Telšių apylinkės teismo įsakymas

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2023 m. gegužės 3 d. apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini) savarankiško gyvenimo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), koridoriuje, kilus asmeniniam konfliktui tarp jo ir (duomenys neskelbtini) savarankiško gyvenimo namų gyventojos R. V., grasino ją nužudyti, sakydamas jai: „Papjausiu“, „Užmušiu“, po ko tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir įėjęs į R. V. kambarį, rankų kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus sudavė jai į galvos srities plaukuotąją dalį, o jai nuo smūgių suklupus ant grindų, rankų kumščiais ne mažiau kaip penkis kartus sudavė į galvos sritį, ne mažiau kaip du kartus į dešinės rankos dilbio sritį, tuo jai padarydamas poodinės kraujosruvas kaktoje, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus dešiniajame dilbyje ir taip nežymiai sužalojo R. V. bei sukėlė jai fizinį skausmą, bei tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje grasino nužudyti R. V. sakydamas jai: "Užmušiu, papjausiu, man nieko nebus", ir tokiu būdu sudarydamas nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad fizinio smurto metu grasinimas nužudyti bus įvykdytas, grasino R. V. nužudyti.

Kaltinamasis V. M., apklaustas įtariamuoju parodė, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas. 2023 m. gegužės 3 d., apie 16.10 val. tarp jo ir R. V. kilo konfliktas dėl šiltnamio. Konflikto metu žodžius „užmušiu“, „papjausiu“ pasakė norėdamas R. V. išgąsdinti, nes ji vaidina didelę viršininkę. Norėdamas ją pagąsdinti, iškėlė kumštį ir nesusivaldęs pasipylė jo rankų smūgiai, kuriais R. V. trenkė į galvos viršugalvį, sudavė kelis kartus, tačiau kiek tiksliai negali nurodyti, nepamena. Pripažįsta, kad galėjo suduoti ne mažiau penkis kartus į galvos sritį. Kiek pamena, kai ją mušė rankų kumščiais, ji savo veidą dengė nuo jo duodamų smūgių. Negirdėjo, kad R. V. sakytų, kad jai skauda. Visus smūgius kumščiais sudavė jai suklupusiai ant žemės, tačiau, kad jai būtų sudavęs smūgius kumščiais atsistojusiai, tikrai to nebuvo. Kai ją mušė, jai klūpint ant žemės, nuolat jai kartojo „užmušiu“, „papjausiu“, tačiau šiuos žodžius sakė norėdamas ją pagąsdinti. Klūpint ant žemės, jai į dešinės rankos dilbį nesudavė, gali pasakyti tik tai, kad jis jai laikė už dešinės rankos, mano, kad tai galėjo būti stiprus suspaudimas ir dėl to atsirado mėlynė. Nepripažįsta to, kad ją būtų mušęs rankų kumščiais, kai ši stovėjo, tik buvo pakėlęs ranką, tačiau jai netrenkė, o norėjo tik pagąsdinti. Mano, kad ji ant žemės galėjo suklupti todėl, kad išsigando iškelto kumščio. Pripažįsta, kad galėjo sukelti baimę išsakydamas žodžius „užmušiu“, „papjausiu“. Konfliktas vyko R. V. kambaryje. Jų konfliktą matė D., konfliktas baigėsi, kai atėjo globos namų darbuotoja. Savo elgesį vertina blogai, jeigu galėtų, ką nors pakeisti, jį pakeistų. Sutiktų, kad būtų skirta bauda bei sutiktų, kad būtų skirti viešieji darbai, tačiau jų negali dirbti, dėl savo sveikatos, kadangi pas jį yra nustatytas neįgalumas ir yra darbingas tik 35 proc. R. V. atlygino padarytą žalą dėl akinių. Labai gailisi dėl savo padaryto elgesio (e. b. l. 118-119; 2 t., e. b. l. 41-44).

