Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-311-506/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-08
Bylos Nr.
II-311-506/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01193-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Kategorijos
  • 16.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-311-506/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01193-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.2.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. birželio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Viktorijai Melnikovai,

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui, nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. T. (J. T.) (toliau ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau ir – institucija) 2018-04-23 nutarimo Nr. 10-ANR_N-11311-2018 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-04-23 nutarimu Nr. 10-ANR_N-11311-2018 J. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 416 straipsnio 6 dalyje, jam skirta 500 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams už tai, kad jis 2018-04-08 12.27 val. magistralinio kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairė pusė) 13,00 km, vairuodamas transporto priemonę ne gyvenvietėje, esant kelio ženklu nustatytam didžiausiam greičiui 100 km/val., važiavo 160 km/val. greičiu (po matuoklio paklaidos – 155 km/val.), ir viršijo leistiną greitį 55 km/val., tuo savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET ) 127 punkto reikalavimą.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su nutarimu, J. T. padavė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą – palikti 500 eurų baudą, o specialiąją teisę atimti vienam mėnesiui. Skunde nurodo, kad nutarimas priimtas neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrus visas šio įvykio aplinkybes, paskirta nuobauda yra nepagrįstai didelė, jo teises ir interesus ribojanti bausmė, kuri neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų bei neabejotinai sukelsianti jam ir kitiems asmenims nepagrįstai didelių pasekmių. Pareiškėjas teigia, kad nutarimu pažeistas ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, neatsižvelgta, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl neapgalvotų veiksmų, neginčijo ir nedelsdamas sumokėjo baudą, nevengia atsakomybės, todėl yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, dėl kurių jam turėtų būti paskirtas specialios teisės atėmimas vienam mėnesiui. Be to, nurodo, kad gyvena Nemenčinėje, darbovietė yra Vilniuje, jo padėtis atėmus teisę vairuoti trims mėnesiams apsunkintų jo padėtį, darbo funkcijų atlikimą ir tinkamą visos įmonės veiklos palaikymą. Tai sukeltų sunkių ir neproporcingų padarytam pažeidimui padarinių tiek jam, tiek įmonės, kurios direktoriumi yra, darbuotojams. Nusižengimą padarė savaitgalį, ne gyvenvietėje, nesukėlė ypatingai didelės grėsmės kitų eismo dalyvių saugumui. Nuobaudos tikslai bus pasiekti nustačius jam minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą – vieną mėnesį.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime į skundą nurodė, kad J. T. padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų, žymiai viršijo leistiną greitį, kėlė pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, nuobauda paskirta sankcijos ribose, yra adekvati pažeidimo pavojingumo laipsniui. Prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą.

Teismo posėdyje J. T. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą iki vieno mėnesio.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką institucija informuota tinkamai, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjant skundą nustatyta, jog 2018-04-08 J. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 100 km/val. greitį ir važiavo 160 km/val. greičiu (po paklaidos – greitį viršijo 55 km/val.). Susipažinęs su protokolu, J. T. pateikti paaiškinimą atsisakė. Byla 2018-04-23 išnagrinėta nedalyvaujant traukiamam atsakomybėn asmeniui, ir priimtas skundžiamas nutarimas.

Teismas nenustato aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog nutarimas yra nepagrįstas ar neteisėtas – išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikydamasis nustatytos bylos nagrinėjimo ir nuobaudos skyrimo tvarkos. Vertinant pagrindą skirti kaltininkui administracinio poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgta tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje nusižengimo aplinkybes, atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, jo padarytą konkretų KET pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje institucijos pareigūnas, siekdamas įgyvendinti ANK 22 straipsnyje nurodytą nuobaudos paskirtį, nusprendė J. T. kartu su bauda skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trijų mėnesių terminui, nes jis nusižengimą padarė neleistinai ir neteisėtai piktnaudžiaudamas įgyta specialia teise. Teismas pažymi, kad administracinio poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti nuobaudos paskirtį, taisomai veikti nubaustąjį, ir nenustato pagrindo išvadai, jog pareigūnas, skirdamas J. T. nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, neatsižvelgė į įstatymo reikalavimus.

