- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Data
- 2010-04-22
- Bylos Nr.
- I-83-355/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- V. G.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamento prie LR VRM Teisės valdybos
atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Robertui Verkulevičiui,
trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM Teisės valdybos atstovui Večislavui Burneikai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-12-29 įsakymo Nr. 40TE-645 „Dėl viršilos V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir grąžinimo atgal į vidaus tarnybą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-12-29 įsakymą Nr. 40TE-645 „Dėl viršilos V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir grąžinti jį atgal į vidaus tarnybą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas teismo prašė skundą patenkinti visiškai. Nurodė, kad apie pradėtą tarnybinį patikrinimą nebuvo informuotas, susipažinti su tarnybine išvada negalėjo. Paaiškinimo surašymui buvo duotas trumpas terminas, tomis dienomis privalėjo dirbti, todėl iš jo buvo atimta galimybė kreiptis teisinės pagalbos. Mano, kad savo veiksmais nepažemino pareigūno vardo, nes dėl to nekilo kažkokių didelių padarinių.
Šalies argumentai
Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas R. B. posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundą patenkinti visiškai ir panaikinti skundžiamą įsakymą, grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą. Nurodė, kad Šiaulių apskrities VPK viršininkas, remdamasis 2009-12-28 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-2-IS-141, išleido 2009-12-29 įsakymą Nr. 40 TE-645 „Dėl viršilos V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir atleido jį iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. (kaip savo poelgiu pažeminusį pareigūno vardą). Minėtas įsakymas yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Įsakymas yra priimtas remiantis 2009-12-28 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 40-2-IS-141, kuri privalėjo būti priimta vadovaujantis LR vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). LVAT yra išaiškinęs, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra teisės aktas, iš kurio pareiškėjui tiesiogiai kyla teisinės pasekmės. Ši išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros dalis ir pati savarankiškai teisinių pasekmių nesukelia. Šias pasekmes sukelia individualus teisės aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, tačiau įsakymas gali būti priimtas vadovaujantis tik teisėta tarnybinio patikrinimo išvada. Tarnybinio patikrinimo metu buvo pažeista Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, jos 17 p. įpareigoja tikrintoją per 20 d. nuo tarnybinio patikrinimo pradžios pasirašytinai įteikti „Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo“, kuriuo pranešama apie pradėtą tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2009-03-25, tačiau pranešimas buvo įteiktas tik 2009-12-23. Nors 2009-03-27 teikimu Nr. 40-2-IL-19 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sustabdymo“ tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, tačiau Tvarka patikrinimo sustabdymo aplinkybės, dėl kurios nebūtų galima pranešti apie pradėtą tarnybinį patikrinimą svarbia nelaiko. Buvo galimybė apie tarnybinį patikrinimą informuoti 2009 m. kovo 25-27 d., tačiau to padaryta nebuvo. Taip pat tarnybinio patikrinimo metu nebuvo laikomasi Tvarkos 16 p. nuostatų, suteikiančių teisę tikrinamam pareigūnui teikti pasiaiškinimus, prašymus bei įrodymus (Tvarkos 16.1 p.), susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, tarnybinės nuobaudos skyrimo metu turėti advokatą. Šios išvados daromos, nes Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo V. G. buvo įteiktas 2009-12-22, nustatant terminą iki gruodžio 24 d. (t.y. iki 2009-12-23 17 valandos – sekretoriato darbo laiko pabaigos) pateikti paaiškinimą. Galimai mažiau nei vienos paros atsiliepimui pateikti termino nustatymas yra V. G. teisių, numatytų Tvarkos 16 p., akivaizdus suvaržymas. Paskirti akivaizdžiai per trumpą laiko tarpą paaiškinimui pateikti nebuvo jokios objektyvios priežasties. Atsakovo atsiliepime į skundą teisingai teigiama, kad Tvarka nenumato tyrimą atliekančiam pareigūnui pareigos užtikrinti advokato ar kito įgalioto asmens dalyvavimo tarnybinės nuobaudos skyrimo metu, tačiau suteikti tikrinamam pareigūnui pakankamą terminą šios teisės įgyvendinimui tyrimą atliekantis pareigūnas privalėjo. Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių m. apylinkės teisme advokatas dalyvavo, tačiau tai neužkerta kelio turėti advokatą tarnybinio patikrinimo metu, o tokia teisė iš V. G. buvo atimta. Tuo būdu tikrintojai savo veiksmais pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 str., nustatantį, kad pareigūnas savo veikloje privalo: gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves. Taip pat buvo pažeista Policijos veiklos įstatymo 4 str. norma, įtvirtinanti policijos veiklos principus, kad policijos veikla grindžiama įstatymais ir kitais teisės aktais, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo principais. Nurodė, kad skundžiamas įsakymas „Dėl viršilos V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo pasirašytas nesilaikant tokio pobūdžio įsakymų priėmimo tvarkos (procedūros), o būtent nesilaikyta 1999-04-14 Policijos departamento prie VRM išleisto nurodymo Nr. 10 „Dėl lėšų taupymo programos“ (toliau – Nurodymas). Nurodymo 1 punktas įpareigojo visus Policijos departamento prie VRM bei jam pavaldžių padalinių vadovus, atleidžiant pareigūnus iš vidaus tarnybos dėl neigiamų motyvų, suderinti tarnybinių patikrinimų išvadas bei įsakymus su policijos departamento Vidaus tyrimų valdyba ir Teisės valdyba. Skundžiamas įsakymas nesuderintas su Teisės valdyba.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Robertas Verkulevičius teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakymų teismo posėdžio metu ir atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, atsižvelgiant į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2009 m. gruodžio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. veiksmų Nr. 40-2-IS-141, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir objektyviai įvertinti įrodymai leido išvadoje pagrįstai konstatuoti, kad pareiškėjas V. G. 2008 metų gruodžio mėnesio 29 dieną apie 23.42 val. viešosios įstaigos Šiaulių apskrities ligoninės Priėmimo skyriuje Kudirkos g. 99 Šiauliuose, būdamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – dirbdamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, ir pagal 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų, 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus privalėdamas gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, atskleisti, tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, pagal Šiaulių AVPK viršininko 2008-10-13 įsakymu Nr. 40-V-26 patvirtinto Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo II skirsnio 4 punkto reikalavimus privalėdamas teikti socialinę pagalbą žmonėms, užtikrinti viešąją tvarką, visuomeninę rimtį, prižiūrėti eismą, vykdyti objektų apsaugą, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei jų tyrimą prižiūrimoje teritorijoje, pagal 7.3 punkto reikalavimus privalėdamas vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą ir išaiškinimą, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, papūsdamas vietoje eismo įvykio, įvykusio 2008-12-29 apie 23.08 val. Tilžės–Statybininkų–Gardino gatvių Šiauliuose sankryžoje, dalyvės A. B., vairavusios automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Lion alcolmeter 500“ (serija Nr. 18816), suklastojo asmens blaivumo nustatymo testo parodymus, fiksuodamas rezultatą 0.00 promilių bei suklastodamas įrašą Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale, t.y. įrašydamas eilės Nr. 0286 A. B. (gim. 1980-10-12) tikrinimo rezultatą 0.00 promilių, tuo diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino teisėsaugos institucijos – policijos – prestižą ir padarė didelę žalą valstybei. Šias aplinkybes nustatė ir 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendyje, priimtame išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 1-657-441/2009, konstatavo Šiaulių miesto apylinkės teismas. Pažymėjo, kad būtent šiuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas V. G. buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už juos, perduodant jį 1 metams ir 6 mėnesiams E. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, baudžiamąją bylą V. G. atžvilgiu nutraukiant. Atsakovas atsakydamas į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus nurodė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl V. G. padaryto tarnybinio nusižengimo buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2009 m. kovo 25 d. Šiaulių AVPK Vidaus tyrimų poskyryje Šiaulių AVPK viršininko Egidijaus Lapinsko pavedimu, reaguojant į Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro G. G. pranešimą apie tai, kad Šiaulių miesto apylinkės prokuratūroje dėl galimo pareigūno piktnaudžiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-2-045-09. 2009 m. kovo 27 d. teikimu Nr. 40-2-IL-19 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sustabdymo“, vadovaujantis Tvarkos 10 punktu buvo priimtas sprendimas tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą sustabdyti, iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-2-045-09. 2009 m. gruodžio 21 d. teikimu Nr. 40-2-IL-126 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros atnaujinimo“, vadovaujantis Tvarkos 33 punktu, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atnaujinta, kadangi 2009 m. gruodžio 21 d. buvo gautas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 25 d. nuosprendis, tai yra buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje. Būtent dėl šių aplinkybių pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-2-IL-128 V. G. buvo įteiktas 2009 m. gruodžio 22 d., tai yra jau kitą dieną, kai tik tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra buvo atnaujinta.
Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A3-939-07 yra pasisakęs, kad Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p. reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos, jei jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą; Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 14 p. reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos, jei jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Taigi, iš šių teisės normų išeina, kad atleidimas pažeminus pareigūno vardą nėra tarnybinė nuobauda pagal šį įstatymą. Todėl Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatos pareiškėjui taikomos tiek, kiek tai nėra susiję su tarnybinių nuobaudų skyrimu. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 p., 17 p., 19 p. reglamentuoja įvairius tarnybinių nusižengimų tyrimo klausimus, todėl jei asmuo savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 10 p., 17 p., 19 p. jo atžvilgiu netaikomi.
Atsakovo atstovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo procedūros nebuvo vykdomos laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 27 d. iki 2009 m. gruodžio 21 d., todėl pareiškėjui pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo galimybės įteikti anksčiau, nes sustabdyto tarnybinio patikrinimo metu procedūros negalimos, o tai reiškia, kad Tvarkos 17 punkto reikalavimai pažeisti nebuvo. Tvarkos 16.3 punktas numato tikrinamo pareigūno teisę tarnybinės nuobaudos skyrimo metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą, tačiau nenumato tyrimą atliekančiam pareigūnui pareigos užtikrinti advokato ar kito įgalioto atstovo dalyvavimo tarnybinės nuobaudos skyrimo metu. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto apylinkės teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis buvo pareiškėjas V. G., advokatas dalyvavo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių. Atliekant tarnybinį patikrinimą dėl V. G. padaryto tarnybinio nusižengimo faktinių aplinkybių iš naujo nustatinėti nebuvo reikalo, kadangi įsiteisėjęs teismo nuosprendis įgyja prejudicinę galią, tai yra teismo nustatyti faktai negali būti bylos šalių ginčijami kitose bylose, taip pat teismo nustatytų aplinkybių nereikia iš naujo įrodinėti kitose bylose. Būtent dėl šios priežasties tarnybinio patikrinimo metu buvo remiamasi aplinkybėmis ir faktais, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiu 2009 m. lapkričio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės teisme priimtu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-657-441/2009 ir tai nepažeidė Tvarkos nuostatų ir keliamų tikslų. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. veiksmų“ bei įsakymas „Dėl viršilos V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo suderinti su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tyrimų valdyba ir su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės valdyba. Šį faktą įrodo Šiaulių AVPK viršininko pasirašytas 2009 m. gruodžio 24 d. raštas Nr. 40-S-20365, kuris yra adresuotas abiejų šių tarnybų vadovams.
Trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie LR VRM Teisės valdybos atstovas Večislavas Burneika teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas padarė teisės pažeidimą, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas ir tos pačios aplinkybės buvo tiriamos baudžiamojo proceso tvarka nagrinėjant bylą teisme. Teismas įvertino pareiškėjo veiksmus ir priėmė savo sprendimą, po to buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurios pagrindu priimtas įsakymas dėl atleidimo. Mano, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos galėjo būti atleistas Statuto 53 straipsnio 8 p., įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, taip pat ir 7 p., kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Nurodė, kad jeigu ir buvo koks pažeidimas, Teisės valdyba su Vidaus tyrimo tarnyba tikrina tarnybinio patikrinimo išvadų projektus ir gali pateikti savo nuomonę. Pareiškėjo atžvilgiu darbdavys turi lemiamą balsą, nes visus darbo santykius sprendžia darbuotojas ir darbdavys.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo V. G. skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo panaikinti įsakymą, kuriuo jis atleistas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, tai yra dėl to, kad jis savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Atleidimas iš tarnybos už poelgį, pažeminusį pareigūno vardą, yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas ir tai nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju, siekiant konstatuoti atleidimo pagrindą, tai yra neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių visumą, yra atliekamas tyrimas, tačiau jo atlikimo metu Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos patvirtintos Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, nuostatos taikomos tiek, kiek jos nėra susijusios su tarnybinių nuobaudų skyrimu.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtos Tvarkos punktai pareiškėjui netaikomi, pareiškėjo argumentai, kad atsakovas jo atžvilgiu atlikdamas tarnybinį patikrinimą pažeidė Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 16 ir 17 punktus, atmestini kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar pareigūno poelgyje yra pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis numato, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Kaip matyti iš 2009-12-28 tarnybinio patikrinimo išvados (b.l.23-34), atsakovas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, konstatavo, kad V. G. 2008 metų gruodžio mėnesio 29 dieną apie 23.42 val. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė Priėmimo skyriuje Kudirkos g. 99 Šiauliuose, būdamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – dirbdamas Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu, ir pagal 2000-10-17 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 5 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų, 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus privalėdamas gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises bei laisves, atskleisti, tirti nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, imtis neatidėliotinų priemonių įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, pagal Šiaulių AVPK viršininko 2008-10-13 įsakymu Nr. 40-V-26 patvirtinto Šiaulių AVPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigybės aprašymo II skirsnio 4 punkto reikalavimus privalėdamas teikti socialinę pagalbą žmonėms, užtikrinti viešąją tvarką, visuomeninę rimtį, prižiūrėti eismą, vykdyti objektų apsaugą, nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją bei jų tyrimą prižiūrimoje teritorijoje, pagal 7.3. punkto reikalavimus privalėdamas vykdyti nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardymą ir išaiškinimą, tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, priešingais tarnybai interesais, papūsdamas vietoje eismo įvykio, įvykusio 2008-12-29 apie 23.08 val. Tilžės–Statybininkų–Gardino gatvių Šiauliuose sankryžoje, dalyvės A. B., vairavusios automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Lion alcolmeter 500“ (serija Nr. 18816), suklastojo asmens blaivumo nustatymo testo parodymus, fiksuodamas rezultatą 0.00 promilių bei suklastodamas įrašą Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale, t.y. įrašydamas eilės Nr. 0286 A. B. (gim. 1980-10-12) tikrinimo rezultatą 0.00 promilių, tuo diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino teisėsaugos institucijos – policijos – prestižą, tai yra pažemino pareigūno vardą.
Atsakovas tyrimo metu iš esmės rėmėsi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-11-25 įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iš naujo šių aplinkybių nebeįrodinėjo. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-11-25 nuosprendžiu V. G. pripažintas padaręs nusikalstamus, numatytus LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už juos, perduodant jį 1 metams ir 6 mėnesiams E. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, baudžiamoji byla V. G. atžvilgiu nutraukta.
