Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-102-337/2011

Teisėja Rita Bilevičienė Teisminio proceso Nr. 1-46-1-00610-2005-6

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2011 m. balandžio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendžio, kuriuo N. R. išteisintas pagal BK 287 str. 2 d., nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. R. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 287 str. 2 d. tuo, kad jis 2005-10-16 20.20 val. Panevėžio m. Ukmergės g. 23 esančioje picerijoje „Kakadu“ reikalavo iš valstybės tarnautojo – Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulinės kuopos vyresniojo patrulio R. K. neatlikti savo tarnybinių funkcijų – nesulaikyti A. M., o R. K. nesutikus ir atliekant A. M. sulaikymo veiksmus, reikalaudamas paleisti A. M., koja R. K. spyrė į krūtinę, taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Prokurorės nuomone, teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatė, kad kaltinamojo N. R. veikai neatitinkant BK 287 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, požymių, ji atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 str. (pasipriešinimas valstybės tarnautojui), požymių, nors prieš tai motyvuojamoje nuosprendžio dalyje nurodė, kad N. R. elgesys atitinka dar ir valstybės tarnautojo įžeidimą, t.y. BK 290 str. numatytą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojo tarnybiniai veiksmai nebuvo nukreipti prieš besipriešinantį asmenį. N. R. spyris yra fizinis smurtas, todėl N. R. padaryta veika neatitinka ir BK 290 str. numatyto nusikaltimo sudėties.

Skunde pažymima, kad bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis R. K. dėl neaiškių priežasčių iš dalies pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad N. R. jam spyrė dėl to, kad norėjo demonstratyviai pasirodyti prieš draugus, o ne dėl to, kad būtų paleistas A. M.. Taip pat nurodė, kad panaudotas fizinis smurtas jam nesukėlė jokio fizinio skausmo, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp R. K. ir N. R. yra susiklostę tam tikri santykiai dėl anksčiau tarp jų buvusio incidento taip pat R. K. tarnybos metu, už kurį N. R. teismo pripažintas kaltu, todėl R. K. jam suduotą smūgį įvertino daugiau asmeniškai nei kaip pareigūnas. Smūgis jam buvo suduotas adresu Ukmergės g. 23, Panevėžyje šalia picerijos „Kakadu“. Kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai taip pat patvirtina naujame kaltinime dėl viešosios tvarkos pažeidimo nurodytas aplinkybes. Liudytojas A. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes ir teisme nurodė, kad matė, jog N. R. įspyrė R. K.. Tai įvyko viešoje vietoje matant aplinkiniams žmonėms adresu Panevėžio m., Ukmergės g. 23, jau išėjus iš picerijos „Kakadu“. Byloje surinkti duomenys įrodo, kad prieš nukentėjusįjį R. K. viešoje vietoje demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, buvo panaudotas smurtas – atliktas spyris į krūtinę. N. R. siekimas pasišalinti iš įvykio vietos pabėgant, patvirtina jo supratimą, kad elgėsi neteisėtai, tyčia to norėjo. N. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, jis anksčiau teistas keturis kartus, veikos padarymo metu teistumas buvo neišnykęs, charakterizuojamas patenkinamai. Esant tokioms aplinkybėms ir vadovaujantis BK 56 str. 1 d., bausmės tikslai gali būti pasiekti N. R. skiriant tik BK 287 str. 2 d. numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jį atliekant realiai.

