- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-1123-372/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00660-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-848-446/2015 pagal pareiškėjo R. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
P. R. M. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014 pagal pareiškėjų R. M. ir E. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, į bylą suinteresuotu asmeniu buvus įtrauktai Kredito unijai „Germanto lobis“. Atnaujinti procesą jis prašė CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu.
Nurodė, kad teismas neišsprendė nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir veršidės, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos sutuoktiniai įsigijo santuokos metu 2014 m. spalio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, padalijimo klausimą. Prašymą teismui dėl santuokos nutraukimo ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ruošė advokatas, pareiškėjas sutartį pasirašė, tačiau nepastebėjo, kad į ją nėra įtraukta minėtų žemės sklypo ir veršidės. Teismo sprendimo jis taip pat atidžiai neskaitė, kad žemės sklypas ir veršidė nėra padalinti tarp sutuoktinių, pareiškėjas sužinojo iš notarės 2015 m. birželio mėnesį, pateikęs prašymą įregistruoti šio turto hipotekos sandorį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. M. su prašymu atnaujinto procesą nesutiko. Nurodė, kad sutinka nurodytą nekilnojamąjį turtą pasidalinti ne teismo keliu, o pas notarą.
Suinteresuotas asmuo Kredito unija „Germanto lobis“ atsiliepime nurodė, jog sutinka su prašymu dėl proceso atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kelmės rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjams buvo žinoma apie jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis priklausantį turtą, tačiau jo sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai dėl nenustatytų priežasčių (neapdairumo, klaidos ar kt.) nenurodė. Vadovaujantis CK 3.53 str. 2 d. nuostatomis sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, nenurodė įstatymo normos, kurią teismas būtų netinkamai taikęs, priimdamas sprendimą pareiškėjo santuokos nutraukimo byloje. Konstatavo, kad nenustatyta faktinių bei teisinių prielaidų, keliančių pagrįstų abejonių įsiteisėjusio 2014 m. gruodžio 5 d. teismo sprendimo užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014 teisėtumu, nėra įstatyminio pagrindo atnaujinus procesą tikrinti šio sprendimo teisėtumą, todėl prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje atmetė. Teismas pažymėjo, kad buvę sutuoktiniai po santuokos nutraukimo likusį nepadalintą turtą gali pasidalinti ir neatnaujinus proceso santuokos nutraukimo byloje, kaip antai, pateikdami teismui tvirtinti taikos sutartį, sudarę nekilnojamojo turto perleidimo sandorį ir pan.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. M. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014.
Šalies argumentai
1. Teismas, išnagrinėjęs prašymą ir priimdamas nutartį, neadekvačiai, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino susidariusią situaciją bei aplinkybes ir priežastis, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Teismas gana primityviai vertino esančius byloje įrodymus, kas turėjo įtakos bylos baigčiai.
2. CK 3.53 str. 3 d. numatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Kaip ir numato įstatymas, nutraukdami santuoką su E. M., sutarė dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo. 2015 m. birželio mėn. kreipėsi į Telšių r. 4-ąjį notarų biurą su prašymu įkeisti 2014 m. spalio 6 d. įsigytą žemės sklypą bei pastatą -veršidę, esančius (duomenys neskelbtini), kur sužinojo, kad minėtas žemės sklypas ir pastatas-veršidė vis dar priklauso pareiškėjui su E. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tik tuomet sužinojo, kad šis santuokos metu įgytas turtas nėra padalintas. Susidarius tokiai situacijai, akivaizdu, jog sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.), nes įsigydamas nekilnojamąjį turtą, kuris dėl nežinojimo ir nesupratimo nebuvo įtrauktas į dalintino turto sąrašą, galvojo, kad šį turtą įsigyja asmeninėn nuosavybėn. Tačiau, kadangi turtas vis dar priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, be buvusios sutuoktinės sutikimo jis negali savo nuožiūra šio turto naudoti ir juo disponuoti.
3. Nagrinėjant prašymą, teismas neatsižvelgė ir į kreditoriaus - Kredito unijos „Germanto lobis“ interesus, nes vengdama geranoriškai spręsti turto perleidimo klausimą, E. M. pažeidžia ir kreditoriaus, kuris suteikė paskolą ginčo turto įsigijimui su įsipareigojimu jį įkeisti, interesus. Sudaryti įkeitimo sandorį E. M. taip pat vengia. Tuo tarpu paskola suteikta ir turtas jau nupirktas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. M. nurodo, kad savo atsiliepime į pareiškimą aiškiai išsakė savo poziciją, pagrindė ją įstatymais ir teismų praktika. Pareiškėjas ne tik nesiteikia nurodyti įstatymų, kuriais jis remiasi, kad galima būtų patikrinti ar jis teisingai juos interpretuoja, bet jo atskirasis skundas neparemtas jokia teismų praktika ir yra be motyvų. Pareiškėjas nori, kad ji sau priklausantį turtą įkeistų. Tačiau ji turto neįkeisianti nepriklausomai nuo to, ar procesas byloje būtų atnaujintas, ar ne. Ji jokių kreditų neėmė, todėl savo turto neįkeitinėsianti. Pareiškėjas gali jos veršidės dalį nupirkti ir tuomet kam nori tegul įkeičia.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Kredito unija „Germanto lobis“ prašo atskirąjį skundą patenkinti.
Nurodo, kad 2014 m. balandžio 3 d. Kredito unija „Germanto lobis“ ir pareiškėjas R. M. bei suinteresuotas asmuo E. M. sudarė paskolos sutartį (žemės ūkio verslui). 2014-04-03 susitarimo dėl paskolos sutarties Nr.14-00054 pakeitimo Nr. 65 2.2. punkte šalys įsipareigojo įkeisti R. M. ir E. M. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-veršidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimas galios iki visiško ir tinkamo paskolos sutarties Nr. 14-00054 įvykdymo. Neįvykdžius šio įsipareigojimo paskolos gavėjui paskolos sutarties 2.19 punkte skaičiuojama 579 Eur bauda už kiekvieną pradelstą įvykdyti įsipareigojimą mėnesį. Būtent šis turtas bendru sutuoktinių sutikimu ir liko nepadalintas, dėl kurio R. M. kreipėsi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo R. M. ir suinteresuoto asmens E. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014, taip pat buvo patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad į santuokos nutraukimo bylą pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį nebuvo įtrauktas šalims būnant santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-veršidė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgytas 2014 m. spalio 6 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu. VĮ Registrų centro duomenimis minėtas nekilnojamasis turtas įregistruotas kaip priklausantis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise E. M. ir R. M. (b. l. 9). P. R. M. tik 2015 m. birželio 16 d. sužinojęs, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo nepadalintas santuokos nutraukimo byloje, 2015 m. birželio 30 d. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014 CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu (pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą) ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka).
CPK 368 str. 1 d. nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba aturėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, jog apie tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas nebuvo įtrauktas į santuokos nutraukimo bylą pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjas sužinojo 2015 m. birželio mėnesį, prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė 2015 m. birželio 30 d., todėl CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino nepraleido (CPK 185 sr.). Atsižvelgiant į tai, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014, įsiteisėjo 2015 m. sausio 6 d., todėl akivaizdu, jog pareiškėjas nėra praleidęs ir CPK 368 str. 2 d. numatyto vienerių metų naikinamojo termino prašymui atnaujinti procesą pateikti CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo bylų nagrinėjimas pasižymi tam tikrais CK ir CPK normose nustatytais ypatumais. Vienas iš jų yra toks, kad, nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu, tarp jų ir dėl santuokinio turto padalijimo (CPK 385 str. 1 d.). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, turto padalijimo klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 str. 1 d. 2 p., 3.52 str. 2 d.). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 str. 3 d.). Teismo sprendimas yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo, šalys negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo padarinių sutarties sąlygų, išskyrus šios taisyklės išimtį – jei iš esmės pasikeičia aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.). Iš esmės pasikeitusių aplinkybių išimtis negali būti aiškinama plečiamai ir tokioms aplinkybėms paprastai priskiriamos tos, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu ir jų gyvenamosios vietos nustatymu bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2006; 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; 2008 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; kt.). Tai reiškia, kad, susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo (CPK 365 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007, 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso atnaujinimas civilinėje byloje galimas tik išimtiniais, įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka (CPK 365 str. 1 d.). CPK 368 str. 2 d. įtvirtinta, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti pateikiamas vėliau nei po penkerių metų nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos, o CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu atveju – jeigu nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Tai – naikinamieji terminai, kuriems pasibaigus, nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje. Nurodytos įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, kad sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų su santuokinių turtu susijusių klausimų, yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, tačiau tik tokiu atveju, kai tokios galimybės realus įgyvendinimas nėra apribotas civilinio proceso atnaujinimui keliamais reikalavimais (CPK 368 str.). Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, CPK 368 str. numatytų apribojimų nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).
Sistemiškai vertindamas nurodytas teisės normas nustatytų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, pagal kurias netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu pagrindu.
Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, tačiau nagrinėjamu atveju nustačius, kad Kelmės rajono apylinkės teismui priimant sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1313-46/2014, sutuoktiniai dar turėjo ir kito nekilnojamojo turto, kuris tarp jų liko nepadalintas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu tenkintinas.
Dėl išdėstyto, Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atnaujintinas procesas Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
P. K. rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Kelmės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1313-496/2014 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.