J. T. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kad suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, – iš esmės pripažįsta ir pats pareiškėjas, nes skunde nurodo, jog greitį viršijo „ne gyvenvietėje, savaitgalį per pietus, kuomet eismas nėra intensyvus ir kelyje automobilių beveik nebuvo“. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, kad KET reikalavimų vairuotojas, vairuojantis automobilį, privalo laikytis visada ir be jokių išlygų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo požiūris į būtinumą laikytis nustatytų privalomų taisyklių rodo jo asmenybės nebrandumą ir abejingumą kitų žmonių teisėms ir laisvėms bei visuomenės ir valstybės interesams.

Be abejo, nėra kvestionuojama nuostata, kad skiriant nuobaudą ar poveikio priemonę, privalu atsižvelgti į reikšmingas bylos aplinkybes, privalu individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas, atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Nuobauda ar poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikoma tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014). Tai reiškia, kad parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju nuobaudą paskyrusi institucija nenustatė J. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas šiai nuomonei pritaria. J. T. pripažino padaręs nusižengimą, tai yra, neginčijo fakto, jog greitį viršijo, tačiau nurodė, kad dėl nusižengimo sunkios pasekmės nekilo, didelio pavojaus eismo saugumui nesukėlė, todėl norėtų, jog teisės vairuoti atėmimo terminas būtų sutrumpintas iki vieno mėnesio. Teismas tokio paaiškinimo neturi pagrindo vertinti kaip nuoširdaus gailėjimosi. Pareiškėjo teiginys, kad baudos dydžio jis neginčijo ir nedelsdamas baudą sumokėjo (tą patvirtina bylos duomenys), taip pat negali būti vertinamas šiuo konkrečiu atveju kaip nuoširdi atgaila dėl veikos – teismas šią aplinkybę vertina tik kaip pareiškėjo norą kuo greičiau „atsipirkti“ pinigais ir daugiau nebepatirti jokių suvaržymų, tuo tarpu ANK 22 straipsnis nuobaudos paskirtį apibrėžia labai aiškiai, ir kaip vieną iš jų nurodo – atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.

Teismas, susipažinęs su Administracinių nusižengimų registro išrašu (10-13 b. l. ), nustatė, jog J. T. KET pažeidimus daro nuo 2013 metų. Skirtas baudas jis sumoka, tačiau pažeidinėti taisyklių nesiliauja. Taip pat išraše yra nurodyti užfiksuoti KET pažeidimai, dėl kurių priimto procesinio sprendimo nėra arba bylos teisena nutraukta, nes pasibaigė nuobaudos skyrimo terminas. Pareiškėjas turi nuolatinį darbą, yra įmonės direktorius, todėl akivaizdu, jog priimdamas sprendimus, privalo atsižvelgti į tai, kokias pasekmes jo sprendimai turės. Tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pasekmes J. T. įvertina tik joms atsiradus, ir ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja pareiškėją.

Vertinant J. T. padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, visų minėtų aplinkybių visuma leidžia teismui teigti, kad nutarimu paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trijų mėnesių terminui jokiu būdu nelaikytinas neproporcingai griežta administracinio poveikio priemone. Teismas įsitikinęs visiškai priešingai, nei teigia J. T., kad šioje situacijoje visuomenės ir pareiškėjo interesų pusiausvyra būtų pažeista, jei pastarajam būtų skirta švelnesnė poveikio priemonė, nes taip būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio administracinio poveikio priemonių tikslo. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju J. T. įstatyme apibrėžtai administracinės nuobaudos paskirčiai pasiekti tiek nuobauda, tiek ir poveikio priemonė yra paskirtos nepadarius administracinio įstatymo taikymo klaidų ar procesinių pažeidimų, ir švelninti specialios teisės atėmimo terminą nėra pagrindo, todėl J. T. skundo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 4 ir 6 dalimis, teismas

nutaria:

J. T. (J. T.) skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018-04-23 nutarimą Nr. 10-ANR_N-11311-2018 10-ANR_N-11311-2018, kuriuo J. T. patrauktas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje, ir jam skirta 500 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas trijų mėnesių terminui, – palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja