Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotų asmenų :Valstybės įmonės Turto bankas , Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, A. J., S. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per nustatytą terminą gautas atsiliepimas, kuriame nurodė, kad bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Byla išnagrinėta teismo posėdyje, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybės įmonės Turto bankas , Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovams , kadangi jiems apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, iš jų negauta prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, jie savo atsiliepimuose nurodė, bylą nagrinėti, jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. J. parodė, kad jis yra A. J. sūnus, po tėvo mirties jo sesuo E. P. su šeima liko gyventi tėvo namuose, juos tvarko, remontuoja, pakeitė grindis, dirba prie namų esančią žemę apie 1 ha: šienauja, sodina daržus. Likusią tėvo žemę dirba (duomenys neskelbtini), tėvas šią žemę jai buvo išnuomavęs. Po tėvo mirties jis nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą, galvojo, kad viskas sesei liko. Prašo pareiškimą tenkinti, sutinka, kad visą turtą paveldėtų jo sesuo E. P..

Suinteresuotas asmuo S. J. parodė, kad jis yra A. J. sūnus, E. P.-jo sesuo. E. P. su šeima apsigyveno tėvo namuose 1993 metais , gyveno ten iki tėvo mirties apie 10 metų, ir po tėvo mirties liko ten gyventi.Sesuo tvarkosi sodyboje, todėl jis neprieštarauja, kad visą tėvo turtą paveldėtų sesuo E. P., jis į pastatus ir žemę nepretenduoja.

Liudytojas V. P. parodė,kad po A. J. mirties jo sodyboje liko gyventi jo duktė E. P.. Jai liko namai ir žemė. Ji ūkiniuose pastatuose laikė gyvulius. Namo viduje darė remontus, tapetavo, tvarkė grindis .Prie namų yra žemės, tai turi daržą, sodą, viską tvarko.Broliai tik atvažiuoja, bet ten negyvena.

Liudytojas A. S. parodė, kad jis pareiškėją pažįsta kaip kaimo gyventoją, dirbo kartu su E. P. sūnumi. E. P. su šeima atsikraustė gyventi pas savo tėvą A. J.. Po tėvo mirties ji liko gyventi tėvo sodyboje, prie namų yra žemės, ją dirba, turi pievą, ganyklą.

Iš santuokos liudijimo matyti matyti, kad J. A. ir J. J. susituokė (duomenys neskelbtini)

Iš gimimo liudijimo matyti,kad J. E. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvai J. A. ir J. J..

Iš mirties liudijimų matyti, kad J. J. mirė (duomenys neskelbtini)A. J. mirė (duomenys neskelbtini)

Iš santuokos liudijimo matyti matyti, kad V. J. ir J. E. susituokė (duomenys neskelbtini)

Iš santuokos liudijimo matyti matyti, kad P. V. ir V. E. susituokė (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad A. J. vardu nuosavybės teise registruota: 1,1300 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 835/1135 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pastatai : gyvenamasis namas, klėtis, ūkinis pastatas., ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini).

Iš Pakruojo rajono 2-ojo notarių biuro liudijimo matyti, kad po A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties į Pakruojo rajono 2-ąjį notarų biurą iki 2018-07-16 dėl turto paveldėjimo nei pagal įsatymą, nei pagal testamentą niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registre apie palikimo priėmimo faktą bei palikimo atsisakymo faktą duomenų nėra.

Iš Pakruojo rajono Lygumų seniūnijos pažymų matyti, kad E. P. nuo 1993 m. balandžio 6 d.gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

Iš pažymos matyti,kad A. J. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini)

Iš mokesčių sąskaitų ,kvitų , sutarties matyti, kad E. P. mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją , sudarė sutartį dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Šioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis 2000 m. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą netenkinamas, ir priimti argumentuotą sprendimą (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).

Todėl teismas, galutinai ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos E. P. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja E. P., įrodinėdama palikimo priėmimo, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktus, nurodė, kad ji naudojasi, valdo, prižiūri pastatus ir žemę, likusius po tėvo A. J. mirties. Pareiškėjos E. P. pareiškime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti liudytojai. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje aukščiau išdėstytais įrodymais yra įrodyta, kad pareiškėja E.P.po savo tėvo A. J. mirties (duomenys neskelbtini)d., liko gyventi tėvo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), ją valdė, naudojo, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius, dirbo po tėvo mirties likusią žemę, tokiu būdu ji po tėvo A. J. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443-445 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos E. P. a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti ir nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, kad E. P. a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo A. J. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.