Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1625-598/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-06-05
Bylos Nr.
1-1625-598/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42566-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Banga Bartkienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1625-598/2023Teisminio proceso Nr.1-01-1-42566-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.5;1.1.8.1.1; 1.1.8.12;1.1.101; 1.2.4.4.2.3;1.2.4.4.2.5;2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 5 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Banga Bartkienė,sekretoriaujant Inai Jankulskaitei,

dalyvaujant prokurorei R. B., kaltinamajam E. K., nukentėjusiajam A. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis registruotas užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1.2005 m. sausio 24 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį,178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

2.2005 m. rugpjūčio 23 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams;

3.2007 m. balandžio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1(vieneriems) metams; 2008 m. balandžio 15 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir vykdytina 2007 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2008 m. spalio 8 d. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, neatlikęs 1 mėn.8 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (LR BVK 157 str.);

4. 2012 m. sausio 10 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo,

5. 2012 m. spalio 10 d. Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 2 metams laisvės atėmimo, bausmę atlikęs 2014 m. gruodžio 10 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 5 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2022 m. lapkričio 6 d. apie 19 val. name, adresu, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš pavydo, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. R. - tyčia spyrė jam į veidą, kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į kairį šoną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, iš pavydo tyčia kumščiu sudavė savo šeimos narei – kartu su juo gyvenančiai sugyventinei V. B. du smūgius į veidą bei spyrė vieną kartą į petį, tuo padarė jai poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairio nosikaulio lūžį, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžį, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. R. ne mažiau kaip 5 smūgius į kairį šoną bei spyrė į kairės pusės ausį, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio sumušimą, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžį, muštines žaizdas nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimus nugaroje, dešinių IX-X šonkaulių, kairių VIII, IX, X, XI šonkaulių lūžius, poodinės emfizemas krūtinės kairėje pusėje, kuo nesunkiai sutrikdė dvejų žmonių - nukentėjusiojo A. R. ir nukentėjusiosios V. B. sveikatą.

