Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad L. V. yra atsakovės nepilnametis vaikas. Nuo 2023-06-01 atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos bei individualios priežiūros darbuotojo paslauga. Vaikui tėvystė nenustatyta. Atsakovė neužtikrino tinkamo vaiko priežiūros, vaiką ilgam laikui palieka prižiūrėti seneliams. 2024-02-29 L. V. buvo nustatyta laikinoji priežiūra atsakovės prašymu, nes ji vyko gydytis į Panevėžio Respublikinės ligoninės psichiatrijos skyrių, psichiatro siuntimu. Šeimos socialinei darbuotojai atsakovė nurodė, jog jaučiasi blogai, jai reikalinga psichiatro pagalba. 2024-03-08 atsakovė grįžo iš gydymo įstaigos, tačiau sūnaus iš senelių nepasiėmė, su socialine darbuotoja ir individualios priežiūros darbuotoja nebendravo. Darbuotojai susisiekus su atsakove ši paaiškino, jog negali pasiimti sūnaus į namus, nes neturi galimybių, trūksta pinigų, turi įsiskolinimų. Atsakovė pagalbos atsisakė, vartojo alkoholį. Atsakovė atsisako priimti pagalbą, teigia norinti išvykti į užsienį, o vaiką palikti seneliams. 2024-04-16 Biržų rajono socialinių paslaugų centro vykusiame atvejo vadybos posėdyje atsakovė nurodė, kad negali pasirūpinti vaiku, sutinka, jog vaikui būtų nustatyta globa. Atsakovė bet kokios pagalbos atsisakė.

3. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką atsakovė informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai ( tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Bent vienos iš šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

5. Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesais, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovų tėvų valdžios apribojimą, įvertinant konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti motinos ar tėvo valdžią. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.

6. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius tėvų, kuriems prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžia įgyvendinama nuo vaiko gimimo. Jį apima ne tik savo vaikais susijusias tėvų teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią.

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. V. yra atsakovės nepilnametis vaikas.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2024-05-07 Panevėžio apylinkės teismas nutartimi (C.B. Nr. eS2-5314-1004/2024) leido paimti nepilnametį L. V. iš jo motinos (atsakovės). Laikinąją vaiko globėja Biržų rajono savivaldybės mero potvarkiu paskirta V. J. ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas ją. Iš byloje esančių duomenų (Tarnybiniai pranešimai, mobilios komandos duomenys, atvejo vadybos dokumentacija ir kt.) nustatyta, jog atsakovė nevykdo savo pareigų nepilnamečiui vaikui, jo neauklėja ir neprižiūri, nesirūpina jo sveikata, ugdymu, atsakovė vaikui abejinga.

9. Įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė šiuo metu nevykdo tinkamai savo pareigos ugdyti ir auklėti savo nepilnametį vaiką. Tėvai turi vaikus auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Atsakovė šios pareigos nevykdo. Atsakovė yra nusišalinusi nuo savo kaip motinos pareigų, jų nevykdo, jos nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena pas globėją. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Nagrinėjamu atveju, vertinant bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, jog atsakovė vaiku nesirūpina jokia forma, su vaiku bendrauja epizodiškai, tačiau jo susigrąžinti nenori, todėl atsakovei neterminuotai apribotina motinos valdžia jos nepilnamečio vaiko L. V. atžvilgiu (Civilinio kodekso 3.180 straipsnis).

10. Apribojus atsakovės motinos valdžią neterminuotai, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Tačiau atsakovei išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų jo interesams. Apribojus motinos valdžią neterminuotai, be atskiro motinos sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 3 dalis).

11. Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas pagal atsakovės ieškinį, jeigu įrodoma, kad ji pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (Civilinio kodekso 3.181 straipsnio 2 dalis). Motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas.

12. Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovės po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko išlaikymui.

13. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, atsakovė darbingo amžiaus, nedirba. Duomenų apie tai, kad atsakovė gera valia teiktų išlaikymą vaikui, byloje nėra. Įprastines vaiko išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, aprangai, sveikatos priežiūrai, higienos, ugdymo priemonėms įsigyti, laisvalaikiui ir pan. Įvertinant tai, kad bylos nagrinėjimo nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovė negali teikti išlaikymo nepilnamečiui vaikui, įvertinant vaiko poreikius pagal jo amžių, darytina išvada, kad prašomas priteisti išlaikymas užtikrintu tik minimalius vaiko poreikius, todėl iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos nepilnamečio vaiko išlaikymui po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio vaiko išlaikymui, nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024-08-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

14. Kadangi ieškinys yra tenkinamas pilnai iš atsakovės yra priteisiamos išlaidos valstybei - žyminis mokestis, teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (Civilinio proceso kodekso 88, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2024-08-16 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti laikinąją globėją V. J., gim. (duomenys neskelbtini), vaiko išlaikymui skiriamu lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šešiasdešimt penkis eurus žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660) ir penkiolika eurų 86 ct (įmokos kodas 5662). išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.