Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1009-827/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-04
Bylos Nr.
1-1009-827/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00673-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
J. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1009-827/2014Proceso Nr. 1-10-1-00673-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.,2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Agnei Marčiulionytei, Agnei Grizevičiūtei, Rūtai Petrauskienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamojo gynėjui advokato padėjėjui E. V.,kaltinamajam J. B.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių raj., Lietuvos, LR pilietis, spec.vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2013 m. birželio mėn. 21 d., apie 09.56 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, ties 96 pastatu, vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimą numatantį, kad „Vairuotojas sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms“, tai yra, J. B. vairuodamas automobilį važiuodamas Architektų gatve ir ne sankryžoje sukdamas į kairę (į Architektų gatvės 96 namo kiemą), nedavė kelio priešinga kryptimi tiesiai, Architektų gatvės važiuojamąja dalimi, važiuojančiam dviratininkui K. K., gim. 1976-02-13, ir su juo susidūrė, dėl ko įvykus eismo įvykiui, nesunkiai sutrikdyta dviratininko K. K. sveikata, apgadintas jam priklausantis dviratis „Patria“ bei apgadintas „Audi 80“ automobilis. Tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo BK 281 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis J. B. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir paaiškino, kad minėtą dieną važiavo jam priklausančiu automobiliu Architektų gatve, norėjo sukti į savo namo kiemą, tačiau sustojo, norėdamas praleisti iš kiemo išvažiuojantį automobilį, po to tęsdamas judėjimą, nepraleido priešinga kryptimi važiavusio dviratininko, dėl ko įvyko eismo įvykis. Gailisi, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo dviratininkas, jo dviratis. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, teigė, jog niri susitaikyti.

Nukentėjusysis K. K. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo išeiginės ir nutarė pasivažinėti dviračiu. Važiuodamas Architektų gatve, važiuojamąja kelio dalimi, jis pastebėjo automobilį Audi, kuris rodė posūkį į kairę, ir ties įvažiavimu į kiemą sustojo savo eismo juostoje. Kadangi gatvėje kitų automobilių nebuvo, jis suprato, kad automobilis jį praleidžia, todėl tęsė judėjimą apie 30 km/h greičiu. Tačiau automobilis pajudėjo, ir jis pradėjo stabdyti dviratį. Po to, automobilis kirtęs vidurinę kelio liniją vėl sustojo, ir nukentėjusysis manydamas, kad automobilio vairuotojas jį mato ir praleidžia, tęsė judėjimą dviračiu. Kai iki automobilio liko keli metrai, automobilio vairuotojas paspaudė greičio pedalą, ir nukentėjusysis, nespėjęs sustabdyti dviračio, koja kliudė automobilio dangtį, per jį persivertė, ir nukrito važiuojamojoje kelio dalyje, o automobilis nesustojęs važiavo toliau. Po eismo įvykio nukentėjusysis patraukė dviratį nuo važiuojamosios kelio dalies, buvo iškvieti policijos pareigūnai. Eismo įvykio metu jam lūžo kairės pėdos didysis pirštas, bei nubrozdintas dešinysis kelias. Po eismo įvykio automobilio vairuotojas siūlė atlyginti žalą, tačiau nukentėjusysis turtinių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, sutinka su juo susitaikyti.

Liudytoja J. Š. teismo posėdžio metu parodė, matė eismo įvykį, kurio metu susidūrė automobilis ir dviratininkas, dėl kurio skambino pagalbos telefonu, tačiau jau nepamena jo aplinkybių. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos nurodytos aplinkybės yra teisingos. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti jos parodymai, jis patvirtino, jog tada aplinkybes atsiminė geriau ir prašė jais vadovautis.

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialistui (V. Kolomiec) apžiūros metu susipažinus su K. K. medicininiuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis, buvo pateikta teismo medicinos specialisto išvada, kuria konstatuota, kad K. K. eismo įvykio metu patyrė nubrozdinimą dešiniajame kelyje bei kairės pėdos 1-ojo piršto naginio pirštakaulio sąnarinį lūžį, t.y. sužalojimus, kurie (dėl pirštakaulio lūžio) atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 38).

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2013-06-21 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Architektų gatvės važiuojamojoje dalyje, ties įvažiavimu į (išvažiavimu iš) šios gatvės namo Nr. 96 kiemą, kuris yra kelio dešinėje pusėje, žiūrint nuo Laisvės pr. link Erfurto g., t.y. nustatyta pirmine dviračiu važiavusio K. K. kryptimi. Judant minėta kryptimi yra nuokalnė. Gatvės važiuojamąją dalį šioje kelio atkarpoje sudaro dvi plačios, apie 6,5 m pločio eismo juostos (t.y. po vieną eismo juostą, skirtą važiuoti kiekviena iš krypčių). Įvažiavimo į minėto namo kiemą plotis, ties jo sankirta su važiuojamąja dalimi, yra apie 6 m. Ties važiuojamosios dalies dešiniuoju kraštu (t.y. už kelio ribų), žiūrint Erfurto g. kryptimi, yra apie 0,6 m pločio šaligatvis, už jo yra apie 4 m pločio veja, už kurios – apie 3,1 m pločio šaligatvis. Įvykio vietoje, ant gatvės važiuojamosios dalies bei įvažiavimo dangos nebuvo rasta transporto priemonių paliktų pėdsakų ar kitų žymių.

Eismo įvykio metu J. B. vairuotas automobilis „Audi 80“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – J. B., gim. 1932 m.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas bendrovėje – „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“; techninė apžiūra atlikta) po įvykio didžiąja savo korpuso dalimi stovėjo įvažiavime į namo kiemą, ties jo dešiniuoju kraštu (žiūrint nuo kelio važiuojamosios dalies pusės). Jo priekinė dalis buvo nukreipta kiemo kryptimi, pats automobilis buvo nežymiai pasuktas į dešinę pusę įvažiavimo išilginės ašies atžvilgiu (žiūrint nuo kelio važiuojamosios dalies pusės). Automobilio galinė dalis ir galinis dešinės pusės ratas buvo važiuojamosios dalies ribose. Automobilis buvo apgadintas, t.y. įlenktas variklio dangtis jo priekinėje dalyje ties viduriu (ties priekinėmis apdailos grotelėmis), įlenkta priekinė valstybinio registracijos ženklo lentelė. Eismo įvykio metu K. K. vairuotas dviratis „Patria“ po įvykio gulėjo ant pievos, ties įvažiavimo kairiuoju kraštu (žiūrint nuo kelio važiuojamosios dalies pusės), apie 3,1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Dviratis buvo apgadintas, t.y. sulenktas (deformuotas) priekinis ratas, sulenkta priekinė šakė, rasti nubrozdinimai ant rankenų ir balnelio (b.l. 5-21)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. B. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. paties kaltinamojo paaiškinimais, nukentėjusiojo paaiškinimais ,taip pat liudytojos J. Š. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolais. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadas, jog byloje nustatyta, jog kaltinamasis J. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kaltinamasis ir jo gynėjas pateikė teismui prašymą nutraukti baudžiamąją bylą J. B. atžvilgiu remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nurodydami, kad J. B. atitinka visas Lietuvos Respublikos BK 38 str. išvardintas sąlygas, su nukentėjusiuoju susitaikė bei susitarė dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysi šį prašymą palaikė, paaiškino, kad su kaltinamuoju ji susitaikė, prašė bylą jam nutraukti. Vertindamas pateiktą prašymą nutraukti baudžiamąją bylą J. B. atžvilgiu, prokuroras nurodė, kad šiam prašymui neprieštarauja, prašo taikyti J. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį.

Vertinant pateiktą prašymą, išsakytus kaltinamojo ir jo gynėjo, nukentėjusiojo argumentus, prokuroro nuomonę, teismas daro išvada, kad J. B. atžvilgiu tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Byloje nustatyta, kad J. B. nebuvo teistas (b.l. 60), pilnai pripažino savo kaltę, padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nukentėjusiojo atsiprašė ir su juo susitaikė, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškė. Vertinant tą aplinkybę, kad J. B. savo kaltę pripažino jau teisminio nagrinėjimo metu pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra kliūtis taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, jei kaltininkas padaręs nusikalstamą veiką, apie tai prisipažino ikiteisminio tyrimo metu ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, nepripažįstamas prisipažinimas, jei kaltininkas teisme keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“( toliau – ir Nutarimas Nr. 23)16 punktas, 2005-12-13 LAT nutartis Nr. 2K-632/2005). Be to, teismas konstatuoja, kad vertinant J. B. elgesį teisminio nagrinėjimo metu, jo duotų parodymų turinį bei išreikštą poziciją, pripažintina, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat atsižvelgiama į J. B. asmenybę, jo amžių, į tai, kad jis baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių (galiojančių nuobaudų neturi) (b.l. 61), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro nesigydė (b.l. 63,64), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 62). Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymą, tai, kad nukentėjusysis neturi pretenzijų kaltinamajam, jis nukentėjusiojo atsiprašė, o šis jam atleido, teismas laiko tikslingu patvirtinti šį susitarimą bei taikyti J. B. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniui, 281 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamąją bylą J. B. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė