Telšių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą dėl termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą ir leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo suinteresuotiems asmenims – K. B., Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Stasei Martinaitienei, VĮ Turto bankui, antstoliams Elenai Miliauskienei, Svajūnui Degimui, Laimai Neniškienei, Gretai Žutautei, bankui „Swedbank“, AB, Aušrai. Adomaitienei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jog suinteresuoti asmenys – K. B., Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė, antstoliai Elena Miliauskienė, Svajūnas Degimas, Laima Neniškienė, Greta Žutautė ir A. A. atsiliepimų nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai, o suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas bei bankas „Swedbank”, AB, pateikė prašymus bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje, 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti ar atsisakyti priimti gali būti pratęsiamas (atnaujinamas) tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, atsisakyti priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nepilnamečių vaiku vardu palikimą priima jų tėvai (globėjai), kurie yra vaiko atstovai pagal įstatymą. Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą yra būtinas teismo leidimas ir tai turi būti atlikta per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje nustatyta, kad V. A., kuris yra nepilnamečio vaiko A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, notarės Stasės Martinaitienės 2021 m. sausio 22 d. raštu Nr. S-16 nustatyta, jog mirusysis paliko asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo (vidutinė rinkos vertė 416 Eur, paveldimo turto dalis 208 Eur), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – sodo namelio (vidutinė rinkos vertė 560 Eur, paveldimo turto dalis 280 Eur), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato (vidutinė rinkos vertė 181 Eur, paveldimo turto dalis 90,50 Eur), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį inžinerinio statinio – šulinio (vidutinė rinkos vertė 56 Eur, paveldimo turto dalis 28 Eur), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tai pat, ½ dalį piniginių lėšų bei pensijos kaupimo lėšų – 49,04 Eur, esančių banko „Swedbank“, AB sąskaitoje. Viso nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė – 1213 Eur, A. A. paveldimo turto (½) vertė – 606,50 Eur. Nurodyto nekilnojamojo turto disponavimo teisė yra apribota pagal antstolių Elenos Miliauskienės, Gretos Žutautės ir Svajūno Degimo turto arešto aktų registro pranešimus apie turto arešto įregistravimą. 2021 m. kovo 4 d. antstolės Elenos Miliauskienės raštas Nr. 0009/03/16154/0Sk-15370 įrodo, jog iš V. A., mirusio (duomenys neskelbtini), liko neišieškota 115,90 Eur skola ir vykdymo išlaidos. Antstolės Gretos Žutautės 2021 m. kovo 8 d. rašte Nr. S-21-188-5781 nurodyta, kad skola iš V. A. išieškota, tačiau liko neišieškotos 385,68 Eur vykdymo išlaidos, o antstolės Laimos Neniškienės 2021 m. kovo 16 d. rašte Nr. S-21-65-1578 nurodyta, kad vykdomojoje byloje, 2005 m. sausio 3 d. užvestoje V. A. atžvilgiu dėl išlaikymo išmokų nepilnamečiam vaikui išieškojimo, išieškotų lėšų nėra. Bylos duomenys liudija, kad bendra iš V. A. išieškomos skolos suma su vykdymo išlaidomis 4281,30 Eur. Mirus V. A., į palikimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, netvarkė dokumentų reikalingų paveldėjimo bylai vesti, paveldėjimo teisės liudijimui gauti. Duomenų apie testamento sudarymą byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

M.irusiojo V. A. dukra A. A., gimusi (duomenys neskelbtini), yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau dėl nepilnametystės neturi civilinio veiksnumo ir negali pati kreiptis dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą. Teismo leidimu tą gali atlikti tik jos įstatyminis atstovas. Pareiškėjas informaciją apie nepilnametės A. A. teisę į mirusiojo V. A. palikimą gavo (duomenys neskelbtini) iš notarės Stasės Martinaitienės. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad nepilnametės A. A. įstatyminė atstovė – motina K. B., nuo 2008 m. vasario 7 d. deklaravo išvykimą į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę. Iš nepilnametės įstatyminės atstovės paaiškinimų, išdėstytų pareiškėjos pareiškime matyti, jog apie tai, kad 2020 m. liepos 22 d. mirė jos dukters A. A. tėvas V. A. ir kad po jo mirties yra neišspręstas mirusiojo turto paveldėjimo klausimas, sužinojo tik 2021 m. sausio 26 d., nes mirusysis daug metų nepilnamete dukra nesidomėjo, ja nesirūpino, išlaikymo neteikė. Be to, imtis veiksmų dėl nepilnametės dukters palikimo atsisakymo, galimybių neturėjo dėl pasaulyje kilusios COVID-19 pandemijos bei atsiradusių judėjimo apribojimų.

Byloje surinkti duomenys pavirtina, jog nepilnametės A. A. mama K. B. nuo 2008 m. vasario 7 d. gyvena Jungtinėje Karalystėje, su dukters tėvu V. A. ryšys nutrūkęs ilgą laiką, mirusysis savo nepilnamete dukra nesidomėjo, ja nesirūpino, išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikė, o apie jo mirtį (duomenys neskelbtini), vaiko įstatyminei atstovei K. B. tapo žinoma tik 2021 m. sausio 26 d., pareiškėjui – 2021 m. sausio 22 d. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, jog mirusiojo skolos ženkliai viršija paveldimą turtą, todėl akivaizdu, jog palikimo priėmimas nepilnamečio vaiko vardu galėtų pažeisti jo teises ir interesus bei yra netikslingas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendžia, jog terminas atsisakyti priimti palikimą yra praleistas dėl svarbių priežasčių, pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą yra pagrįstas, todėl terminas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu atnaujintinas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad tėvai norėdami savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą turi gauti išankstinį teismo leidimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, privalo atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas teismo leidimų išdavimo praktiką, nurodė, kad pareiškėjai prašyme dėl teismo leidimo priimti ir/ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu turi nurodyti, kokie civilinių teisių objektai yra paveldimi, taip pat pateikti įrodymus apie paveldimo turto sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo apibendrinimas 2011 m. rugsėjo 8 d. nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose Nr. 35, Teismų praktika, 2011, 35). Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tuomet, kai skoliniai įsipareigojimai yra didesni už paveldimą turtą.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog palikimą sudaro ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sodo namelio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis inžinerinio statinio – šulinio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tai pat, ½ dalis piniginių lėšų bei pensijos kaupimo lėšų – 49,04 Eur, esančių banko „Swedbank“, AB sąskaitoje. VĮ Registrų centro duomenimis, viso nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė – 1213 Eur, o bendra iš V. A. išieškomos skolos suma su vykdymo išlaidomis (4281,30 Eur), ženkliai viršija paveldimo turto vertę.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, matyti, kad mirusiojo V. A. skolos viršija paveldimo turto vertę, nekilnojamasis turtas areštuotas, todėl kreditorių reikalavimais apsunkinto turto paveldėjimas neabejotinai pažeistų nepilnamečio vaiko teises ir interesus (CPK 582 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, leidimas atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. A., gimusios 2004 m. liepos 17 d., vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 576–578, 579–582 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą jos nepilnametės dukters A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti (duomenys neskelbtini). mirusio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą.

Išduoti teismo leidimą K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukters A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu atsisakyti priimti palikimą, atsiradusį po (duomenys neskelbtini) mirusio V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo atsisakyti priimti palikimą per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą, kitoje dalyje nutartis neskundžiama.