Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-12-24 · Administracinė byla Nr. I-224-257/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-24
Bylos Nr.
I-224-257/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Laisvutė Kartanaitė
Pareiškėjas
B. M.
Atsakovas
Telšių apskrities viršininko administracijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko administracijos
Advokatai
Kristina Pugačienė
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-224-257/2009Procesinio sprendimo kategorija: 16.4; 61; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 24 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Laisvutė Kartanaitė,sekretoriaujant Ingridai Bikbajevienei,dalyvaujant pareiškėjai B. M., jos atstovei advokatei Kristinai Pugačienei,

dalyvaujant atsakovų Telšių apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko administracijos, atstovei Eglei Lakačiauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai dėl 2009-07-08 įsakymo Nr. P.2-221 panaikinimo, įpareigojimo Telšių apskrities viršininko administraciją grąžinti B. M. į tarnybą, priteisti pareiškėjai iš atsakovo Telšių apskrities viršininko administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, iš šio darbo užmokesčio išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą išeitinę kompensaciją ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko administracijos, 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. M. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą bei jį vėliau patikslino prašydama: 1) panaikinti Telšių apskrities viršininko administracijos 2009 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. P.2-221 ,,Dėl B. M. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų”; 2) įpareigoti Telšių apskrities viršininko administraciją grąžinti B. M. į tarnybą Telšių apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; 3) priteisti pareiškėjai B. M. iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, iš šio darbo užmokesčio išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą išeitinę kompensaciją; 4) priteisti pareiškėjai B. M. iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko administracijos, 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėja B. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinės saugos srityje dirba nuo 1996 metų, iš jų paskutinius devynerius metus – valstybės tarnyboje. 2006 m. rugsėjo 29 d. jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė, moka anglų kalbą B2 lygiu, nuo 2005 m. kovo 9 d. dirba su slapta informacija. 2009 metais Kauno technologijos universiteto Socialinių mokslų fakultete įgijo viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Taip pat pareiškėja nurodė, jog 2009 m. gegužės 29 d. raštu Nr. S.8-1120 buvo įspėta, kad nuo 2009 metų liepos 31 dienos bus panaikinta Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu (naikinama pareigybė) ir 41 straipsnio 2 ir 4 dalimis 2009 m. liepos 8 d. atsakovo Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. P.2-221 ji nuo 2009 m. liepos 31 d. atleista iš Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų. Ji nesutinka su atsakovo ginčijamu įsakymu, kuriuo atleista iš pareigų ir mano, jog įsakymas yra nepagrįstas ir naikintinas. Savo prieštaravimus pareiškėja argumentavo tokiais motyvais: atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija, naikindama Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę, skundžiamu įsakymu akivaizdžiai siekė atleisti iš tarnybos būtent ją, tuo pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintą valstybės tarnautojų konkurencijos principą ir LR darbo kodekso 135 straipsnyje 1 dalies 3 punkte bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą. Pareiškėjos nuomone, kadangi atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija, atleisdama ją iš tarnybos neatsižvelgė nei į jos kvalifikaciją, nei į tarnybos stažą, tarnyboje palikdama žemesnės kvalifikacijos bei turinčius mažesnį tarnybos stažą tarnautojus, todėl atsakovo įsakymas dėl jos atleidimo iš pareigų yra naikintinas ir jos atleidimas iš tarnybos yra pripažintinas neteisėtu. Prašo jos skundą patenkinti.

Pareiškėjos B. M. atstovė advokatė Kristina Pugačienė posėdžio metu nurodė, kad atsakovas pareiškėją atleido nepagrįstai ir neteisėtai. Tokį argumentą atstovė motyvavo remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A(6)-454-03, kur pasisakyta, kad pareigybė yra naikinama ir laikoma panaikinta tik kai po pareigybės panaikinimo nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t.y. funkcijų, kurias vykdyti asmuo buvo priimtas, priešingu atveju laikytina, kad pareigybė panaikinta neteisėtai. Nurodė, kad pareiškėja be kitų funkcijų vykdė tris pagrindines funkcijas: mobilizacinio plano tikslinimo, mobilizacinio plano sudėties tikslinimo ir savivaldybių atliekamų mobilizacinių funkcijų koordinavimo. Po pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos visos jos vykdytos funkcijos išliko – jos buvo priskirtos Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vedėjo pareigybei. Pareiškėjos atstovė nurodė, jog 2008 m. lapkričio mėnesį dalis pareiškėjos vykdytų funkcijų perkelta kitai tarnautojai R. Galdikienei, tai įrodo, kad atsakovas iš anksto siekė būtent pareiškėją atleisti iš valstybės tarnybos, nes visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis iš valstybės tarnybos buvo atleista pareiškėja bei kodėl pareiškėjos kvalifikaciją atsakovas laikė žemesne nei A. Žvirzdino ar kitų tarnautojų. Pareiškėjos atstovė reikalavimą grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką motyvavo vadovaudamasi LR darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalimi ( b.l. 9 II t). O dėl neturtinės žalos nurodė, jog atsakovas atleisdamas pareiškėją iš tarnybos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai turėjo veikti (LR CK 6.271). Atstovė taip pat nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos pareiškėja buvo visiškai sugniuždyta, patyrė ir iki šiol patiria dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jaučiasi pažeminta tiek kolegų, tiek šeimos narių ir draugų akivaizdoje. Dėl patirtų dvasinių išgyvenimų sutriko miegas, jaučia nervinę įtampą, dėl to kreipėsi į medikus ir buvo diagnozuota vidutinio sunkumo depresija bei paskirti raminamieji vaistai. Apie pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos aplinkybes ir motyvus buvo paskelbta viešai regioninėje spaudoje, tuo sukeliant pareiškėjai dar didesnius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus.