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji R. V. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) senelių globos namuose, kur gyvena ir V. M.. 2023 m. gegužės 3 d., apie 16.10 val. ji grįžo iš lauko susirinkusi skalbinius, globos namų koridoriuje šalia savo kambario sutiko V. M. ir J. J.. V. M. buvo agresyviai nusiteikęs, priekaištavo dėl jos veiksmų šiltnamyje. V. M. pradėjo šaukti „papjausiu, užmušiu“, ji išsigando, greitai įėjo į savo kambarį. V. M. įėjo kartu su ja iš paskos į jos kambarį, garsiai šaukdamas grasino, „užmušiu, papjausiu, negyvensi“. Ji atsisuko ir pajuto smūgių krušą į galvos sritį t. y. jis iš karto abiejų rankų kumščiais jai stipriai trenkė į galvos srities plaukuotąją dalį, ne mažiau penkis kartus, tuo metu kai jis trenkė labai skaudėjo, dėl visų suduotų smūgių ji jautė skausmą, kai jis trenkė net „sužaibavo akyse“, ko pasėkoje nukrito ant žemės ir dėl patirto skausmo galvos srityje iš skausmo net „apsišlapino“, galva dar skauda ir šiandien. Ji atsitūpė ir šaukė „gelbėkit“, kai atsitūpė iš skausmo ant žemės negalėjo niekur jokios kūno dalies susižaloti. Kai buvo atsitūpus ant žemės jis toliau ją mušė t. y. su savo abiejų rankų kumščiais sudavė į galvos sritį, nemažiau kaip penkis kartus. Kuomet jis mušė atsitūpusią, ji dengėsi savo galvą rankomis, kad šis daugiau nepataikytų ir daugiau nežalotų, ko pasėkoje jis pataikė į dešinės rankos dilbį, ne mažiau kaip du kartus. V. M. mušdamas nuolat šaukė ir grasino sakydamas, kad „nebijau nei policijos, nei kalėjimo“, „užmušiu“, „papjausiu“, „nieko man nebus“. Tokius grasinimus išsakė ne mažiau kaip penkis kartus. Susidarė toks įspūdis, kad V. M. išreikšti grasinimai yra realūs ir visiškai tiki, kad V. M. galėjo ją užmušti, tuo metu ji tikrai labai dėl to išsigando, tai sukėlė jai šoką ir didžiulį baimės jausmą. Be to žinojo, kad V. M. yra sėdėjęs kalėjime, yra „narkomanas“, todėl tiki, kad šis galėjo ją užmušti. Kai jis sudavė smūgius jai atsitūpusiai į galvos sritį bei į dešinės rankos dilbį, taip pat jautė nenusakomą skausmą, bei vėl „žaibavo akyse“, labai pradėjo svaigti galva. Dėl patirto streso rankos skausmo smūgių sudavimo metu nejautė, bet po viso įvykio, maždaug už penkių minučių, pajuto dešinėje rankoje dilbio srityje skausmą, jai ranka sutino ir pradėjo mėlynuoti, atsirado įbrėžimas. Kai V. M. ją mušė, jo draugė J. J. įkišo galvą pro kambario duris, ir sakė „V., nemušk“. J. J. galėjo matyti, kaip jis ją mušė. Kambaryje taip pat buvo jos kambariokė D. kuri matė, kaip ją V. M. mušė. Jai pradėjus šauktis pagalbos, atbėgo jų globos namų vadovė Ž., socialinė darbuotoja I. ir slaugė D.. Socialinė darbuotoja I. padėjo išeiti iš kambario ir vedė ją į lauką, sakė pasislėpti, kad V. M. jos nerastų. Atvykus medikams buvo pristatyta į Telšių regioninę ligoninę, kurioje nustatė jai sužalojimus (e. b.l. 23-24, 101-102).