Teismo nuomone, toks pareiškėjo neteisėtos veikos sudėties objektyvių ir subjektyvių faktinių aplinkybių nustatymo būdas yra tinkamas, teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsniu, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai yra preziumuojami kaip nustatyti ir nagrinėjant bylą neįrodinėjami, o įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių.
Teismų praktikoje aiškinant pareigūno vardo pažeminimo esmę nurodoma, kad dorovinės asmeninės savybės, kultūros lygis, gebėjimas bendrauti su žmonėmis yra pagrindiniai elementai įvertinant pareigūno asmenį. Šios savybės sudaro pareigūno turinį, o jų nesilaikymas suprantamas kaip pareigūno vardo pažeminimas, jei dėl to griaunamas autoritetas, pasitikėjimas institucija, kurią jis atstovauja.
Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad V. G. pradėdamas eiti pareigas, prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, šventai atlikti savo pareigas, tarnauti Lietuvos žmonėms ir valstybei, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenkti geram policijos vardui. Jog pareiškėjas privalo vykdyti Policijos veiklos įstatymo 21 str. 1 d. 2 p. nustatytas pareigas, gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Tarnybos ir ne tarnybos metu laikytis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.6, 4.9, 4.28 punktuose nurodytų nuostatų, kad policijos pareigūnas turi: saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; būti teisingas, nešališkas, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų; vadovautis visuotinai priimtomis moralės normomis, savo elgesiu stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims.
Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad V. G. tyčia, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, veikdamas tarnybai priešingais interesais, papūsdamas vietoje eismo įvykio dalyvės A. B., vairavusios automobilį „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į alkoholio kiekio matavimo prietaisą „Lion alcolmeter 500“ (serija Nr. 18816), suklastodamas asmens blaivumo nustatymo testo parodymus, fiksuodamas rezultatą 0.00 promilių bei suklastodamas įrašą Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale, t.y. įrašydamas eilės Nr. 0286 A. B. (gim. 1980-10-12) tikrinimo rezultatą 0.00 promilių, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą, vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Tokie pareiškėjo veiksmai daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui į vidaus reikalų sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, griauna sistemos autoritetą. Neigiamai veikia ir pačios vidaus reikalų sistemos pareigūnus, jų požiūrį į kontrolę bei teisės, moralės normų laikymąsi.
Taigi teismas konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas teisėtai ir pagrįstai atsižvelgė į 2009-12-28 tarnybinio patikrinimo išvadą ir tinkamai V. G. iš vidaus tarnybos atleido Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, kai asmuo savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.
Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas teisingai taikė teisę pareiškėją iš vidaus tarnybos atleisdamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą), o ne 8 punkte numatytu pagrindu (jei įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų), kadangi 7 punkte numatytas pagrindas neigiamoms teisinėms pasekmėms kilti laiko prasme atsirado anksčiau, nei įsiteisėjo V. G. atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-481/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8).
Taip pat teismas atmeta pareiškėjo argumentą, kad tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. veiksmų“ bei įsakymas „Dėl viršilos V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nebuvo suderinti su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės valdyba, kaip nepagrįstą, nes byloje esantis Šiaulių AVPK viršininko 2009 m. gruodžio 24 d. raštas Nr. 40-S-20365 (b.l.58) įrodo, kad tarnybinio patikrinimo išvados ir įsakymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos projektai suderinimui buvo išsiųsti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės valdybai. Teismo posėdžio metu šios institucijos atstovas Večislavas Burneika šios aplinkybės nepaneigė.
Teismas kitų skundžiamo akto panaikinimo pagrindų (LR ABTĮ 89 straipsnis) nenustatė, todėl konstatuoja, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-12-29 įsakymas Nr. 40TE-645 „Dėl viršilos V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas, grąžinti pareiškėją į vidaus tarnybą atgal teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2009-12-29 įsakymo Nr. 40TE-645 „Dėl viršilos V. G. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo ir grąžinimo atgal į vidaus tarnybą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.