- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- 2A-316-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB „Panevėžio autoservisas“
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“
- Advokatai
- Laima Svidrienė
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 316 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 4 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
dalyvaujant ieškovo atstovėms Š. S., V. Š., atsakovo atstovams R. J., advokatei Laimai Svidrienei
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Panevėžio autoservisas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-106-400/2010 pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo ieškinį atsakovui UAB „Panevėžio autoservisas“ dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, sutikslinęs ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo 14 844,18 Lt netesybų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo ir 445 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad šalys 2007-06-22 sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 07-192-112. Pagal Sutarties 7.3 punktą, atsakovas įsipareigojo kasmet suvartoti ne mažesnį dujų kiekį, nei numatytas Sutarties Priede Nr. 1, kuris yra neatskiriama Sutarties dalis. Atsakovas įsipareigojo per 2008 metus suvartoti 70 000 kubinių metrų dujų, tačiau suvartojo tik 5 223 kubinius metrus, t. y. mažiau, nei 90 procentų Sutarties Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio. Nesuvartodamas 70 000 kubinių metrų dujų, atsakovas pažeidė Sutarties 14 punktą, todėl jam ieškovas priskaičiavo 14 844,18 Lt sutartinių netesybų. Ieškovas ragino atsakovą sumokėti netesybas, tačiau atsakovas į ieškovo raginimus nereagavo. Sutartis Nr. 1 nebuvo pakeista, yra galiojanti, todėl abiems Sutarties šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Sutartis yra tipinė, sudaryta pagal Gamtinių dujų įstatymo 12 str. 6 d., 13 str. 3 d., 14 str. 7 d. nuostatas. Ieškovo teigimu, prašoma priteisti netesybų suma yra tik minimalūs nuostoliai, kadangi ieškovas dėl atsakovo įsipareigojimų nevykdymo negavo 84 615,36 Lt pajamų. Atsakovas buvo supažindintas, įrašant Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartyje Nr. 07-192-112, kad Sutarties Nr. 1 priede nurodyti gamtinių dujų kiekiai ir sankcijos, nustatytos 14 punkte, yra sudėtinė ir neatskiriama gamtinių dujų tiekimo (pirkimo - pardavimo) sutarties, šiuo atveju 2007-12-20 Gamtinių dujų tiekimo sutarties Nr. 45/2008-569, dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Panevėžio autoservisas“ ieškovui AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialui 9 000 Lt netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2009-06-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Be to, išdėstė sprendimo vykdymą dalyje dėl netesybų dvylikos mėnesių laikotarpiui ir įpareigojo atsakovą kas mėnesį ieškovui sumokėti 1/12 dalį priteistos sumos bei palūkanų.
Nustatė, kad šalys 2007-06-22 sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 07-192-112, taip pat Sutarties Priedą Nr. 1. Sutarties tikslas – komercinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje dujofikavimas - prijungimas vartotojo sistemos prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos ir gamtinių dujų vartojimo užtikrinimas sutartyje numatytais kiekiais (Sutarties 1 p.). Sutartyje šalys susitarė, kad detalus ieškovo ir atsakovo santykių dujų tiekimo – vartojimo srityje reglamentavimas bus nustatytas atskira tarpusavio gamtinių dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartimi, tačiau atsakovo (vartotojo) įsipareigojimas Sutartyje numatytu terminu pradėti vartoti ir suvartoti gamtinių dujų kiekį atsiranda nuo šios sutarties pasirašymo momento (Sutarties 4 p.). Sutartimi ieškovas įsipareigojo nutiesti dujotiekį iki Pastato, sumontuoti dujų slėgio reguliatorių ir dujų apskaitos sistemą iki 2007-10-31, iki šios datos pradėti tiekti Sutarties Priede Nr. 1 nustatytą dujų kiekį ir eksploatuoti dujotiekius ir įrenginius (Sutarties 6 p.). Atsakovas įsipareigojo savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo (pirkimo – pardavimo) sutartį bei iki 2007-10-31 pradėti vartoti Priede Nr. 1 nustatytą gamtinių dujų kiekį, kasmet suvartoti ne mažesnį dujų kiekį, nei numatyta Priede Nr. 1, pirkti Priede Nr. 1 numatytą dujų kiekį iš ieškovo, apmokėti už patiektas dujas. Šalys susitarė tuo atveju, jei atsakovas suvartos mažiau, nei 90 procentų Priede Nr. 1 nustatyto metinio dujų kiekio, jis privalės mokėti netesybas nuo nesuvartoto (nepriimto) iki 90 procentų dujų kiekio sumos, kurių dydis apskaičiuojamas pagal Sutarties 14 p. nurodytą formulę (Sutarties 14 p.). Be to, teismas nustatė, kad atsakovas su ieškovu 2007-12-20 sudarė Gamtinių dujų tiekimo sutartį Nr. 45/2008-569, kurioje šalys nustatė, kad ši sutartis neatleidžia atsakovo nuo prievolių, kylančių iš Sutarties ir jų nekeičia.
Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad sudarant būtent tokią Sutartį, joje buvo laisvai suderinta abiejų šalių valia, kiek tai leido imperatyvių teisės normų (LR Gamtinių dujų įstatymo, LR Ūkio ministro patvirtintų Taisyklių) reikalavimai (CK 6.156 str., 6.157 str.). Kadangi sutartis nėra pakeista ar panaikinta, Sutarties sąlygos aiškiai nurodytos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 str. 1 d., 181 str. 1 d. 6.196 str. 1 d.), todėl yra galiojanti, turi šalims įstatymo galią ir privalo būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d.). Teismo nuomone, nors atsakovas teigia, kad Tiekimo sutarties pagrindu jis įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau ieškovo ieškinys pareikštas ne dėl Tiekimo sutarties nevykdymo, bet dėl Sutarties tarp ieškovo ir atsakovo nevykdymo. Šiuo atveju atsakovas 2008 m. suvartojo 5 223 kubinius metrus dujų, nors buvo įsipareigojęs suvartoti 70 000 kubinių metrų. Atsakovui neužtikrinus 64 777 kub. m. dujų kiekio suvartojimo, ieškovas negavo planuotų 84 615,36 Lt pajamų. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, jog atsakovas, neįvykdęs prievolės suvartoti 70 000 kub. m. dujų 2008 m., pažeidė sutarties sąlygas (CK 6.63 str. 1 d. 1 p.). Nurodė, jog netesybų dydis, jų taikymo aplinkybės šalių aptartos Sutarties 14 punkte, kas atitinka CK 6.72 str. nuostatą dėl privalomos rašytinės susitarimo dėl netesybų formos. Ieškovas priskaičiavo 14 844,18 Lt netesybų, išrašė sąskaitą Nr. N2009-31 ir pateikė ją atsakovui. Teismas laikė, kad toks netesybų dydis (14 844,18 Lt) yra žymiai mažesnis, nei ieškovo negautos pajamos (84 615,36 Lt).
Pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentą, kad dėl Panevėžio miesto savivaldybės ir AB „Panevėžio energija“ pareikštų prieštaravimų dujotiekio projektavimas ir įrengimo darbai buvo sustabdyti, laikė pagrįstu. Nurodė, kad 2008-03-18 AB „Lietuvos dujos“ keitė projektavimo vartotojų dujų sistemai sąlygas. Projektas galutinai buvo suderintas tik 2008-03-21. Nuo to momento atsakovas įgijo teisę vykdyti patalpų vidaus dujofikavimo darbus, kurie dėl darbų apimties užtrūko. Valstybinė energetikos priežiūros inspekcija leido pajungti gamtines dujas paleidimo ir derinimo darbams tik 2008-10-31. AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialas 2008-11-05 sumontavo dujų apskaitos prietaisą. AB „Lietuvos dujos“ į atsakovo sistemą dujas pateikė tik 2008-11-05. Dėl šių aplinkybių, teismas sprendė, kad atsakovas per du mėnesius dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės suvartoti 70 000 kubinių metrų dujų, t. y. atsakovas negalėjo savo pareigos įvykdyti ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, tačiau tai nėra prilyginama nenugalimos jėgos aplinkybėms (CK 6.58 str. 2 d. 2 p.). Teismas atmetė atsakovo prašymą atleisti nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą (CK 6.212 str.), nurodydamas kad kai prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, o tokių įrodymų atsakovas nepateikė (CK 6.256 str. 4d.). Nurodė, kad visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4d.). Todėl, kai prievolė neįvykdyta arba netinkami įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės ir teismui konstatavus buvus tokią aplinkybę, atsakovo atsakomybę teismas sumažina. Vadovaudamasis tuo, teismas sumažino netesybų dydį iki 9 000 Lt (CK 6.259 str. 1 d.).
Teismas, remdamasis CPK 3 str. 6 d., 284 str. 1 d. ir atsižvelgdamas į UAB „Panevėžio autoservisas“ finansinę padėtį, tenkino atsakovo prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 12 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, pakeisti ir ieškovo ieškinį šioje dalyje atmesti arba žymiai sumažinti priteisiamą sumą, jos mokėjimą išdėstant dviems metams. Nurodo, kad skundžiamoje dalyje teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas pažeidė ir netinkamai taikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.), padarė procesinių teisės pažeidimų, dėl kurių buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). O būtent:
1. Ieškinį pareiškė ieškovas AB „Lietuvos dujos“, atstovaujamas AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo, tačiau teismas netesybas priteisė ne AB „Lietuvos dujos“, o kitai įmonei – ieškovo atstovui AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialui, tuo pažeisdamas (CPK 263, 270 str.).
2. Teismas, atsisakydamas priimti priešieškinį, pažeidė ir apribojo atsakovo teisę ginti savo interesus šioje byloje, tuo labiau, kad priešieškinys yra neatsiejamai susijęs su ieškiniu. Neišnagrinėjus priešieškinio ir nepasisakius, ar priešieškinyje išvardinti sutarties punktai yra pripažįstami negaliojančiais, ar ne, negalima buvo tinkamai išspręsti ir klausimo dėl netesybų.
3. Teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad ne dėl atsakovo kaltės jis neturėjo jokių galimybių pradėti vartoti dujas nuo 2007-10-31 ar bent nuo 2008 m. pradžios, o dėl objektyvių dujotiekio įvedimo aplinkybių ir iš dalies dėl ieškovo kaltės, kas būtų buvęs pakankamas pagrindas netesybas sumažinti žymiai labiau. Be to, teismas neįvertino teismų praktikos, nepakankamai atsižvelgė į bendrovės sunkią materialinę padėtį, į tai, kad ieškovo reikalaujama suma yra tik netesybos, o ne apmokėjimas už paslaugas, darbus ar prekes. Ieškovui šių netesybų gavimas yra tik papildomi pinigai. Atsižvelgiant į tai, kad prievolė buvo iš dalies įvykdyta, taip pat yra pagrindas netesybas mažinti žymiai labiau (CK 6.73 str. 2 d.).
4. Teismas neįvertino nesąžiningo ieškovo elgesio sudarant 2007-06-22 sutartį ir atskirus jos punktus. O būtent – atsakovo bendrovė 2007-06-22 sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal ieškovo paruoštas sąlygas, kai tuo tarpu ieškovas tas sutarties sąlygas paruošė tokias, kad jų atsakovui buvo neįmanoma įvykdyti. Pagal Sutarties 4, 7.2, 7.3 14, 23, 26 punktus per 2008 metus iš atsakovo buvo reikalaujama suvartoti 70 000 kub. m. dujų, o tuo tarpu 2007-12-20 dujų tiekimo sutarties 19 punkte vartotojui nustatyti pajėgumai 2008 metams yra tik nuo 40 kub. m. per parą iki 1 kub. m. per parą, kas per mėnesį maksimaliai yra apie 1 200 kub. m., o per visus 2008 metų 10 mėnesių (nuo sausio iki spalio) - 12 000 kub. m. Be to, ieškovas, sudarydamas 2007-12-20 sutartį, kurioje numatytos kitokios suvartojimo apimtys ir sąlygos, šioje sutartyje nenumatė, kad 2007-06-22 sutartis (atskiri jos punktai, reglamentuojantys suvartotinus dujų kiekius, vartojimo sąlygas) nebegalioja. T. y. ieškovas paruošė ir sudarė dvi viena kitai prieštaraujančias sutartis. Nors Sutartyje numatyta, kad ieškovas iki atsakovo pastato dujų sistemą atves iki 2007-10-31, tačiau gerai žinodamas, kad po to vartotojui dar reikės paruošti projektą vidaus įvadui ir įsivesti vidaus dujų sistemą, nesuteikė tam laiko, nes Sutarties 7.2 punkte įrašė reikalavimą pradėti vartoti dujas iki tos pat datos, t. y. iki 2007-10-31, ko įvykdyti atsakovui buvo visiškai neįmanoma. Be to, pats ieškovas PVM sąskaitose - faktūrose, pateikiamose apmokėjimui už suvartotas dujas, vadovaujasi 2007-12-20 sutartimi, tuo aiškiai pripažindamas, kad šalių santykius dujų vartojimo, tiekimo srityje jau reglamentuoja ši sutartis, nors savo reikalavimą dėl netesybų sumokėjimo grindžia vadovaudamasis 2007-06-22 sutartimi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantas, teismas, teisingai priėmė sprendimą priteisti netesybas ieškovui AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialui, nes 2007-06-22 atsakovas sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr. 07-192-112 su AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialu, kuriam, vadovaujantis AB „Lietuvos dujos“ Valdybos 2007-12-06 patvirtintais Akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo nuostatais, suteikta teisė sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, atlikti kitas funkcijas, o taip pat Bendrovės vardu teikti pareiškimus, ieškinius teismams, būti ieškovu, atsakovu ir pan. Mano, kad teismas nepažeidė CPK 143 str. reikalavimų, t. y. pagrįstai atsisakė priimti priešieškinį, kadangi atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir stengėsi vilkinti bylą.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, atsakovas nepakankamai atsakingai įvertino prisiimtus Prijungimo sutartyje įsipareigojimus, todėl ieškovas 2008-04-18 raštu kreipėsi į atsakovą, kad privalu vykdyti sutarties 7.2 punktą, t. y. savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo sutartį bei pradėti vartoti Prijungimo sutarties 1 priede nustatytą gamtinių dujų kiekį. Už 2007 m. atsakovas buvo atleistas nuo netesybų už nesuvartotas gamtines dujas. Šiuo atveju už nepagrįstą atsakovo delsimą įsirengti vartotojo sistemą bei pradėti vartoti dujas per 2008 metus ieškovas nėra atsakingas, todėl pagrįstai reikalauja iš atsakovo Prijungimo sutartyje numatytų netesybų. Be to, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad priteistos netesybos yra per didelės, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į atsakovo materialinę padėtį, neįvertino teismų praktikos. Remiantis Prijungimo sutarties 14 punktu, atsakovui pagrįstai priskaičiuotos 14 844,18 Lt netesybos, kurias teismas sumažino iki 9 000 Lt, išdėstė netesybų mokėjimą dvylikai mėnesių, kas mėnesį sumokant AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo naudai po 1/12 dalį priteistos sumos bei palūkanų, kas sudaro apie 800 Lt kas mėnesį. Ieškovo paskaičiuotos pagal Prijungimo sutartį netesybos yra tik minimalūs ieškovo patirti nuostoliai, kadangi ieškovas dėl atsakovo sutarties sąlygų nevykdymo negavo 84 615,36 Lt planuojamų pajamų. Daugiau sumažintos netesybos neatitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijų ir diskriminuotų kitus gamtinių dujų vartotojus, kurie sąžiningai vykdo sutarčių įsipareigojimus.
Priešingai atsakovo teiginiams apie ieškovo nesąžiningumą, atsižvelgiant į atsakovo prašyme nurodytą gamtinių dujų poreikį, nuo 2007 m. iki 2016 m. buvo paskaičiuota prijungimo įmoka ir ekonomiškai neatsiperkanti paskirstymo sistemos plėtojimo išlaidų dalis. Skaičiuojant atsipirkimą įvertintos pajamos, kurios buvo numatytos gauti už Prijungimo sutartyje nurodyto dujų kiekio paskirstymą. Ieškovas atsakovo teikiamai dujų suvartojimo apimčiai jokios įtakos neturėjo, pasitikėjo ir skaičiavo projekto atsipirkimą pagal atsakovo prašyme pateiktus dujų kiekius. Atsakovas, pasirašydamas Prijungimo sutartį, turėjo galimybę nurodyti mažesnius (realius) gamtinių dujų kiekius, pagal kuriuos skaičiuojant projekto atsipirkimą įvertinamos pajamos, numatytos gauti už gamtinių dujų paskirstymą, bet to nepadarė. Nors Prijungimo sutartyje numatyta, kad detalus šalių santykių reglamentavimas dujų tiekimo - vartojimo srityje bus nustatytas atskira gamtinių dujų tiekimo sutartimi, tačiau atsakovo pareiga pradėti vartoti ir suvartoti sutartą gamtinių dujų kiekį atsiranda nuo Prijungimo sutarties pasirašymo momento. Taigi, pareiga 2008 m. suvartoti Prijungimo sutartyje numatytą dujų kiekį atsirado ne nuo Tiekimo sutarties, o nuo Prijungimo sutarties pasirašymo momento. Šiuo konkrečiu atveju šalys ir susitarė, kad už pareigos priimti sutartą dujų kiekį nustatytais terminais nevykdymą turi būti mokamos netesybos.
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos, nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Panevėžio autoservisas“ 2007-06-22 sudarė Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutartį Nr.07-192-112 (toliau Prijungimo sutartis) su AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialu ( b.l. 5- 7). Ieškinį dėl 14 844,18 Lt netesybų priteisimo AB „Lietuvos dujos“ vardu teismui pateikė Panevėžio filialas ( b.l.41-42). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmos instancijos teismas priteisdamas netesybas ne AB „Lietuvos dujos“, o AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialui pažeidė Civilinio proceso kodekso 263 str., 270 str. reikalavimus. Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 str.). AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo nuostatuose (b.l.117-119) nurodyta, kad filialas, vykdydamas veiklą, gali sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus nuostatuose, AB „Lietuvos dujos“ organų sprendimuose, įstatų ir vidaus teisės aktų nustatyta apimtimi ir tvarka, taip pat AB „Lietuvos dujos“ vardu teikti pareiškimus, ieškinius teismams, būti ieškovu, atsakovu, suinteresuotu asmeniu, trečiuoju asmeniu teismuose.
CPK 143 str. 1 d. nustatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Teismas nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje 2010-01-19 priėmė 2009-12-11 ( b.l.74), atsakovas UAB „Panevėžio autoservisas“ priešieškinį teismui pateikė ir prašė jį priimti 2010-01-19 teismo posėdyje, t.y. po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Vyko trys parengiamieji teismo posėdžiai (2009-10-01, 2009-11-02, 2009-12-11). Paprastai bylai pasirengiama vieno parengiamojo teismo posėdžio metu ir tik išimtinais atvejais, kai byloje gali būti sudaryta taikos sutartis, teismas turi teisę paskirti antrąjį parengiamąjį posėdį (CPK 229 str.). Jau 2009-12-11 parengiamajame teismo posėdyje ieškovui buvo aišku, kad taikos sutartis sudaryta nebus. Todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad tik 2010-01-19 posėdyje iškilo priešieškinio priėmimo būtinumas, nes tik tada paaiškėjo, kad taikos sutarties šalys nesudarys. Teismas 2010-01-19 nutartimi atsisakydamas priimti priešieškinį, pagrįstai konstatavo, kad priešieškinio priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Taikos sutarties sąlygų svarstymas neapribojo atsakovo galimybės iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje pateikti teismui priešieškinį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino tą aplinkybę, kad atsakovas neturėjo galimybių pradėti vartoti dujas nuo 2007-10-31 dėl objektyvių dujotiekio įvedimo aplinkybių ir iš dalies dėl ieškovo kaltės. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė šias faktines aplinkybes: AB „Lietuvos dujos“ 2008-03-18 keitė projektavimo vartotojų dujų sistemai sąlygas, projektas galutinai buvo suderintas 2008-03-21, valstybinė energetikos priežiūros inspekcija leido pajungti gamtines dujas paleidimo ir derinimo darbams 2008-10-31, AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialas dujų apskaitos prietaisą sumontavo 2008-11-05, AB „Lietuvos dujos“ į atsakovo sistemą dujas pateikė 2008-11-05. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas teisę vykdyti patalpų vidaus dujofikavimo darbus įgijo 2008-03-21. Visapusiškai ištyręs ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus įrodymus (CPK 185 str.), teismas padarė pagrįstą išvadą kad atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal Prijungimo sutartį (suvartoti 70 000 kubinių metrų dujų) įvykdyti negalėjo dėl objektyvių priežasčių, tačiau teisingai sprendė, kad tai nėra prilyginama nenugalimos jėgos aplinkybėms (CK 6.58 str. 2 d. 2 p.). Todėl atsakovo prašymas atleisti nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą atmestas pagrįstai (CK 6.212 str.). Bylos duomenys įrodo, kad dujos į pastatytą lauko dujotiekį buvo paleistos 2007-12-18, už 2007 metus atsakovas nuo netesybų už nesuvartotas gamtines dujas buvo atleistas. Ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovo Prisijungimo sutartyje numatytų netesybų, nes už vartotojo sistemos įrengimą bei delsimą pradėti vartoti dujas per 2008 metus ieškovas nėra atsakingas. Pareigą atsakovui savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą, pasirašyti gamtinių dujų tiekimo sutartį bei pradėti vartoti Prijungimo sutarties 1 priede nustatytą gamtinių dujų kiekį nustato Prijungimo sutarties 7.2 punktas. Atsakovas per 2008 metus įsipareigojo suvartoti 70 000 kubinių metrų dujų, o suvartojo tik 5223 kubinius metrus dujų. Atsakovui pagrįstai (Prijungimo sutarties 14 p.) už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą priskaičiuota 14 844,18 Lt netesybų. Teismas priskaičiuotų netesybų dydį sumažino iki 9 000 Lt (CK 6.259 str. 1 d.), išdėstė netesybų mokėjimą 12 mėnesių. Įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovas dėl atsakovo sutarties sąlygų nevykdymo negavo 84 615,36 Lt planuojamų pajamų ir pagal Prijungimo sutartį paskaičiuotos netesybos yra tik minimalūs ieškovo patirti nuostoliai, dar labiau sumažintos netesybos neatitiktų protingumo, sąžiningumo kriterijų ir diskriminuotų kitus dujų vartotojus, kurie vykdo sutartinius įsipareigojimus. Teismas ne tik ženkliai sumažino sutartines netesybas, bet atsižvelgdamas į ieškovo turtinę padėtį išdėstė jų mokėjimą dvylikai mėnesių, kas mėnesį sumokant AB „Lietuvos dujos“ Panevėžio filialo naudai po 1/12 dalį priteistos sumos (per mėnesį apie 800 Lt). Atsakovas, prašydamas dar daugiau sumažinti netesybas, iš esmės pripažįsta, kad pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neįvertino nesąžiningo ieškovo elgesio sudarant 2007-06-22 sutartį ir atskirus jos punktus atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovo pareiga 2008 metais suvartoti Prijungimo sutartyje numatytą dujų kiekį atsirado ne nuo 2007-12-20 Gamtinių dujų tiekimo sutarties Nr.45/2008-569 pasirašymo momento, bet nuo 2007-06-22 Naujojo vartotojo sistemos prijungimo prie AB „Lietuvos dujos“ dujų sistemos sutarties pasirašymo momento (b.l.5-9). Ieškovas, kaip sutarties šalis, pasirašydamas Prijungimo sutartį, turėjo galimybę nurodyti mažesnius suvartotinus dujų kiekius, kurie turi tiesioginę reikšmę prijungimo įmokos paskaičiavimui, tačiau to nepadarė. Neteisus apeliantas teigdamas, kad ieškovas paruošė ir sudarė dvi viena kitai prieštaraujančias sutartis. Gamtinių dujų tiekimo 2007-12-20 sutartyje Nr.45/2008-569 nenumatyta atsakomybė už atitinkamo dujų kiekio nesuvartojimą. Pagal Gamtinių dujų tiekimo sutartį vartotojui numatyta atsakomybė tik už mokėjimo terminų praleidimą, kai nevykdant įsipareigojimų mokami pagal sutarties sąlygas paskaičiuoti delspinigiai. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str.1 d., 4 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą pirmos instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Panevėžio autoservisas“ į. k. (duomenys neskelbtini), 3 Lt ( tris litus ) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.