Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2024-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1033-927/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-07-24
Bylos Nr.
e1-1033-927/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01704-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
P. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1033-927/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01704-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.1; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 24 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

P. M. (P. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. (P. M.) vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2024 m. sausio 12 d., apie 20 val. 25 min., Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Grigaičių kaime, Pergalės gatvėje, ties pastatu Nr. 31, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnų tikrinimo metu jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2024-01-12, 20.58 val., panaudojus alkoholio kiekio matuoklį „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB – 0204, buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilių etilo alkoholio koncentracija),

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu P. M.savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. sausio 12 d., dar būdamas blaivus, jis iš draugo ir klasioko A. K. pasiėmė pasinaudojimui pastarajam priklausančią transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau jis vienas vartojo alkoholį, t. y. gėrė alų. Išgėrė daug alaus, tačiau kiek, jis tiksliai nurodyti negali. Po to, jis vairuodamas minėtą automobilį nuvažiavo į parduotuvę „Lidl“ nusipirkti dar alaus. Vairavo automobilį, nors ir neturi teisės vairuoti. Negalėjo to daryti, puikiai tą supranta. Įsigijęs alaus, jis alkoholį gėrė prie parduotuvės, būdamas automobilyje. Po to, jis automobilyje net užmigo. Vėliau, atsibudęs, jis vairuojamu automobiliu važiavo į namus. Tuo metu Vilniaus rajone, Grigaičių kaime ir kilo eismo įvykis. Įvykis kilo dėl jo kaltės, kadangi vairuojamu automobiliu jis išvažiavo į priešingos eismo krypties pusę. Nežino, kodėl taip pasielgė. Prisimena, kad pasuko vairą, o po to sekė trenksmas. Tą dieną oras buvo blogas, labai snigo, pustė. Kiek prisimena, automobilį, su kuriuo susidūrė, vairavo moteris. Pastarąją iškviesti medikai išvežė į ligoninę. Matyt nukentėjusioji ir iškvietė specialiąsias tarnybas. Atvykusiems policijos pareigūnams jis iš karto prisipažino esąs neblaivus. „Papūtus“ į alkotesterį, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Su alkotesterio parodymais jis pilnai sutiko. Išvis dėl įvykusio jis labai gailisi. Gailisi dėl to, kad vairavo neblaivus. Po įvykio jis daugiau nėra vairavęs transporto priemonių. Labai pergyvena dėl padaryto, jaučia gėdą prieš nukentėjusią moterį. Kiek žino, draudimo bendrovė padengė moters patirtą žalą. Tai jam gera žinia. Jis niekada niekam nėra nieko blogo linkėjęs. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Jis gydytojo narkologo ar psichiatro įskaitose neregistruotas, galvos traumų neturėjo.

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojos Erikos Daugelevičiūtės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. sausio 12 d., apie 20.25 val., ji, vykdydama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės pareigas, kartu su vyriausiuoju patruliu Arvydu Radžiūnu buvo nusiųsti į Vilniaus rajone, Grigaičiuose, Pergalės gatvėje prie geležinkelio pervažos kilusio eismo įvykio vietą. Pagal pirminę informaciją, įvykio metu susidūrė dvi transporto priemonės, vienos jų vairuotoja skundėsi krūtinės skausmais. Įvykio vietoje buvo išsiaiškinta, kad susidūrė automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotas P. M., ir automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotas J. Š.. Pastaroji skundėsi krūtinės skausmu, todėl ji atvykusių greitosios pagalbos medikų buvo išvežta į ligoninę. P. M. iš karto prisipažino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Dėl ko įvyko eismo įvykis P. M. paaiškinti nesugebėjo. Alkotesteriu P. M. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Be to, per duomenų bazes buvo nustatyta, kad P. M. neturi teisės vairuoti transporto priemonių, tokios teisės net nebuvo įgijęs. Šią aplinkybę vairuotojas taip pat pripažino. Bendraujant su P. M., pastarasis taip pat pasijautė blogai, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas dar vienas greitosios medicinos pagalbos ekipažas, kuriuo jis buvo išvežtas į ligoninę. Įvykio vietoje buvo surinkta pirminė informacija apie įvykį. Pagal įvykio liudytojus, P. M. vairuotas automobilis „Volvo“ tiesiog išvažiavo į priešingos eismo krypties juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu „Lexus“;

