įsilaužus į užrakintą patalpą, saugyklą, talpą, seifą ar saugomą teritoriją; turto pagrobimas iš užrakintos patalpos prieš jos užrakinimą į ją įsigavus ar ten pasislėpus; taip pat turto pagrobimas įsibrovus į užrakintą patalpą, seifą ar saugomą teritoriją panaudojus padirbtą raktą ar tikrą raktą, kuris pagrobtas vagystės įsilaužus arba plėšimo metu ir tik tais atvejais, kai dėl šio fakto pranešta policijai. Tai, kad mobilus įrenginys buvo paliktas neaptvertoje, nesaugojamoje teritorijoje, atsakovas vertino kaip nedraudžiamąjį įvykį, įvykusį dėl draudėjo aplaidumo ir nerūpestingumo. Draudėjas turėjo imtis didesnių atsargumo priemonių brangiai kainuojančiam įrenginiui apsaugoti. Ieškovas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai išplėtė nedraudžiamųjų įvykių sąrašą, susiaurino vagystės įsilaužus sąvoką. Mobilus įrenginys buvo paliktas privačioje saugomoje teritorijoje. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo argumentas, kad mobilaus įrenginio palikimas privačioje teritorijoje prilyginamas saugomai teritorijai, yra nepagrįstas. Teritorijos apsaugos lygis kiekvienu atveju priklauso nuo toje teritorijoje esančio turto vertės, specialiųjų saugumo reikalavimų, kuriuos nustato draudikas, bei turtą saugančių subjektų kompetencijos turto saugoje. Nuosavybės ribos egzistavimas – t.y. kiemo teritorijos ribos buvimas pats savaime nesudaro pagrindo teigti, kad laisvas patekimas į kiemą gali būti prilygintinas įsibrovimui į saugomą teritoriją. Kiemą saugoma teritorija galima būtų pripažinti tuo atveju, jeigu į jį galima būtų patekti įsibraunant, t.y. pažeidžiant fizinių apsaugos priemonių (vartų, tvoros) vientisumą (išlaužiant, išverčiant, atidarant ar pan.) arba patenkant į teritoriją kitais būdais ir taip įveikiant laisvą judėjimą per teritorijos ribą varžančias konstrukcijas. Teismas nustatė, kad įvažiavimas į kiemą buvo atviras (be vartų), teritorija dalinai aptverta pintų medžio vytelių tvora, todėl asmenys, pagrobdami mini ekskavatorių, neįveikinėjo jokių teritoriją saugančių kliūčių, nepažeidė jų vientisumo. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad degalinės vaizdo kamerų stebėjimo zonoje būtų ir sodybos, iš kurios buvo pagrobtas mini ekskavatorius, kiemas. Ieškovo argumentus, kad jis nebuvo supažindintas su UAB „If draudimas“ Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėmis Nr. 004 ir negavo jų kopijos, teismas laikė neįrodytais. Iš byloje esančio Įmonių ir organizacijų turto draudimo poliso IT Nr. 011730 nustatyta, kad ieškovas pasirašė, jog patvirtina, kad pasirašydamas šį draudimo liudijimą draudimo taisyklių kopiją gavo, su taisyklių sąlygomis susipažino. Draudimo Taisyklėse yra išsamiai detalizuoti vagystės įsilaužus, plėšimo, grobimo apibrėžimai. Teismas pažymėjo, kad draudėjas (ieškovas) yra juridinis asmuo ir todėl jam taikomi didesni apdairumo, konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Be to, atsakovas yra sudaręs sąlygas viešai susipažinti su Taisyklėmis UAB „If draudimas“ žiniatinklyje. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl UAB „If draudimas“ žiniatinklyje esančios klientus klaidinančios informacijos. Iš byloje esančio žiniatinklio nuorašo nustatė, kad jo dešinėje pusėje esančiame priede yra matoma elektroninė Taisyklių Nr. 004 versija. CK 6.992 str. 2 d. nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir, prieš sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Teismas laikė, kad draudikas tinkamai įvykdė pareigą viešai supažindinti su draudimo rūšies taisyklėmis, kadangi žiniatiklyje šalia bendros informacijos aiškiai matomoje vietoje yra patalpinta elektroninė Taisyklių versija. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis įvykis galėtų būti pripažintas draudiminiu ar paneigtų draudiko nustatytus atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas UAB „Armatina“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų patenkintas. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Draudimo įstatymo 82 str. 6 d., kurioje reglamentuota, jog būtent draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Draudikas tokių aplinkybių byloje neįrodė, o teismas vis vien ieškinį atmetė. Be to, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė ieškovui (draudėjui), taip netinkamai taikydamas minėtą teisės normą. Pirmiausia turėjo būti nustatyta aplinkybė, ar draudikas tinkamai atskleidė draudėjui, kokiomis sąlygomis draudžia turtą. Konkrečiai, šioje byloje reikšminga yra ta aplinkybė, ar draudikas atskleidė draudėjui, jog draudžia turtą ne nuo visų vagysčių, o tik nuo vagystės įsilaužus, o tą vagystę įsilaužus draudikas aiškina taip, kaip yra nurodęs savo Taisyklių Nr. 004 310.4.J papunktyje (t.y. kad vagystė įsilaužus - tai turto pagrobimas įsilaužus į saugomą teritoriją). Apeliantas teigia, kad šios aplinkybės draudikas draudėjui neatskleidė. Teismas neteisingai įvertino parašo esančio polise reikšmę. Draudimo polise yra tik vienas parašas - poliso pabaigoje, kadangi nepasirašyta sutartis negaliotų. Tačiau apeliantas savo parašu teiginio apie susipažinimą su Taisyklėmis ir jų gavimą netvirtino. Be to, prie to teiginio nėra apelianto atskiro parašo. Parašas draudimo polise nesuteikia draudikui teisės elgtis nerūpestingai ir nesąžiningai, t.y. nesupažindinti draudėjo su taisyklėmis ar bent su draudimo sutarčiai aktualiomis taisyklių sąlygomis. Nors draudikas draudėjui ir neatskleidė draudimo sutarties sąlygos apie vagystę įsilaužus, bet ieškovas vis vien savo turtą saugojo, nesielgė nerūpestingai. Jei atsakovas ir teismas mano, kad ieškovas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, tai privalėjo išdėstyti ir įrodyti tą rodančias konkrečias aplinkybes, t.y. įrodyti, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovo aplaidumas. Pabrėžia, kad ieškovo aplaidumo tikrai nebuvo ir jokios bylos aplinkybės aplaidumo neįrodo. Teismas neteisingai aiškino, kas yra saugoma teritorija. Kur yra taip apibrėžta saugoma teritorija, kaip apibrėžė teismas- sprendime tai nenurodyta. Pats draudikas savo Taisyklėse Nr. 004 taipogi neapibrėžė, kas tai yra saugoma teritorija. Atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, kad nei Taisyklėse Nr. 004, nei kituose atsakovo norminiuose aktuose nėra apibrėžta, kas tai yra saugoma teritorija. Juo labiau tai buvo neatskleista ir ieškovui. Todėl ieškovas turėjo pagrindą manyti, kad privati namų valda yra saugoma teritorija. Be to nepagrįsta yra saugomą teritoriją tapatinti vien su fizinių kliūčių pateikti į ją sudarymu. Be to, apylinkės teismas netaikė šioje byloje vienos iš reikiamų materialinės teisės normų - Draudimo įstatymo 82 str. 7 d. reikalavimų , ir visiškai neapsvarstė galimo ieškinio tenkinimo iš dalies klausimo. Minėta norma numato, jog draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Jeigu jau teismas įžiūrėjo draudėjo kaltę, tai privalėjo sprendime aptarti, kuo ji pasireiškė, ir įvertinti, ar tai yra pagrindas nemokėti draudimo išmokos, ar tai yra pagrindas tik mažinti draudimo išmoką ir kiek mažinti. Tas pat pasakytina apie draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumo įvertinimą, priežastinį ryšį, žalos dydį. Apylinkės teismas draudimo išmokos mažinimo klausimo netyrė, todėl sprendimą priėmė nevisapusiškai įvertinęs bylos aplinkybes ir įrodymus, tuo pažeidė CPK 185 str. reikalavimus. Teismas padarė ir procesinės teisės pažeidimų, kas įtakojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismo sprendime nėra suformuluota aiški sprendimo motyvuojamoji dalis, tuo pažeisti CPK 270 str. 4 d. reikalavimai, ir todėl, nesant aiškios sprendimo motyvuojamosios dalies, nėra aišku, kuriems atsakovo ir ieškovo motyvams teismas pritaria, kuriems - ne, ir kokie yra paties teismo motyvai, argumentai, kokie yra teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Teismas šioje byloje nukrypo ir nuo teismų praktikos. Teismų praktikoje yra nurodyta, kad vagystės sąvoka turi būti aiškinama taip, kaip ją supranta paprastas, normalus asmuo - LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-152/2007; LAT išplėstinės kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-175/2003. Apylinkės teismas neįvertino ir to, kad sutartį ieškovas sudarė prisijungimo būdu, pagal standartines sutarties sąlygas. Tokiu atveju, kilus abejonių dėl draudimo sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai - LAT nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1445/2002. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje bylinėjimosi išlaidas priteisė AB „If draudimas“, nors atsakovu yra UAB „If draudimas“ (ne AB). Apylinkės teismas neteisingai įrodinėjimo pareigą uždėjo vien tik ieškovui, tuo pažeidė CPK 178, 179 str. reikalavimus. Sprendime yra taip nurodyta: „Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis remiantis įvykis galėtų būti pripažintas draudiminiu ar paneigtų draudiko nustatytus atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindus“. Tačiau ieškovas su tuo teiginiu nesutinka, nes Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. reglamentuoja, kad būtent draudikas (šioje byloje - atsakovas) privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti išmoką. Kaip, kokiais įrodymais draudikas tas aplinkybes įrodė - sprendime visiškai nėra pasisakyta. Apylinkės teismas netinkamai įvertino svarbų rašytinį įrodymą - draudimo polisą. Teismas nekreipė dėmesio, kad polise nėra įrašytas reikalavimas draudėjui laikyti įrenginį saugomoje teritorijoje. Taipogi teismas neįvertino, kad polise kalbama apie bet kokią vagystę, o ne apie vagystę įsilaužus (žr. polise eilutę „Draudiminės apsaugos sąlygos: visų rizikų draudimas“, ir eilutę „Papildomos sąlygos ir informacija: franšizė vagystei 15% nuostolio sumos“ (taigi, čia kalbama apie paprastą vagystę).
Atsiliepimas
Atsakovas AB „If draudimas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-11-11 sprendimą nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas klaidingai pateikia teismui faktus, aiškindamas, jog draudėsi nuo „visokių vagysčių“ ir atsakovo darbuotojas aiškino, kad objektas draustas nuo „visokių vagysčių“. Paneigiant tokius išvedžiojimus, reikia analizuoti pagrindinį dokumentą - draudimo sutartį, serija IT Nr. 011730. Sutartyje vienareikšmiškai ir aiškiai draudėjas patvirtinto savo parašu - pasirašydamas šį draudimo liudijimą patvirtinu, kad šiame draudimo liudijime nurodytų taisyklių kopiją gavau, su taisyklių sąlygomis susipažinau ir su jomis sutinku. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingai konstatavo, kad ieškovo argumentai, jog jis nebuvo supažindintas su UAB „If draudimas“ Įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklėmis Nr. 004 ir negavo jų kopijos, laikyti neįrodytais. Iš byloje esančio Įmonių ir organizacijų turto draudimo poliso IT Nr. 011730 nustatyta, kad ieškovas pasirašė, jog patvirtina, kad pasirašydamas šį draudimo liudijimą draudimo taisyklių kopiją gavo, su taisyklėmis susipažino. Apeliantas taip pat mano, kad teismas padarė procesinių teisės normų pažeidimų ir pateikia tokias hipotezes, tačiau peržiūrėjus teismo sprendimą sisteminiu loginiu būdu, galima daryti išvadą, kad sprendimas atitinka visus CPK 270 str. reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad draudikas neatskleidė pakankamai aiškiai draudėjui, kokiomis sąlygomis draudžia turtą. Ieškovo reikalavimas pripažinti ieškinį pagrįstu dėl to, kad draudikas suklaidino draudėją, jog turtą jis draudžia ne nuo visų vagysčių, o tik nuo vagystės įsilaužus į saugomą teritoriją, pripažintinas pagrįstu. Iš byloje esančio draudimo liudijimo (poliso) matyti, jog ieškovas du kartus nurodė draudimo liudijime papildomas sąlygas, iš kurių viena yra ta, kad susitariama dėl frančizės vagystei, kuri yra 15 procentų nuostolio sumos. Darytina išvada, kad tuo draudikas nurodė, jog vagystė yra draudiminis įvykis su tam tikra dalinio nuostolio apmokėjimo sąlyga. Atsakovo atstovės paaiškinimas, kad šioje draudimo poliso dalyje nebuvo galimybės detaliau nurodyti, kokios vagystės atveju taikoma frančizė, t.y. draudikas, susitardamas su draudėju dėl išskaitomos iš mokėtinos draudimo išmokos sumos, negalėjo nurodyti, jog tokio dydžio - 15 procentų frančizė taikoma tik tokios vagystės, kuri įvykdoma įsilaužus į tam tikrus objektus ar saugomą teritoriją, atveju, nepagrįsta. Draudimo liudijimo eilutėje, kurioje nurodytos draudimo apsaugos sąlygos, atžymėta, jog taikoma Taisyklių 201 sąlyga : Visų rizikų draudimas. Iš byloje pateiktų UAB „IF draudimas“ įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004 matyti, jog skyriuje „Draudimo apsaugos sąlygos Nr. 201“ yra nurodyti ne tik draudiminiai, bet ir nedraudiminiai įvykiai, iš to seka, kad sąlyga „Visų rizikų draudimas“ (b.l.83) apima ir rizikas, kurios yra nedraudžiamos, t.y. nedraudiminius įvykius, todėl pripažintina, kad draudikas, draudimo liudijime nurodydamas draudimo sąlygą „Visų rizikų draudimas“, kuriame nedraudiminiais įvykiais buvo išvardinta 19-oje punktų įvairūs įvykiai, pateiktu draudimo liudijimu suklaidino draudėją, kuris pagrįstai galėjo tikėtis, jog apdraudė turtą nuo visų rizikų. Pripažintina, kad draudiko parengtame draudimo liudijime nenurodymas, jog yra eilė nedraudiminių įvykių, nenurodymas, kad 201.2 p. išvardijami nedraudiminiai įvykai, o jų įvardijimas „visų rizikų draudimu“ , yra nesąžiningu draudiko elgesiu kitos sutarties šalies atžvilgiu. LR CK 6.193 str. 2 d. įpareigoja aiškinti visas sutarties sąlygas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį. Tai, kad draudikas liudijime nurodo kaip draudimo sąlygą „visas rizikas“ ir kaip papildomą sąlygą - frančizę vagystei, leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl draudimo apsaugos mobiliajam įrengimui bet kokios jo vagystės atveju.
Tai, kad draudimo taisyklėse nurodyta visa eilė atvejų, kai draudimo apsauga negalioja, leidžia daryti išvadą, kad turint tikslą apdrausti turtą tik nuo kelių tam tikrų įvykių, juos įvardinti „visomis rizikomis“ yra draudėjo klaidinimu, todėl draudėjas turi teisę gauti draudimo išmoką įvykus įvykiui, nuo kurio jis turėjo tikslą apsidrausti. LR CK 6.193 str. 4 d. įpareigoja sutartį aiškinti prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai, tokiu būdu sutartį ir sudarė ieškovas.
Ieškovas savo reikalavimus grindė ir tuo pagrindu, kad turtas buvo paliktas saugomoje teritorijoje, pripažintina, kad pirmos instancijos teismo išvada, jog teritorija, kurioje buvo paliktas ekskavatorius, buvo nesaugoma, pagrįsta, šiais argumentais ieškovo reikalavimas nebuvo įrodytas. Taisyklėse nėra apibrėžiama, kokia teritorija laikoma saugoma, tačiau pagal parastai naudojamą saugomos teritorijos sąvoką, tokia teritorija suprantama tam tikromis priemonėmis saugoma (asmens, kuriam pavesta saugoti ar techninėmis priemonėmis stebima) teritorija. Tai, kaip nurodyta taisyklių 201.2 p. papunktyje k) sąvoka „Vagystė įsilaužus“, vagystė iš saugomos teritorijos nepripažįstama draudiminiu įvykiu, jei grobimas įvykdytas neįsilaužus į saugomą teritoriją. Kadangi įsilaužti galima tik į rakinamą teritoriją, darytina išvada, kad saugoma teritorija turi būti aptverta, rakinama, todėl teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog vagystė buvo įvykdyta įsilaužiant į saugomą teritoriją, pagrįsta.
Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad dalyje ieškinio pagrindas buvo įrodytas, tenkina reikalavimą priteisti 62050 Lt draudimo išmoką LR CK 6.987 str. pagrindu palūkanas LR CK 6.210 str. pagrindu. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas teismui netinkamai įvertinus įrodymus byloje (LR CPK 185 str. 1 d. ), LR CPK 329 str. 1 d. pagrindu.
Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas dalinai, pripažinus, kad ieškovas turėjo 3894 Lt išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti ir 3300 Lt atstovo pagalbai apmokėti. Kadangi prašoma atstovavimo išlaidų suma viršija Teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko rekomendacijose nurodytus dydžius, priteistina 1500 Lt šių išlaidų (LR CPK 98 str. 2 d. ) atlyginimas, bendra priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 5384 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 2 p., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį patenkinti ir priteisti ieškovui UAB „Armantina“ iš atsakovo UAB „IF draudimas“ 62050 Lt draudimo išmoką, už laikotarpį nuo 2007-04-05 iki 2008-01-09 ir 6 procentų dydžio palūkanas nuo 62050 Lt sumos nuo 2008-01-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui UAB „Armantina“ iš atsakovo UAB „IF draudimas“ 5394 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.