Utenos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovui R. V. ir jo atstovei advokatei D. M., atsakovei J. B. ir jos atstovei advokatei Janinai Umbrasienei, o institucijų teikiančių išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovei J. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės J. B. priešieškinį ieškovui R. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Ieškovas R. V. prašė nustatyti jo, vaiko tėvo, bendravimo su dukra A. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką pagal jo pasiūlymą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė J. B. priešieškiniu prašė nustatyti dukros A. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, nustatyti ieškovo bendravimo su dukra A. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką pagal jos pasiūlymą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadas, siūlė (Utenos VTAS) šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, nustatyti ieškovo bendravimo su dukra A. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką, o Kauno rajono VTAS patikrino ieškovo ir vaiko senelių gyvenimo sąlygas (ieškovas dėl jo paties gyvenamojo namo remonto darbų daug laiko leidžia pas savo tėvus) ir nustatė, kad jos tinkamos vaikui svečiuotis.

Civilinė byla nutrauktina.

Gimimo įrašas Nr.158, sudarytas (duomenys neskelbtini) Utenos rajono CMS, patvirtina, kad ieškovas R. V. ir atsakovė J. B. yra A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (9 b.l.).

Šalys – ieškovas R. V. ir atsakovė J. B., atsižvelgdami į savo dukros amžių, jos poreikius, savo užimtumą ir kt. aplinkybes, pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, sudarė taikos sutartį, ją prašė patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, jog jiems yra žinoma civilinės bylos nutraukimo tvarka ir pasekmės, numatytos LR CPK 294 str., t.y., kad teismui patvirtinus taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, šalims paaiškinta, kad pasikeitus aplinkybėms, vaiko gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka gali būti keičiamos (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.), kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Institucijos, tyrusios abiejų šalių gyvenimo sąlygas, nustatė, kad atsakovė turi tinkamas gyvenimo sąlygas, ieškovas gyvena skyrium ir neprieštarauja dėl to, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su atsakove, vaikas yra mažametis, savo nuomonės neišsakė. Utenos VTAS pateikė išvadą (54 b.l.), kuria siūlė šalių nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, o ieškovui sudaryti galimybę dalyvauti dukros auklėjime.

Nors Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, o pagal LR CPK 380 str. 2 d. nuostatas vaiko nuomonė gali būti išreikšta žodžiu, raštu arba kitais vaiko pasirinktais būdais, tačiau šalių dukra yra mažametė ir savo nuomonės VTAS atstovui pareikšti negalėjo.

Atsižvelgiant į iki šio laiko susiklosčiusią faktinę padėtį, t.y., kad šalių dukra, šalims gyvenant skyrium, gyvena kartu su motina, nekeičiant jai įprastos gyvenamosios vietos, taikos sutartis dalyje dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, kuria šalys susitarė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su atsakove, tvirtintina, nes tokia padėtis atitinka šalių nepilnamečio vaiko interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnametės dukros teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, jai gyvenant kartu su motina bus užtikrintos, šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

LR CK 3.170 str. 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o 2 d. numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3 dalis). LR CK 3.172 straipsnis nustato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

Ieškovas ir atsakovė pasiūlė nustatyti ieškovo, gyvenančio skyrium, bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir, jei tai neprieštarauja vaikų interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, nes minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaikų interesams (LR CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieškovo, kuris nuo dukros gyvena skyrium, veiksmai ar poelgiai darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl teismas vertina, kad šalių taikos sutartimi prašoma nustatyti ieškovo bendravimo su dukra A. ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka neprieštarauja vaiko interesams, nepažeidžia jos teisių, todėl šalių taikos sutartis ir šioje dalyje tvirtintina, šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Taikos sutartimi šalys susitarė, kad neatlygins vienas kito patirtų bylinėjimosi išlaidų, o išlaidas valstybei atlygins ieškovas (LR CPK 94 str. 2d.). Rengiantis civilinės bylos žodiniam nagrinėjimui susidarė 21,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalys neprašė grąžinti 75 proc. jų sumokėto žyminio mokesčio, tačiau teismas, nustatęs žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, turi teisę grąžinti žyminį mokestį (LR CPK 87 str. 5d.). Ieškovas ieškinį apmokėjo 144,00 Lt (8 b.l.) žyminiu mokesčiu (Perlo paslaugų 2013-07-11 įmokos kvitas), atsakovė priešieškinį apmokėjo 288 Lt (41 b.l.) žyminiu mokesčiu (Swedbank, AB, mokėjimo nurodymas Nr.14, 2013-09-26). Pagal LR CPK 87 str. 2 d. nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį yra grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio. Ieškovui grąžintino žyminio mokesčio dalis yra 108,00 Lt (144,00 Lt x 75 proc.), tačiau pagal taikos sutarties sąlygas ši grąžintina suma mažintina 21,97 Lt suma, skirta išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, padengti, ieškovui grąžintina likusi dalis – 86 Lt (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.). Atsakovei grąžinta žyminio mokesčio dalis – 216 Lt (144 Lt x 75 proc. = 108 Lt x 2). Dėl nutarties vykdymo (įsiteisėjus) dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo šalys su šios nutarties kopija turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM.

2013-08-01 teismo nutartimi Nr.2-1450-356/2013 (23-25 b.l.) iki teismo sprendimo priėmimo buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarka, įsiteisėjus šiai teismo nutarčiai, laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (LR CPK 150 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 42 str., 94 str., 96 str, 140 str. 3d., 290 str., 291 str., 293 str.5p., 294 str., 295 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

1. Patvirtinti šalių - ieškovo R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - sudarytą taikos sutartį tokio turinio:

1.1. šalys susitaria, kad nepilnametės dukros A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jos motina J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1.2. Ieškovas R. V. bendraus su dukra A. V., t.y. pasiims dukrą iš jos gyvenamosios vietos kiekvieno mėnesio paskutinįjį savaitgalį ( negalint pasiimti paskutinįjį mėnesio savaitgalį, ieškovas R. V. apie tai informuos atsakovę J. B. SMS žinute prieš 3 dienas ir suderins kitą vaiko pasiėmimo laiką, t.y kitą savaitgalį). Pasiims dukrą penktadienį nuo 18 val. iki 19 val. ir grąžins dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18 val. iki 19 val. Apie ketinamą praleisti savaitgalį su dukra R. V. įsipareigoja telefonu SMS žinute informuoti atsakovę J. B. ne vėliau kaip prieš dvi dienas, nurodydamas tikslų dukros pasiėmimo laiką, savaitgalio praleidimo vietą ir planus.

1.3. Ieškovas R. V. bendraus su dukra A. V. kiekvienais metais tėvo dieną, R. V. gimimo dieną (liepos 8 dieną), poriniais metais - dukros A. V. gimimo dieną, Rasos šventės dieną (Joninių dieną), Vasario 16-ąją, Kovo 11 - ąją bei Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6-ąją), šiomis dienomis ieškovas R. V. dukrą pasiims iš jos gyvenamosios vietos iki 16 val. ir grąžins dukrą į jos gyvenamąją vietą iki 20 val.

1.4. Ieškovas R. V. bendraus su dukra A. V. poriniais metais Šv. Kalėdų metu, pasiims dukrą gruodžio 25 d. nuo 16 val. iki 17 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare nuo 18 iki 19 val. parveš namo. Šv. Velykų dieną pasiims dukrą nuo 16 val. iki 17 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare nuo 18 iki 19 val. parveš namo. Vaiko tėvas pasiims dukrą neporinių metų gruodžio 31 d. nuo 16 val. iki 17 val. ir, šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare nuo 18 val. iki 19 val. parveš namo. Jei dukra Šv. Kalėdas švenčia su tėvu, tai Šv. Velykas su motina ir atvirkščiai.

1.5. Ieškovas R. V. su dukra bendraus dvi savaites kasmetinių savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę vaiko motiną atsakovę J. B. įspėdamas prieš mėnesį SMS žinute, o dukros A. V. mokymosi atostogų metu pusę atostogų dukra bus pas tėvą R. V., pagal iš anksto tarp šalių suderintą grafiką. Jeigu pagal grafiką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausančių nuo abiejų šalių, bendravimas su dukra nebus galimas (vaiko ar tėvų liga ir pan.), taip pat apie dukros sveikatai ar gyvybei pavojingas būkles (ligas, traumas ir pan.) šalys privalo informuoti viena kitą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis nedelsiant.

1.6. Ieškovas R. V. turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos auklėjimo ir mokymosi įstaigose bei ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji jos motinos atsakovės J. B. gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje.

1.7 Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą, pas kurią tuo metu yra dukra, apie jos sveikatos būklę, t. y. susirgimų ar traumų atveju.

1.8. Šalys įsipareigoja nedelsiant informuoti viena kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą.

1.9. Šalys susitaria, kad keičiant Valstybę, kurioje gyvena dukra A. V., dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turi gauti kito iš tėvų raštinį sutikimą.

1.10 Atsakovė J. B. įsipareigoja netrukdyti ieškovui R. V. bendrauti su nepilnamete dukra A. V. telefonu iki tol, kol A. V. savarankiškai galės naudotis ryšių priemonėmis. Bendravimas telefonu užtikrinamas tris kartus per savaitę (antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį) nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Bendravimo laikas dėl objektyvių priežasčių gali būti keičiamas šalių susitarimu, tačiau atsakovė J. B. privalo užtikrinti galimybę vaikui bendrauti su tėvu tris kartus per savaitę. Kuomet A. V. savarankiškai galės naudotis ryšių priemonėmis, ieškovas R. V. aprūpins dukrą ryšio priemonėmis ir bendraus atsižvelgiant į dukters norus ir galimybes.

1.11. Šalys lieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir priteisti jų viena iš kitos neprašo.

2. Grąžinti ieškovui R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 86 Lt žyminio mokesčio.

3. Grąžinti atsakovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 216 Lt žyminio mokesčio.

4. Civilinę bylą Nr.2-75-356/2014 nutraukti.

5. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti 2013-08-01 teismo nutartimi Nr.2-1450-356/2013 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su dukra ir dalyvavimo ją auklėjant tvarką.

6. Šios nutarties kopijas įteikti šalims (per jų atstoves) ir institucijoms.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.