- liudytojos J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2024 m. sausio 12 d., apie 20.30 val., vairuojamu automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš namų kryptimi link Naujosios Vilnios mikrorajono. Vilniaus rajone, Grigaičių kaime, Pergalės gatvėje važiavo vienintele savo judėjimo krypties eismo juosta. Važiavo labai lėtai, apie 30-40 km/h greičiu, kadangi buvo gyvenvietė, be to oro sąlygos buvo labai blogos. Snigo, dėl ko apsnigta nevalyta kelio danga buvo slidi. Už geležinkelio pervažos ji pastebėjo tris priešinga kryptimi važiuojančius automobilius. Trečiasis iš jų buvo įvažiavęs į priešingos eismo krypties juostą, kuria važiavo ji. Jo vairuotojas lenkė priekyje jo judėjusius kitus du automobilius. Lenkimą atliekančio automobilio vairuotojas važiavo labai dideliu greičiu. Nors negali nurodyti tuo metu buvusio atstumo tarp šio automobilio ir jos vairuoto automobilio, tačiau pajutusi grėsmę ji iškart pradėjo galvoti kaip išvengti susidūrimo. Tuo metu jai iš kairės pusės buvo priešinga kryptimi važiavę automobiliai, o iš kitos pusės – stotelė ir stulpas. Sumažinusi greitį ji kiek įmanoma stengėsi pasitraukti dešiniau, tačiau priešinga kryptimi važiavęs automobilis, kurio vairuotojas net nebandė išvengti įvykio, dideliu greičiu trenkėsi tiesiai į jos automobilio priekį. Susidūrimo metu ji susižalojo krūtinės sritį, jai labai skaudėjo. Iškart po įvykusio susidūrimo prie jos automobilio pribėgo vyras, kuris padėjo išlipti iš automobilio, iškvietė specialiąsias tarnybas. Iš į jos automobilį atsitrenkusio automobilio buvo išlipę du vaikinai. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Vienas iš jų sakė, kad jį „užnešė“. Iškviesti medikai ją nuvežė į ligoninę;

- 2024 m. sausio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiosios patrulės Erikos Daugelevičiūtės tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. sausio 12 d., apie 20.25 val., Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Grigaičių kaime, Pergalės gatvėje kilo eismo įvykis, kurio metu neblaiviam P. M., gim. (duomenys neskelbtini), vairuojamu automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į jo judėjimui priešingos eismo krypties juostą buvo susidurta su priešpriešais važiavusiu J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vairuotu automobiliu „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. dėl skausmų krūtinės srityje buvo išvežta į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Vėliau dėl nusiskundimų sveikatos būkle į gydymo įstaigą buvo išvežtas ir P. M.;

- 2024 m. sausio 12 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyt, kad 2024 m. sausio 12 d., 20.40 val., alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB - 0204 patikrinus alkoholio koncentraciją P. M. iškvėptame ore, buvo nustatytas 2,47 promilių (promilių) girtumas, antrojo (20.58 val.) patikrinimo metu - 2,41 promilių girtumas;

- VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu, iš kurio matyti, kad, 2024 m. sausio 12 d. eismo įvykio metu P. M. vairuotas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. K., gim. (duomenys neskelbtini);

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, iš kurių matyti, kad vidutinė automobilio „Volvo V70“ (2000 metų gamybos) kaina (su PVM) Lietuvoje yra 1 450 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad P. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,41 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo bei liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami P. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Dėl bausmės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į P. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas, keletą kartų baustas administracine tvarka, dalis baudų nesumokėta, nevedęs, nedirbantis, neturintis teisės vairuoti transporto priemones. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių nebuvimas bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant didesnį už įstatyme nustatytą minimalų.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į skirtinos bausmės dydį, kaltinamojo finansinę padėtį, kaltinamajam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 (dvylika) mėnesių.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam P. M. įvertina tai, kad transporto priemonę kaltinamasis vairavo, nors niekada nebuvo įgijęs šios teisės, tačiau nepaisant to vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,41 promilės girtumas. Be to P. M. sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sužalotas kitas asmuo bei jis pats, taip pat sugadintas turtas. Savo veiksmais kaltinamasis kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, ir sukėlė eismo įvykį. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad kaltinamasis vairavo neblaivus ir esant itin prastoms oro sąlygoms, t. y. jis buvo visiškai abejingas galintiems kilti padariniams. Teismo vertinimu, aptartos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas pastarojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. P. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamas transporto priemonę – automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso trečiajam asmeniui, t. y. A. K.. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti konfiskuotino automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ su PVM yra 1450,00 eurų. Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo, nes nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas žinojo apie tai, kad kaltinamasis būdamas neblaivus vairuos automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, transporto priemonės vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigyta (parduota) analogiška transporto priemonė rinkoje. Transporto priemonės rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką transporto priemonę realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali transporto priemonės pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad transporto priemonės rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso ir vaizdo įrašai, saugomi prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. M. (P. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. M. (P. M.) 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Išaiškinti P. M. (P. M.), kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Taip pat išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, P. M. (P. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, P. M. (P. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą 1450 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt eurų).

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – garso ir vaizdo įrašus, saugomus prie bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti P. M. (P. M.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė