Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 2 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. nuteistas laisvės atėmimu pagal:

BK 178 straipsnio 1 dalį – dvejiems metams šešiems mėnesiams;

BK 178 straipsnio 2 dalį – ketveriems metams;

BK 310 straipsnį – devyniems mėnesiams;

BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą už A. P. nužudymą – dvylikai metų;

BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą už A. M. nužudymą – keturiolikai metų;

BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą už Z. Š. nužudymą – septyniolikai metų;

BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus už E. S. nužudymą – iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

J. V. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria nuteistojo J. V. apeliacinis skundas atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. D. ir R. Š., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro ir nukentėjusiosios, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą nuteistas už tai, kad 2003 metų sausio mėnesio 10 – 14 dienomis, sausio mėnesio pabaigoje ir kovo mėnesio 28 – 31 dienomis, tikslesnės datos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, tyčia dėl savanaudiškų paskatų (turėdamas tikslą gyventi nužudytųjų butuose ir pagrobti juose esantį turtą) pasmaugdamas nužudė (jų pačių butuose) tris žmones: A. P., A. M. ir Z. Š. (pastarąją nužudė kartu su A. D.). Iš nužudytojo A. M. buto pagrobė 600 Lt vertės turtą, o iš Z. Š. buto, kartu su R. Š. – 675 Lt vertės turtą, be to, kurį laiką gyveno visų nužudytųjų butuose.

Taip pat J. V. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. sausio 1 d., apie 16.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su R. Š. iš E. S. buto, esančio Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno E. S. leidimu, pagrobė 1000 Lt vertės televizorių. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 9 punktus nuteistas už tai, kad tą pačią dieną, apie 19.00 val., E. S. miegant apsvaigusiai nuo alkoholio, t. y. esant bejėgiškos būklės, tyčia dėl savanaudiškų paskatų pasmaugdamas ją nužudė ir tą patį vakarą pagrobė 15 216 Lt vertės jos turtą. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio mėnesio 3 – 5 dienomis, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas raktus, įsibrovė į E. S. butą ir pagrobė 170 Lt vertės nužudytosios turto, be to, nuteistas ir pagal BK 310 straipsnį už tai, kad tuo pačiu metu, kai buvo įsibrovęs į E. S. butą, išsivedė jos šunį ir tyčia nuo namo stogo numetė ant žemės. Dėl tokio žiauraus elgesio su gyvūnu šuo žuvo, o Z. S. tuo padaryta 300 Lt žala.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismai neįvertino jo parodymų svarbos išaiškinant trijų žmonių nužudymus ir juose dalyvavusius asmenis.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Nors J. V. pripažino savo kaltę padaręs keturis nužudymus ir vagystes, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia, nes bylos duomenys patvirtina, kad jis dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai nesigailėjo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti jo elgesį po įvykio ir vėliau. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes J. V. 2003 metų pradžioje dėl savanaudiškų paskatų nužudė tris žmones, kurį laiką gyveno jų butuose, naudojosi tuo, ką juose rasdavo, pardavinėjo daiktus. 2004 m. sausio 1 d. vėlgi dėl savanaudiškų paskatų nužudė moterį pas kurią ne tik gyveno, bet ir draugavo. Toks elgesys parodo visišką kasatoriaus, kaip asmenybės, degradavimą, cinizmą, abejingumą žmogaus gyvybei kaip didžiausiai vertybei. Taip pat atkreiptinas dėmesys į J. V. elgesį teismo posėdyje, kurio metu į teisėjo klausimą jis atsakė: ,,kiek dar būčiau padaręs nužudymų, tai mano reikalas”, į nukentėjusiųjų prašymą atlyginti turtinę žalą paskutinio žodžio metu atsakė: ,,tegul perka loterijos bilietus ir siunčia į Lukiškes, jei laimėsiu, tai atlyginsiu”. Šie duomenys patvirtina, kad J. V. buvo abejingas įvykdytų nusikaltimų padariniams, kurių net nesistengė sušvelninti (pavyzdžiui, atsiprašyti nukentėjusiųjų), o tai yra būtina sąlyga pripažįstant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi. Taigi teismams nustačius kaltininko laisvanorišką kaltės pripažinimą, tačiau nenustačius, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, stengtųsi sušvelninti nusikaltimų padarinius, negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė.

Kita minėtoje normoje nustatyta lengvinanti aplinkybė yra padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis yra tada, kai kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti, sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2004 m. sausio 11 d. dėl E. S. mirties priežasties nustatymo. 2004 m. sausio 12 d. teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad E. S. mirė dėl alkoholinės kardiomiopatijos sukeltų komplikacijų. J. V. buvo sulaikytas 2004 m. sausio 26 d. įtariant jį dalyvavus V. M. turto plėšime (2004 m. kovo 12 d. nuosprendžiu už tai nuteistas). J. V. 2004 m. sausio 28 d. prisipažino nužudęs E. S. bei prisipažino (trys ranka rašyti prisipažinimai be datų) 2003 metų pradžioje nužudęs dar tris žmones. Vėliau šių nusikaltimų padarymo aplinkybes patvirtino apklaustas įtariamuoju. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl A. P., A. M. ir Z. Š. mirties faktų buvo atsisakyta kelti baudžiamąsias bylas, nesant nusikaltimo įvykio, nes, atlikus teismo medicinos ekspertizes, A. P. tiksli mirties priežastis nenustatyta, be to, nenustatyta ant kūno išorinių smurto žymių, A. M. mirties priežastimi įvardyta alkoholinės kardiomiopatijos sukeltos komplikacijos, o dėl Z. Š. nurodyta, kad mirties priežastis nenustatyta dėl toli pažengusio puvimo, taip pat kad ant jos kūno nėra jokių išorinių sužalojimų. Apklausti asmenys taip pat nesuteikė vertingos informacijos. A. P., A. M. ir Z. Š. buvo palaidoti. Dėl J. V. prisipažinimų Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras 2004 m. vasario 5 d. nutarimais panaikino 2003 m. kovo 16 d., 2003 m. kovo 17 d. ir 2003 m. balandžio 30 d. nutarimus atsisakyti iškelti baudžiamąsias bylas ir dėl A. P., A. M. bei Z. Š. mirties faktų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Šių žmonių ir E. S. lavonai buvo ekshumuoti ir nustatyta tikroji jų mirties priežastis. Prisipažinime dėl Z. Š. nužudymo (T. 4, b. l. 80-81) J. V. įvardijo savo bendrininkus, nurodydamas, kad jų vardai yra A. ir R. (vėliau nustatyta, jog tai A. D. ir R. Š.), suteikė kitos vertingos informacijos. Teisme J. V. taip pat pripažino visų nužudymų esmines aplinkybes. Atsižvelgiant į paminėtus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. V. savo valia padėjo išaiškinti esmines A. P., A. M. ir Z. Š. nužudymų padarymo aplinkybes, todėl žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pripažįstant J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog padėjo išaiškinti A. P., A. M. ir Z. Š. nužudymus. Dėl bausmės

Teisėjų kolegija atkreipia žemesnės instancijos teismų dėmesį, jog tais atvejais, kai kaltininkas padarė keletą nusikalstamų veikų, tuomet teismas, nuosprendžiu konstatavęs, jog tos veikos įrodytos, aptardamas kiekvieną nusikalstamą veiką (dėl jos kaltininko pozicija gali būti skirtinga) turi nurodyti nustatytas kaltininko atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes dėl tos veikos, nes bausmė skiriama už kiekvieną nusikalstamą veiką ir šios aplinkybės turi reikšmę parenkant bausmės rūšį ir jos dydį.

Pirmosios instancijos teismas kasatoriui už nužudymus paskyrė šias laisvės atėmimo bausmes:

už A. P. nužudymą – dvylikai metų, už A. M. nužudymą – keturiolikai metų, už Z. Š. nužudymą – septyniolikai metų, už E. S. nužudymą – iki gyvos galvos.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

BK 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. J. V. pripažintas pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas). BK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 12 metų 6 mėnesiai.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas kasatoriui bausmes, BK 54 straipsnio, 56 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į kiekvieno padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (keturi iš jų labai sunkūs), kaltės formą (visi padaryti nusikaltimai tyčiniai), nuteistąjį apibūdinančius duomenis (aštuonis kartus teistas, teistumai neišnykę, charakterizuojamas neigiamai), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o dvi sunkinančios – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio bei du nusikaltimus padarė bendrininkų grupe. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad dėl įvykdytų nusikaltimų J. V. nesigaili, į tai, kad žudė sistemingai dėl savanaudiškų paskatų, likdavo gyventi nužudytųjų butuose, kas rodo nepaprastą cinizmą, niekinantį požiūrį į žmogiškąsias vertybes ir visišką J. V. asmenybės degradavimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas J. V. už kiekvieną nužudymą paskyrė griežtas laisvės atėmimo bausmes, o už E. S. nužudymą, kuris padarytas esant dviem kvalifikuojamiesiems požymiams, laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytą J. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis padėjo išaiškinti A. P., A. M. ir Z. Š. nužudymus, konstatuoja, kad ši aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo sumažinti už šių žmonių nužudymus paskirtas laisvės atėmimo bausmes, nes jos nėra aiškiai per griežtos.

Už E. S. nužudymą teismas paskyrė teisingą bausmę, todėl nėra įstatyminio pagrindo ją švelninti.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 2 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį pakeisti.

Pripažinti J. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis padėjo išaiškinti A. P., A. M. ir Z. Š. nužudymus.

Kitas nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.

Vytautas Masiokas