Išteisintasis N. R. atsikirtimu į prokurorės apeliacinį skundą prašo pastarąjį skundą atmesti bei palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendį. Teigia, kad jam nesant nei įtariamuoju, nei kaltinamuoju pagal BK 284 str. 1 d., jo atžvilgiu negali būti vykdomi jokie procesiniai veiksmai. Minėtos sudėties požymiai nėra baudžiamosios bylos Nr. 1-790-229/2010 nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinėje instancijoje negalima nukrypti nuo kaltinimo ribų, keisti jo apimtį, nes taip būtų iš esmės pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Nagrinėjamu atveju baudžiamasis procesas vyksta dėl nusikaltimo pagal BK 287 str. 2 d. minimų veikų klasifikavimas skirtinguose BK skyriuose akivaizdžiai įrodo, kad šios veikos yra skirtingos ir nėra susijusios viena su kita jokiais požymiais. Apeliaciniame skunde formuluojamas prašymas nubausti N. R. pagal BK 284 str. 1 d. yra laikomas kaip esminis baudžiamojo proceso pažeidimas, iš esmės pažeidžiantis BPK 7 str. įtvirtintą teisę į gynybą. Priėmus ir nagrinėjant tokį apeliacinį skundą iš esmės būtų pažeista kaltinamojo teisė į nuosprendžio apskundimą apeliacine tvarka ir kitos BPK normos. Prokuroro prašymas visiškai prieštarauja nusikalstamos veikos tyrimo taisyklėms, nes asmuo kaltinamas visiškai naujos nusikalstamos veikos padarymu. Išteisintasis pažymi, kad pirmojoje instancijoje teisminio nagrinėjimo metu prokurorė palaikė savo kaltinimą ir neprašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, tačiau teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį prokurorė pakeitė savo poziciją ir be jokio pagrindo kaltina jį visiškai kito nusikaltimo padarymu. N. R. atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. nėra pripažintas nukentėjusiuoju BK 284 str. 1 d. atžvilgiu, todėl jokie procesiniai veiksmai negali būti atlikti. Išteisintojo nuomone, prokurorės prašyme dėl kaltinimo pakeitimo teisme neatitinka BPK 256 str. 1 d. numatytų sąlygų, nes faktinės aplinkybės – veikos vieta, laikas – nesikeičia ir lieka tokios pat. Toks prašymas iš esmės savo turiniu atitinka BPK 187 str. pranešimą apie įtarimą. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, viešosios tvarkos pažeidėjas yra A. M., kuris ir pasipriešino policijos pareigūnams muistydamasis, viešoje vietoje daužė taures ir už tai buvo nubaustas 300 Lt bauda. Tik dėl A. M. veiksmų buvo iškviesta policija. Šiuo atveju prokurorė už tai, kad N. R. tariamai išpurvino policijos pareigūnui striukę ir paklausė, už ką yra sulaikomas jo draugas, prašo skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Išteisintojo manymu, asmens teistumo, bedarbio statuso pagalba siekiama pažeisti LR Konstitucijos 29 str. ir taip dėl jo socialinės padėties varžyti jo teises. Tokia prokurorės bauginimo strategija yra tik siekis priversti jį pamiršti policijos nuovadoje sulaužytus šonkaulius. Prokurorė klysta nustatinėjant kaltės formą, nes kaltinamojo pasišalinimas iš picerijos neįrodo, kad kaltinamasis tariamą nusikalstamą veiką galėjo daryti tyčia. Kadangi N. R. veiksmai neturėjo jokios įtakos viešajai tvarkai bei jis jos niekaip nenorėjo sutrikdyti, jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 284 str. 1 d.

Teismo posėdyje prokurorė ir nukentėjusysis prašė tenkinti apeliacinį skundą, o išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą byloje pirmos instancijos teismas nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė įvykio situaciją ir jos aplinkybes, neišsamiai ištyrė N. R. kaltės turinį, lemiantį jo veikos kvalifikaciją. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikintinas ir, pakeičiant N. R. veiksmų kvalifikavimą, priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

N. R. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 287 str. 2 d. tuo, kad jis 2005-10-16 20.20 val. Panevėžio mieste Ukmergės g. 23, picerijoje „Kakadu“, reikalavo iš valstybės tarnautojo – Panevėžio miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos patrulinės kuopos vyresniojo patrulio R. K. neatlikti savo tarnybinių funkcijų – nesulaikyti A. M., o R. K. nesutikus ir atliekant A. M. sulaikymo veiksmus, reikalaudamas paleisti A. M., koja R. K. spyrė į krūtinę taip sukeldamas jam fizinį skausmą.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė teisingą išvadą, kad N. R. panaudojęs fizinį smurtą R. K. atžvilgiu, siekė kitų, nei BK 287 str. numatyta tikslų. Teismas nurodė, jog N. R. panaudodamas fizinį smurtą prieš viešo administravimo funkcijas atliekantį asmenį jokių reikalavimų neišsakė, pats smurto panaudojimo faktas nebuvo susijęs su kaltininko ar kito asmens teisės įgyvendinimu, tai buvo greičiau neblaivaus asmens niekinamo požiūrio parodymas į policijos pareigūnus ir jų atliekamą darbą, bei noras pasipuikuoti tuo prieš draugus. Konstatavus pastarąsias aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai N. R. išteisino pagal BK 287 str. 2 d., nesant jo veikoje šios veikos požymių. Tačiau tai nereiškia, jog pastarojo veiksmuose nėra kitos nusikalstamos veikos sudėties.

Byloje esančių duomenų analizė leidžia pagrįstai manyti, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė N. R. kaltės turinį, lemiantį jo veikos kvalifikaciją. Iš apeliacinės instancijos teisme ištirtų duomenų matyti, kad iš kart po įvykio 2005-10-16 rašytame tarnybiniame pranešime R. K. nurodė, kad dirbant su A. S. 2005-10-16 apie 20.15 val. gavus pranešimą nuvyko į piceriją, kur jiems sulaikant vieną neblaivų jaunuolį, N. R. prisistatęs jaunuolis picerijos lankytojų akivaizdoje elgėsi labai įžūliai, panaudojo fizinę prievartą prieš savo pareigas atliekančius policijos pareigūnus – tempė A. S. už striukės, o jam (R. K.) spyrė koja į krūtinės sritį. Tokias pat aplinkybes nurodė ir policijos pareigūnas A. S. savo tarnybiniame pranešime bei vėliau apklausos metu. Visas nurodytas įvykio aplinkybes R. K. taip pat patvirtino apklausos bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Taigi abu policijos pareigūnai, nurodydami įvykio aplinkybes, nuo pat pradžių akcentavo N. R. įžūlų elgesį, pasireiškusį fizinio smurto pavartojimu viešoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje R. K. taip pat parodė, kad N. R. viešoje vietoje – kavinėje klientų ir darbuotojų akivaizdoje neleisdamas sulaikyti ir išvesti jo draugą, spirdamas jam (R. K.) į krūtinę parodė nepagarbą aplinkiniams, kilo triukšmas, buvo sutrikdyta rimtis ir viešoji tvarka. Pasak R. K., N. R. reikalavimus nevesti draugo išsakė dar sėdint prie stalo, kai A. M. buvo dedami antrankiai, o tik po to sekė pastarojo prieš tai minėtas elgesys, kuris buvo nemotyvuotas, demonstratyvus, nesusietas su jokiais konkrečiais reikalavimais. Nukentėjusiojo R. K. manymu, N. R. siekė išvaduoti draugą ir pasirodyti prieš draugus. R. K. nurodė, kad dėl N. R. spyrio fizinio skausmo kaip ir nebuvo, nes jis spėjo atsitraukti. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje surinkti objektyvūs duomenys, todėl netikėti jo parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu N. R. parodymų prieštaringumas kitiems byloje esantiems aukščiau minėtiems objektyviems duomenims, taip pat ir liudytojos A. T. parodymams patvirtina jo atliktų veiksmų nusikalstamumą. Nors N. R. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pateikus kaltinimą pagal BK 284 str. 1 d. teigė jam inkriminuotų veiksmų nepadaręs, tačiau jo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma. O iš surinktųjų įrodymų visumos matyti, kad įvykis vyko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, N. R. fizinio smurto naudojimu demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams.

Atsižvelgiant į R. K. parodymus dėl fizinio skausmo nebuvimo, pašalinus iš kaltinimo fizinio skausmo sukėlimo įvykio metu aplinkybę, fizinio smurto panaudojimas lieka, ko pakanka ir kas leidžia konstatuoti N. R. įžūlius veiksmus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. R. veiksmai – smurto pavartojimas prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje bei jo veiksmų pasekmės – buvo sutrikdytas kavinės-picerijos darbas, yra įžūlūs veiksmai, atitinkantys BK 284 str. 1 d. sudėtį. Taip elgdamasis N. R. suprato, kad fizinio smurto panaudojimu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei taip trikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą nustatė, kad įrodytos sekančios įvykio aplinkybės: N. R. 2005-10-16 apie 20.20 val. viešoje vietoje tyčia įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: Panevėžio mieste Ukmergės g. 23, picerijoje „Kakadu“, iš chuliganiškų paskatų koja spyrė R. K. į krūtinę. Tokia N. R. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtį.

N. R. atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę N. R. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės ir tyčios formą, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. N. R. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Jis yra vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nebaustas, inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už anksčiau padarytas tyčines nusikalstamas veikas ir sutinkamai su BK 27 str. nuostatomis yra recidyvistas. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai pasiektini N. R. už padarytą nusikalstamą veiką skiriant tik realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Šiuo nuosprendžiu nustatoma nusikalstama veika padaryta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005-06-07 nuosprendžiu pagal BK 286 str. N. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau to paties teismo 2009-08-20 nutartimi jis buvo atleistas nuo paskirtos bausmės ir BK 64 str. nebetaikytinas. Be to, šiuo nuosprendžiu nustatomą nusikalstamą veiką N. R. padarė po 2005 m. gegužės 21 d. padaryto BK 287 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, už kurį jis Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, todėl pagal BK 284 str. 1 d. skiriama bausmė iš dalies subendrintina su pagal BK 287 str. 1 d. paskirta bausme, o pastaroji bausmė, kurią N. R. atliko, įskaitytina į skiriamos subendrintos bausmės laiką.

Remiantis išdėstytu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nusprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

N. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir N. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti dvi N. R. sulaikymo dienas bei pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nuosprendį atliktą bausmę. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo N. R. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.