Kaltinamasis E. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d. buvo svečiuose pas nukentėjusįjį A. R., adresu (duomenys neskelbtini). Dar buvo R. D., G. K. ir V. B.. Visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu jam kilo pavydas dėl A. R. bendravimo su V. B. ir jis pradėjo mušti A. R.. Dėl girtumo neprisimena kiek ir kur smūgių sudavė A. R.. Nuo suduotų smūgių nukentėjusysis nukrito. Galėjo padaryti sužalojimus, kurie nurodyti kaltinime, nes smūgius sudavinėjo rankomis ir kojomis. V. B. juos bandė išskirti, todėl ir jai sudavė smūgius. Pykčio ir tokį elgesį įtakojo alkoholis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2022 m. lapkričio 6 d. tai galėjo būti apie 19-20 val., tiksliai valandos neprisimena, buvo sumuštas savo tėvo J. R. namuose. Jis gyvena su sugyventine G. K. jos name, tačiau dažnai būna ir pas savo tėvus namuose. Tėvai kaime gyvena tik pavasarį, vasarą, rudenį. A. R. patikslino, kad dieną prieš įvykį jis kartu su G. K., ir jos sūnumi E. nuvažiavo į Kauną pas draugą R., jo pavardės nežino. G. K. pasiskolino pinigų iš savo uošvienės, gyvenančios (duomenys neskelbtini) ir pas R. D. gėrė alkoholį. Vakare jis vienas išvažiavo namo. G. K. su sūnumi E. liko nakvoti pas R. D.. Atvažiavęs į kaimą jis nuėjo pas draugą R. V. (jis 2023 m. sausio mėnesį pasikorė, jis gyveno vienas) Pas jį buvo likusi V. B., kodėl ji nevažiavo kartu su visais į Kauną, nežino. Pas R. D. dar išgėrė ir pas jį liko nakvoti. Kitą dieną, 2022 m. lapkričio 6 d. dienos metu su V. B. nuėjo į parduotuvę jis nupirko alaus ir jie nuėjo į tėvo namą, kur išgėrinėjo. Ar V. B. prašė telefono pakrovėjo, ar krovė savo telefoną, jis tokių smulkmenų neprisimena. Prisimena po kurio laiko jam paskambino E. K., jam pasakė, kad jis su V. B. yra tėvų name. Jis pasakė, kad neužilgo atvažiuos. Po kurio laiko skambino R. V. pasakė, kad jie buvo pas jį, kad G. K. su E. jau ateina. Ar jie gėrė pas R. V., R. D. neminėjo. Po kurio laiko į namą atėjo E. K., G. K. ir draugas iš Kauno – R. D.. E. K., nieko nesakęs, iš karto puolė prie A. R.. Tuo metu A. R. sėdėjo prie stalo ant sofos, per stalą ant fotelio sėdėjo V. B.. E. K., priėjęs prie sėdinčio A. R., spyrė vieną kartą į veidą. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Nuo smūgio jis sėdėdamas pasilenkė ant dešinio šono. Po to E. K. kumščiu, sudavinėjo jam smūgius į kairį šoną, kiek tiksliai sudavė nežino, tačiau smūgių buvo ne mažiau penkių. E. K. nustojo jį mušti ir puolė prie V. B.. Jis kažką šaukė dėl neištikimybės. Prisiartinęs prie V. B. E. K. kumščiu sudavė jai smūgį į veidą. Kiek smūgių sudavė į veidą, neprisimena. Ar sudavė spirdamas į petį, šiuo metu negali pasakyti, nes jau neprisimena. Prisimena, kad V. B. visą laiką sėdėjo ant fotelio, atsistojusi nebuvo. Jos veide kraujo nematė. Sudavęs V. B. smūgius E. K. vėl prisiartino prie A. R. ir vėl kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgių į kairį šoną. Vieną kartą spyrė į kairę ausį. Sudavęs smūgius jis nusiramino. Visi nuėjo pas G. K. į namus. Tačiau atėjus pasijuto blogai, todėl vienas grįžo į tėvų namą. Kitą dieną, ryte atvažiavo tėvas, kuris iškvietė GMP. A. R. buvo pristatytas ir gydomas Kauno klinikose. Po kurio laiko jis sužinojo, šiuo metu net neprisimena iš ko, kad pas R. V. buvo atvykusi GMP, tačiau dėl kokios priežasties nežino. G. K. jam nesakė, kas buvo po to kai jis išėjo į tėvų namą. Ar V. B. kreipėsi į medikus, nepasakojo. Po įvykio E. K. atsiprašė, jis E. K. atleido, civilinio ieškinio byloje nereikš (2 t. b. l. 29-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. B. parodė, kad apie 20 metų gyveno (duomenys neskelbtini), kur susipažino su E. K., pradėjo gyventi kartu. Kartu gyvena apie 3 metus, veda bendrą ūkį. Į Lietuvą kartu su E. K. atvyko 2022 m. spalio mėnesį. Apsistojo pas E. K. motiną G. K., (duomenys neskelbtini) kaime. Būnant pas E. K. motiną kartais išgėrinėjo, tačiau alkoholio kiekvieną dieną nevartojo. Prisimena, kad vieną dieną, datos neprisimena E. K., jo motina G. išvažiavo į Kauną. Kitą dieną jie atvažiavo kartu su vyru vardu R., ji tuo metu buvo nuėjusi pas A. R., kuris yra G. K. sugyventinis, paprašyti jo pakrovėjo, pakrauti telefoną. Tą dieną buvo sužalota. Ji pasinaudojo savo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį, nes E. K. yra jos sugyventinis. Ji parodymus duoti atsisakė. Tik paminėjo, kad tą pačią dieną, kai buvo sužalota, ji buvo išgėrusi, su A. R. išgėrė po porą skardinių alaus. Tą dieną, kai E. K., G. K. ir R. D. atvažiavo iš Kauno, jie buvo girti. Po įvykio jie visi keturiese ji, E. K., jo motina G. ir R. D. išvažiavo į Kauną pas R. D.. Kitą dieną ji su G. K. grįžo į kaimą. Į policiją dėl sužalojimų nesikreipė. Tik po kelių dienų po įvykio norėjo kreiptis į medikus, nes buvo reikalinga jų pagalba dėl akies skausmų. Kadangi jos telefonas buvo išsikrovęs ji su G. K. nuėjo pas jos kaimynę E., pavardės nežino, paprašyti iškviesti GMP