Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos atstovui N. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą dėl

V. D., gimusio 1985 m. spalio 30 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) statybos vadovu, skundo dėl 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 30N-5190220-13, pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gruodžio 20 d. nutarimu V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl to, kad jis 2013 m. gruodžio 8 d., 20.45 val. vairuodamas automobilį Volvo XC70, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 20 „STOP“ pastatyto prieš geležinkelio pervažą reikalavimus prieš jį nesustodamas. Šie V. D. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt dydžio piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems mėnesiams.

Teisme gautas V. D. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo pakeisti 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro nutarimą, taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą, netaikant specialios teisės vairuoti atėmimo. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, jog įvykio metu jis nesustojo prieš ženklą „STOP“, nes pradėjus stabdyti jo vairuojamas automobilis slydo ir pareiškėjas nesugebėjo sustoti prieš traukinių pervažą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu V. D. patvirtino savo skunde išdėstytas aplinkybes ir paaiškino, kad tą dieną pirmą kartą iškrito sniegas, todėl kai jis pradėjo stabdyti, automobilis slydo ir užvažiavo ant ledo, reikėjo kažkur būtinai pasukti ir jis pervažiavo bėgius. Tai matė policijos pareigūnas. Jis niekada nerizikuotų nestodamas prie ženklą „STOP“. Prašo teismo atsižvelgti į tai, jog darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas ir geriau padidintų jam paskirtą piniginę baudą.

Teisme Kelių policijos biuro atstovas prašė teismo skundo netenkinti ir parodė, kad iš tiesų oro sąlygos buvo prastos, tačiau pažeidėjas tikrai nebuvo sustojęs prie ženklo. Jis buvo sustabdytas tik važiuojant paskui įsijungus švyturėlius. Jokio slydimo jie nepastebėjo. Vairuotojas turi pasirinkti tinkamą greitį, ypatingai prieš pervažą. Patikslino, kad tai galėjo įvykti ir dėl blogo oro.

Liudytoja S. D. paliudijo, kad tą vakarą automobilį vairavo jos sutuoktinis ir jie kaip įprastai važiavo iš Vilniaus į Klaipėdą. Vyras visada sąžiningai sustoja prie tos pačios Tilžės pervažos. Jis stabdė, tačiau jie į pervažą įčiuožė, nes keletą metrų tikrai slydo. Tą kelią žino gerai ir visada ten sustoja. Tą kartą automobilis buvo nevaldomas, nes slydo.

V. D. skundas atmestinas.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).

Susipažinus su bylos medžiaga darytina išvada, jog padarytas teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį– kelio ženklo „Stop“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Kadangi nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 8 d., 20.45 val. V. D., vairuodamas automobilį Volvo XC70, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 20 „STOP“ pastatyto prieš geležinkelio pervažą reikalavimus prieš jį nesustodamas. Šią aplinkybę savo tarnybiniuose pranešimuose patvirtino įvykį betarpiškai matę policijos pareigūnai – N. R. (b. l. 14) ir R. Ž. (b.l. 15). Liudytoju apklaustas N. R. ir teisme patvirtino aplinkybes išdėstytas savo tarnybiniame pranešime. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad V. D. ir jo sutuoktinė teisme parodė, jog labai dažnai važiuoja šiuo keliu grįždami iš Vilniaus, todėl akivaizdu V. D. žinojo, kad artėja prie pervažos, prieš kurią būtina sustoti atsižvelgiant į ženklą. Vadinasi vairuotojas privalėjo įvertinti vairuojamo automobilio greitį, kelio dangą ir atstumą, juolab, kad tai daro nuolatos važiuodamas ties ta vieta. Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog V. D., vairuodamas automobilį – 2013 m. gruodžio 8 d., esant minusinei temperatūrai tą dieną (b. l. 17) buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tinkamai įvertino oro sąlygas ir kelio dangą, sumažino greitį ir nepaisant to, vis tiek nesuvaldė automobilio ir negalėjo sustabdyti ties ženklu „STOP“, išnagrinėjus šį skundą ir įvertinus visą pateiktą medžiagą, nėra.

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Nagrinėjant administracinę bylą, buvo laikytasi nustatytos administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos. V. D. paskirtos administracinės nuobaudos dydis – minimali Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda ir parinktas minimalus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, jog eismo įvykio aplinkybės pareigūnų buvo nustatytos, tyrimas atliktas tinkamai ir remiantis objektyviais byloje turimais duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 7), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 14-15). Įvertinus visus šiuos įrodymus V. D. veika negalėjo būti kvalifikuota pagal jokį kitą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Administracinių pažeidimų teisės teorijoje ir praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog darbo funkcijos ir darbo vieta, negali būti pripažįstama tam tikra išskirtine aplinkybe, kurią būtų galima vertinti pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir tik tuo pagrindu taikyti pažeidėjui švelnesnę administracinę atsakomybę.

Iš bylos medžiagos matyti, jog V. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. 2013 metais iki šio pažeidimo padarymo V. D. du kartus buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, vadinasi šį teisės pažeidimą padarė galiojant jam paskirtoms administracinėms nuobaudoms.

Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į visumą teisiškai reikšmingų šios administracinės bylos aplinkybių, jokių objektyvių pagrindų, kuriais remiantis būtų galima pakeisti 2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro nutarimą ir taikyti V. D. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas, nėra, todėl tenkinti V. D. skundo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 2 dalimi, 302 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutarė:

V. D. skundo netenkinti.

2013 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK kelių policijos biuro nutarimą, kuriuo V. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 straipsnį paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems mėnesiams, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.