Liudytoja Ž. S. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) savarankiškų gyvenimo namų darbuotoja. V. M. ir R. V. yra šių namų gyventojai. 2023 m. gegužės 3 d., apie 16.30 val. pas ją į kabinetą atėjo V. M. su J. J. pasikalbėti dėl šiltnamio. Ji turėjo išvykti, todėl pasakė V. M., kad dėl šiltnamio pakalbės kitos dienos ryte. V. M. su J. J. išėjo ir netrukus ji išgirdo triukšmą, t. y. pagalbos šaukimą, girdėjo, kad šaukė „gelbėkit“, girdėjo ir V. M. balsą, tačiau ką sakė nesuprato. Pagalbos šaukėsi R. V.. Girdėjo, kaip ji šaukia „gelbėkite“, buvo baisus jos cypimas, šaukimas, girdėjo šaukiant, kad ją užmuš. Ji su savo kolegėmis I. B. ir D. R. bėgo link girdimo pagalbos šaukimo. Pribėgus prie R. V. kambario, kiek pamena, V. M. R. V. pagal žemę tempė link koridoriaus iš kambario, buvo baisus vaizdas. Jis su viena ranka laikė R. V. ir su kitu kumščiu trenkė jai į galvą, kiek kartų trenkėm negali pasakyti. Tiksliai matė, kad vieną kartą trenkė ją ištempdamas į koridorių, kai jos atbėgo. V. M. atrodė labai agresyvus, buvo stipriai įtūžęs, R. V. šaukė „aš tave užmušiu“. Konfliktas vyko R. V. kambaryje. R. V. atrodė labai išsigandusi, buvo susiėmusi už galvos. Jos kolegė I. B. iš V. M. rankų išplėšė R. V. tarp kambario ir koridoriaus. Kai I. B. R. V. išvedė, V. M. pradėjo sakyti, kad jis visus „papjaus, užmuš“. Paskui jis apsiramino. R. V. kambaryje viskas buvo išsvaidyta, jame taip pat buvo kambariokė D. M., kuri matė konfliktą, tačiau jai sunku būtų kažką papasakoti, kadangi serga senatvine demensija. Taip pat kambaryje buvo J. J., kuri viską matė. R. V. uždėjo šaltus kompresus ant galvos, ši skundėsi skausmais, galvos svaigimu, matėsi, kad buvo streso būsenoje. Ji pačiupinėjo R. V. galvą, tai galva buvo pilna guzų (e. b. l. 133-134).

Liudytoja I. B. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini)savarankiško gyvenimo namų socialinė darbuotoja. V. M. ir R. V. šių savarankiškų globos namų gyventojai. 2023 m. gegužės 3 d., apie 16.45 val., ji baigė darbą ir ruošėsi rakinti kabineto duris, kai staiga išgirdo pirmame aukšte labai didelį triukšmą, girdėjosi šauksmas „gelbėkit, užmuš“, žviegimas, klykimas, rėkimas. Nesuprato, kas vyksta, bėgo žiūrėti, kas taip garsiai šaukiasi pagalbos. Su kolege Ž. S. nubėgo į pirmą aukštą, prie 104 kambario tarpduryje pamatė, kad V. M., R. V. tempė ir tuo pačiu metu šaukė „užmušiu papjausiu visus padegsiu“. Taip pat matė, kad V. M. smūgiavo su savo abiejų rankų kumščiais R. V. į galvos sritį, kiek kartų trenkė negali nurodyti. R. V. su savo rankomis saugojosi nuo V. M. smūgių ir šaukė „gelbėkite, gelbėkite“. V. M. atrodė labai agresyvus, akys pabalusios, piktos, abiejų rankų kumščiai buvo suspausti, paruošti smūgiavimui. Ž. S. sustojo prie V. M. ir sakė „V. baik“. Tuomet ji greitai pagrobė R. V. ir vedė ją lauk, tuo pačiu metu, vesdama, skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Išvedusi R. V. iš savarankiškų globos namų į lauką, pasodino ant laiptų. Pamatė, kad R. V. galvoje yra labai didelis guzas, sumušta ranka. R. V. sakė, kad jai labai skauda galvą (e. b. l. 139-140).

Liudytoja J. I. J. parodė, kad 2023 m. gegužės 3 d., po pietų, tikslaus laiko nurodyti negali, į jos kambarį įbėgo V. M.. Matė, kad jis dėl kažko labai jaudinasi. Jis pasakė, kad R. V. išniekino jo darbą šiltnamyje. Tuomet ji V. M. pasakė, kad reikia eiti pas vadovę pasikalbėti. Koridoriuje sutiko socialinę darbuotoją I. B., su kuria visi kartu nuėjo pas vadovę Ž. S.. Pas Ž. S. kalbėjo dėl šiltnamio, sutarė, kad kitos dienos rytą viską aptars, nes vadovė neturėjo laiko pokalbiui, turėjo kažkur išvykti. Tada jie su V. M. iš vadovės kabineto išėjo link savo kambarių. Sutiko pareinančią R. V.. Ji priėjo prie R. V., kuri stovėjo koridoriaus ir savo kambario tarpduryje ir paklausė, kodėl taip pasielgė dėl šiltnamio. Aiškinantis dėl šiltnamio, V. M. staiga puolė ir griebė R. V. su savo abiem rankom už pečių ir įstūmė į kambarį. Kai R. V. įstūmė į kambarį, ji liko už durų. Tuomet pamatė, kad R. V. akiniai nukrito nuo veido ant žemės, ji įėjo į kambarį, kad šie nesumindytų. Jokio konflikto tarp jų nevyko, abu buvo susijaudinę, buvo tyla, ramybė, nieko negirdėjo. Kaip V. M. mušo R. V. ji negali nurodyti, nes nematė. Visiškai jokių muštynių tarp jų nematė, tik kad įstūmė į kambarį. V. M. visiškai neatrodė agresyvus, tik labai susijaudinęs. Dar atsimena, kad atbėgo globos namų darbuotojos ir jos paliko ten tvarkytis, o ji išėjo į savo kambarį. Jokių grasinimų iš V. M. negirdėjo. (e. b. l. 148-149).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7-14).

Asmens apžiūros protokole užfiksuoti R. V. kūne matomi išoriniai sužalojimai: ant dešinės rankos dilbio matomas odos įdrėskimas, paraudimas, mėlynė. Viršugalvyje matomas patinimas (1 t. e. b. l. 1-3, 15-17).

Specialisto išvadoje Nr. G733/2023 nustatyta, kad R. V. yra padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktoje, dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimas dešiniajame dilbyje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (2 t., e. b. l. 6-8).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto nurodyta, kad 2023 m. gegužės 3 d., apie 16.10 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)savarankiškų senelių namuose V. M. grasino nužudyti ir nemažiau kaip penkis kartus trenkė į galvos sritį bei dešinę ranką R. V.. Nukentėjusiajai Telšių regioninėje ligoninėje diagnozuotas galvos plaukuotosios dalies sumušimas, dešinio dilbio sumušimas ir nubrozdinimas, gydoma ambulatoriškai (e. b. l. 73).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Taigi, nukentėjusiojo parodymai šiose bylose turi didesnę įrodomąją reikšmę tuo aspektu, kad tik jie atspindi nukentėjusiojo nusikalstamos veikos suvokimą emociniu-psichologiniu lygmeniu. Tačiau jų įrodomoji reikšmė taip pat priklauso ir nuo kitų bylos įrodymų, nustatytų aplinkybių.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad surinktų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina kaltinamojo V. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis mušdamas, nežymiai sužalojo R. V.. Taip pat byloje surinkti įrodymai pagrindžia V. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis grasino nužudyti R. V. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis V. M. laikomas neteistu, administracine tvarka nebaustas, padarė du nusikaltimus, priskiriamus tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, todėl jam skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, nustatant įpareigojimą, galintį turėti teigiamos įtakos, kad asmuo ateityje nebenusikalstų (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Skiriant bausmes atsižvelgtina į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmes taip pat atsižvelgtina į nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, sukeltus padarinius, tai, kad nusikalstamomis veikomis padaryta žala atlyginta, nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl paskirta subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 66 straipsnis).

Nukentėjusioji R. V. civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

V. M., pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Į paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. gegužės 3 d. iki 2023 m. gegužės 5 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kol bus pradėtas bausmės vykdymas, V. M. palikti tą pačią kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos.

Kaltinamasis V. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Kaltinamajam V. M. išaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.