medikus. Nemanė, kad atvyks policijos pareigūnai. Apie įvykį jiems pranešti tikslo neturėjo. Tą dieną kai kvietė medikus buvo taip pat išgėrusi. GMP ją nuvežė į Kauno klinikas kur jai buvo atlikti tyrimai, po apžiūros buvo išleista į namus. Jai buvo konstatuotas nosikaulio lūžis, kiti sužalojimai, jai buvo išduotas išrašas. Serga depresija, ne kartą turėjo minčių apie savižudybę. Kiek prisimena po kelių dienų ji pateko į Kauno ligoninę kur gydėsi psichiatriniame skyriuje. Su E. palaiko ryšį tačiau šiuo metu gyvena atskirai, nes neturi sąlygų gyventi kartu. Jis gyvena pas močiutę, ji pas jo gimines. Jų adreso ji nežino, todėl negali nurodyti tikslios savo buvimo vietos. Negali įsidarbinti, ją išlaiko E. K. giminaičiai. (1 t. b. l. 82-85)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. K., parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jos sūnus E. K. neseniai grįžo iš Vokietijos kartu su savo sugyventine V. B.. Sūnus gyvena pas močiutę, Kaune, kur gyvena V. B. - nežino. V. B. pirmą kartą pamatė, kai sūnus grįžo iš Vokietijos ir jie kartu pas ją atvyko į kaimą. Kada tiksliai jie buvo atvykę pasakyti negali, bet tai galėjo būti 2022 metų lapkričio mėnesio pradžia. Tikslios dienos pasakyti negali, tačiau prisimena, kad su sūnumi buvo išvažiavus į Kauną pasisvečiuoti pas močiutę, o V. B. su A. R. paliko namuose. A. R. yra jos sugyventinis. Tą pačią dieną, mano, kad vakaro metu, grįžus namo jų dviejų ten nebuvo. Tada su sūnumi nuėjo į uošvio J. R. namus, namuose degė šviesa, langai neuždaryti užuolaidomis ir sūnus E. K. iš lauko pusės pamatė, kad namo viduje A. R. su V. B. apsikabinę, glėbesčiuojasi. Jis labai supyko. Kadangi namo durys buvo neužrakintos, įėjo kartu į vidų, kur svetainės kambaryje buvo V. B. su A. R., Sūnus E. iš karto pradėjo muštis. Jai atrodo, kad pirma sudavė smūgius A. R., tačiau smūgiavo ir prieš V. B.. Ji labai išsigando ir nubėgo į savo namus. Kaip jis sudavė smūgius ji pasakyti negali, neprisimena. Jai labai sunku, nes turi problemų su atmintimi, jai yra nustatyta amnezija. Šiuo metu jau geriau su atmintimi, kažką prisimena, tačiau ankščiau nesugebėdavo sugrįžti į namus dėl atminties užtemimo. Žino, kad tam name daugiau asmenų nebuvo, tas uošvis gyvena Kaune, tačiau A. R. turi raktus nuo namų. Negali pasakyti, bet jai atrodo, kad A. R. tą vakarą net negrįžo į namus, o V. B. su E. K. gal sugrįžo. Po muštynių ji matė ir V. B. ir A. R., jie abu sumušti. V. B. su „fanarais“ veide, o A. R. skundėsi šonkaulių skausmais. Ar A. R. pranešė policijai, pasakyti negali, bet lyg minėjo, kad E. K. atleidžia. A. R. pasakojo, kad tarp jo ir V. B. nieko nebuvo, jiedu tiesiog sėdėjo. Tą vakarą jie visi buvo išgėrę. Ji su sūnumi gėrė Kaune šampaną, o ar jiedu gėrė pasakyti negali, bet jie blaivūs tikrai nebuvo. Po muštynių sūnus E. su V. B. buvo pas ją namuose kartu, viskas buvo gerai, daugiau jos nemušė. Po kelių dienų V. B. viena nuėjo pas jų kaimynus, ten pasiskundė, kad ją sumušė, kad jai svaigsta galva. Žino, kad kaimyno krikšto dukra pranešė apie įvykį pareigūnams. Tą dieną V. B. buvo išvežta į gydymo įstaigą ir daugiau negrįžo. Ankščiau nėra mačiusi sūnaus E. tokio agresyvaus, nieko prie jos nėra mušęs, va tik tą V. B. ir jos sugyventinį A.. (1 t. b. l. 117-120, 2 t. b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. D. parodė, kad pažįsta E. K., nes draugavo su jo tėvu S. K. (jis mirė prieš mėnesį). Pažįsta ir E. motiną G. K. ir jos dabartinį sugyventinį A. R.. Lankėsi pas G. K. kaime. G. K. su A. R. gyvena jos name. A. R. irgi turi kaime namą, tačiau jis yra jo tėvų. Prisimena, kad 2022 m. lapkričio pradžioje, dienos nurodyti negali, nes neprisimena jis Kauno mieste sutiko E. K. su motina G.. Kartu nuėjo į kavinę išgerti (jie jau buvo kiek išgėrę alkoholio, tačiau girti nebuvo). Po kavinės su taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Užėjo pas kaimyną R., pavardės nežino (jis kiek žino iš A. R., pasikorė prieš maždaug mėnesį laiko). Pas jį išgėrė, gėrė degtinę. R. D. buvo apsvaigęs nuo alkoholio kai kažkas ar E. K. ar G. K. pasiūlė eiti pas A. R.. Ar buvo užėję pas G. K. į namus, ir po to ėjo pas A. R. tėvo namus, R. D. tiksliai neprisimena. Ar jie gal susiskambino tarpusavyje, tiksliai pasakyti negali. Tačiau prisimena, kad ėjo į A. R. tėvų namą. Einant pro langą matė, kad name yra du asmenis. Užėjus į namą pamatė A. R. sėdinti ant sofos prie stalo, ir V. B. sėdinčią priešais jį, kiek prisimena ant fotelio. Jie išgėrinėjo. V. B. yra E. K. sugyventinė. Jie abu gyveno Vokietijoje, ir abu grįžo į Lietuvą. Jie į Lietuvą buvo grįžę prieš kelis mėnesius iki įvykio. Buvo atvažiavę ir pas jį į svečius. Kai atėjo pas A. R. į namus, prisimena, kad išgėrė kelis stikliukus. Prisimena, kad matė, kaip E. K. su A. R. susistumdė dėl pavydo, nes girdėjo kaip jis šaukė „kodėl nebuvote namuose, kodėl atėjote į šį namą“. Matė tik susistumdymą, ar E. K. sudavinėjo smūgius A. R., R. D. nežino, nematė. Jis nelabai kreipė į juos dėmesio. A. R. susistumdymo metu nukritęs nebuvo. Kai atėjo, jis prisėdo prie A. R. prie stalo ant sofos. Nematė, kad prie jo būtu priėjęs E. K. ir suduotų jam kokį nors smūgį, tarp jų matė tik susistumdymą. Susistumdymas tarp jų vyko jiems abiem stovint. Ar E. K. sudavinėjo smūgius V. B. nežino, asmeniškai nematė. R. D. pažymėjo, kad tą vakarą buvo padauginęs alkoholio, todėl visų įvykio aplinkybių neprisimena. Kiek prisimena, kiek pabuvus A. R. tėvų name, jie nuėjo pas G. K.. Prisimena, kad pas G. K. buvo jis, jos sūnus E., V. B.. A. R. su jais nebuvo. Kai jam atrodė apklausos metu, pernakvojus pas G. K. jis kitą dieną vienas nuvažiavo namo. Ar galėjo iš vakaro su E. K. jo motina G. ir V. B. važiuoti pas jį namo, nežino, neprisimena. Jie visi yra buvę pas jį svečiuose, tačiau ar tai buvo tą dieną neprisimena. Jam atrodo, kad V. B. kitą dieną nematė, negali pasakyti ar ji buvo sužalota. Tačiau kiek matė ją įvykio metu, jos veide sužalojimų nematė. Po kurio laiko, datos neprisimena, jam paskambino A. R. pasakė, kad jis ligoninėje, kad jam E. K. sulaužė šonkaulius. Jis jo paklausė kaip susistumdymo metu galėjo lūžti šonkauliai. A. R. pasakė, kad pats nežino. Tą vakarą jie visi buvo labai girti. Pats A. R. buvo girtais. Kas tiksliai įvyko tarp E. K. ir A. R. nežino. Tiesioginių smūgių jis nematė. Po šio įvykio pas G. K. ir A. R. nesilankė, tik susiskambindavo telefonu su A. R.. Po įvykio buvo matęs ir V. B., ir jos klausė ar matė kaip lūžo A. R. šonkauliai, ji pasakė kad neprisimena. Ar ji pati buvo sužalota E. K., ji apie tai nieko nepasakojo. Prisimena, kad vienu momentu E. K. minėjo, kad V. B. ligoninėje, tačiau pasakė kad dėl moteriškų reikalų. Apie tai, kad V. B. įvykio metu taip pat buvo sužalota jis sužinojo tik šios apklausos metu. Nei A. R. nei G. K., jam apie tai kai susiskambindavo, neminėjo. Sakė tik apie A. R. sužalojimus (2 t. b. l. 88-91).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. lapkričio 7 d. apžiūrėta įvykio vieta- namas, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nurodytu adresu yra dviejų aukštų gyvenamasis namas. Namo pirmame aukšte yra virtuvė ir kambarys. Virtuvėje yra valgomasis stalas su kėdėmis, virtuvinių baldų komplektas. Tiesiai yra praėjimas į kambarį. Kambaryje tiesiai prie lango yra staliukas su televizoriumi, dešinėje pakabinamas krėslas, staliukas, kėdė, sofa-lova (1 t. b. l. 28-30).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. R. konstatuoti: poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinių IX-X šonkaulių, kairių VIII,IX,X, XI šonkaulių lūžiai, poodinės emfizemos krūtinės kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nosies, dešinės akies, kairės ausies, krūtinės sritis, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui ar savęs žalojimui nebūdingi. Vertinant visumoje A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaulų lūžių (2 t. b. l 45-48).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas 2022 m. lapkričio 7 d. telefoninio skambučio garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, vyras prisistatęs J. R. vardu prašo policijos pagalbos. J. R. paaiškino, kad atvyko į savo namą, (duomenys neskelbtini), kad jame rado sumuštą savo sūnų A. R.. Sūnų sumušė kainynas iš (duomenys neskelbtini) namo, kuris neseniai atvykęs iš užsienio. Kaimynas nepasidalino su A. R. savo draugės, šonkaulius sulaužė. Sūnus visas mėlynas, jis jį apžiūrėjo, sūnus vaikšto bet dejuoja (2 t. b. l. 99-102).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatoma, kad 2022 m. lapkričio 8 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaiva pranešėja informavo, kad pas ją į namus atėjo V. B. (nustatytas 1,19 promilių girtumas) su G. K. (nustatytas 1,12 promilių girtumas). V. B. paprašė pagalbos, iškviesti medikus, nes ją prieš dvi dienas sumušė sugyventinis E. K.. V. B. paaiškino, kad jai būnant svečiuose (duomenys neskelbtini), su sugyventiniu E. K., kilo žodinis konfliktas dėl pavydo ir E. K. sudavė kelis smūgius su koja į veido sritį, ko pasėkoje ištino abi akys, o kairioji pradėjo pūliuoti (1 t. b. l. 38-41).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. B. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio nosikaulio lūžis, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktų galimai ir kumščiu 1-u ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio nosikaulio lūžio, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžio V. B. sveikatos sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 109-112).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas telefoninio skambučio garso įrašais iš bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, moteris prisistačiusi vardu E. L. praneša, kad nori iškviesti greitąją nes prieš kelias dienas moterį sumušė sugyventinis. Daužė rankomis, kojomis. Kad pas ją, prašyti pagalbos, atėjo dviese, kaimynė iš to pačio kaimo (1 t. b. l. 134-137).

Apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Nustatyta, kad atvykusiems į namą pareigūnams pranešėja (E. L.) informavo, kad ji skambino 112 telefonu medikams. Name buvusi V. B. paaiškina, kad prieš porą dienų ji ėjo pasiimti pakrovėjo ir jos draugas ją taip sumušė. E. L. papasakoja, kad V. B. atėjo pas ją su moterimi ir pasakė: „man reikia pagalbos, man reikia pagalbos“. Ji jos nepažįsta, tačiau pamatė kaip atrodo. V. B. taip pat patvirtina, kad mato name esančius žmones pirmą kartą. V. B. paaiškina, kad ją sumušė prieš dvi dienas, o šiuo metu ji yra trupučiuką išgėrusi, kad ją sumušė sugyventinis, su kuriuo gyveno kartu Vokietijoje, o šiuo metu jis yra Kaune pas močiutę. Jie su sugyventiniu grįžę iš Vokietijos gyveno pas G. iki užvakar, kol ją sumušė. Ji neturi telefono, todėl pati neskambino pagalbos telefonu. G. K. patvirtina, kad matė, kai V. B. sumušė jos sūnus. V. B. nurodo, kad jos sugyventinis yra E. K.. G. tą patvirtina ir nurodo jo gimimo datą. V. B. patikslina, kad ją spardė kojomis ir viską matė G. K.. Viskas vyko sekmadienį vakare, apie 20 val. Sumušė pas J., kuris yra G. K. draugo tėvas. A. R. visas sumuštas yra ligoninėje, jį sumušė E. K. tą pačią dieną. Kad tą patį vakarą sugyventinis sumušė ją ir A. R.. A. R. sulaužė šonkaulius, jis yra Kauno klinikose. Atvykusiems medikams V. B. papasakoja, kad ją sumušė sugyventinis, į medikus ji pati nesikreipė. Smūgius ji gavo į veidą ir į galvą (1 t. b.l.139-142).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 punkte numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių ir tai padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui bei sužalojami du ar daugiau asmenų. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis sužalojo A. R. ir V. B.. Sužalojimas yra žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas mechaniniu, fiziniu ar cheminiu poveikiu. Tai yra tyčia tarpusavio konflikto metu kaltinamasis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiems juos sumušė. Nukentėjusiajam A. R. specialisto išvadoje konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešinės akies obuolio sumušimas, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžis, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, odos nubrozdinimai nugaroje, dešinių IX-X šonkaulių, kairių VIII,IX,X, XI šonkaulių lūžiai, poodinės emfizemos krūtinės kairėje pusėje. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus nosies, dešinės akies, kairės ausies, krūtinės sritis, mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai griuvimui ar savęs žalojimui nebūdingi. Vertinant visumoje A. R. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaulų lūžių (2 t. b. l 45-48). Nukentėjusiajai V. B. specialisto išvadoje konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio nosikaulio lūžis, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktų galimai ir kumščiu 1-u ar daugiau trauminiais poveikiais. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio nosikaulio lūžio, kairio viršutinio žandikaulio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžio V. B. sveikatos sutriks daugiau 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 109-112). Kaltinamasis neabejotinai suvokė tokios savo veikos pavojingumą, suvokė, kad gali sukelti sunkias pasekmes, sunkiai sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, kad gali kilti gyvybei pavojingi sužalojimai, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Jo tyčia neapibrėžta, nekonkretizuota. Smurtaudamas jis galėjo numatyti įvairius padarinius. Atsižvelgiant į jo gyvenimišką patirti, amžių, į tai, kad smūgiai buvo suduoti į galvos sritį, teismas mano, kad kaltinamasis turėjo numatyti savo veiksmų padarinius. Be to, kaltinamojo kaltę įrodo liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai esantys baudžiamojoje byloje. Surinktais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ištirtais įrodymais įrodyta, kad E. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 5 punkte. Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Bausmės skyrimo motyvai

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. E. K. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str.). Kaltinamasis iki šių nusikalstamų veikų padarymo teistas penkis kartus, tačiau teistumas išnykęs (3 t. b. l. 19-27), administracine tvarka baustas (3 t. b. l. 28-31), Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė ( 3 t. b. l. 40-41, 44).

Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs į tai, kad jo atsakomybę lengviną tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamos veikos padarymui atsakomybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymą E. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Teismas mano, jog E. K. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam V. K. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo V. K. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus, įpareigojant kaltinamąjį E. K. – per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas) .

Civiliniai ieškiniai

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 737,70 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Teismas išnagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas, todėl pilnai priteistinas iš kalto asmens.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys dėl 737,70 eurų už nukentėjusiojo A. R. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusio gydymą viso patyrė 737,70 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo E. K..

Kiti su byla susiję klusimai

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai – 3 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota E. K. vardu, grąžintina E. K..

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimas iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 5 punktą ir nubausti jį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1,2 dalimi paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą E. K. atidėti 1(vieneriems) metams.

Įpareigoti E. K. - per visą bausmės atlikimo laikotarpį: neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje.

Priteisti iš E. K., gimusio (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 737,70 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 70 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. K. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – 3 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. K. vardu, grąžinti E. K.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Banga Bartkienė