Atsiliepimas

Atsakovų Telšių apskrities viršininko administracijos ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko administracijos, atstovė Eglė Lakačiauskienė teismui pateiktame atsiliepime bei posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jo netenkinti. Atsakovo atstovė savo argumentus motyvavo tuo, jog Telšių apskrities viršininko administracijai darbo užmokesčiui skirtos lėšos (kartu su žemėtvarkos skyriais) iš viso yra sumažintos 1,159 mln. litų, tame skaičiuje Valstybės politikos įgyvendinimo programai skirtos darbo užmokesčio lėšos sumažintos beveik 300 000 litų. Dėl sumažinto finansavimo visiškai nelieka lėšų tarnautojų ir darbuotojų atlyginimams už paskutinį metų ketvirtį. Todėl 2009 m. gegužės 21 d. vykusiame Administracijos pasitarime buvo sprendžiama, kaip optimizuoti įstaigos veiklą, kokių pareigybių atsisakyti, kad nebūtų viršyti skirti biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui. Buvo nutarta vykdyti Administracijos struktūrinį pertvarkymą ir, išanalizavus tarnautojams ir darbuotojams tenkančių darbų apimtis, perskirstyti jų vykdomas funkcijas, kad būtų galima panaikinti pareigybes (etatus), kurių funkcijos ir darbų apimtys yra per maži pilnai pareigybei. Naikinamų pareigybių funkcijos perskirstomos jas priskiriant kitoms pareigybėms, taip didinant kitų pareigybių darbų apimtis. Atsakovo atstovė nurodė, jog pareiškėja neteisi manydama, kad buvo siekiama iš valstybės tarnybos atleisti būtent ją, nes dėl sumažinto darbo užmokesčio fondo Administracija privalėjo panaikinti pareigybes, kurių atliekamos funkcijos ir darbų apimtys yra per mažos pilnai pareigybei, todėl tokių pareigybių funkcijos buvo pavestos vykdyti kitiems darbuotojams. Kaip atleidimo priežastį atsakovo atstovė nurodė ir leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informaciją termino pasibaigimą, nors vėliau tokios priežasties nebenurodė. Atsakovo atstovės nuomone klausimas, kas turi pirmumo teisę likti dirbti, gali kilti tik tuo atveju, kai iš kelių tos pačios specialybės darbuotojų tenka pasirinkti vieną. Kai panaikinama vienintelė tos specialybės pareigybė, šiame darbe dirbantis darbuotojas savo kvalifikacijos požiūriu negali būti lyginamas su tos pačios specialybės darbuotojais, kurių nėra įmonėje (įstaigoje) (LAT 2000-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1254). Atsakovo atstovės nurodė, kad vyriausiojo specialisto mobilizacijai pareigybė buvo vienintelė Administracijoje ir funkcijų, susijusių su mobilizacija, joks kitas tarnautojas nevykdė. Taigi, buvo panaikinta vienintelė tokia pareigybė ir pareiškėja kvalifikacijos požiūriu negali būti lyginama su kitais valstybės tarnautojais, nevykdančiais mobilizacijos funkcijų. Atsakovo atstovės nuomone, atsakovas nepažeidė Darbo kodekso 135 straipsnio reikalavimų, nes pareigybių kategorijos buvo skirtingos kaip ir atliekamos funkcijos, todėl dėl pirmumo teisės likti dirbti konkuruoti negalėjo. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką atsakovo atstovė taip pat nesutinka, motyvuodama tuo, jog atleidimas buvo teisėtas, pati atleidimo iš valstybės tarnybos procedūra buvo atlikta pagal norminių teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis LR darbo kodekso 130 str 3 d., Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 1 d., 41 str. 4 d., nepažeidžiant 135 straipsnio nuostatų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos B. M. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Šioje byloje ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtinta Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika (toliau – Metodika) bei Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

Pareiškėja B. M. ginčija atsakovo Telšių apskrities viršininko 2009 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. P.2-221 ,,Dėl B. M. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pareiškėja nuo 2009 m. liepos 31 d. atleista iš Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorijos) pareigų.

Iš administracinėje byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėja B. M. iki atleidimo iš valstybės tarnybos dirbo Telšių apskrities viršininko administracijos Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vyr. specialiste. Pareiškėja Civilinės saugos srityje dirbo nuo 1996 m., turi didesnį nei 10 metų darbo stažą valstybės tarnyboje, o 2006 m. rugsėjo 29 d. jai suteikta trečia kvalifikacinė klasė. Atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija 2009 m. gegužės 29 d. įspėjimu Nr. S.8-1120 pareiškėjai pranešė, kad nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. dėl valstybės tarnybos reorganizavimo ir struktūrinių pakeitimų Apskrities viršininko administracijoje panaikinama Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir 41 straipsnio 2 dalimi ir 4 dalimi nuo 2009 m. liepos 31 d. pareiškėja atleista iš valstybės tarnybos.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalį “karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas…”.

Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad jos paskirtis yra nustatyti karjeros valstybės tarnautojo socialines garantijas, kurios jam suteikiamos valstybės tarnybos teisinių santykių srityje (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VIII skyriaus preambulė).

Šioje teisės normoje karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, yra įtvirtinta garantija suteikti jam teisę būti paskirtam į kitas tos pačios ar žemesnio lygio ir kategorijos pareigas, nenustatant reikalavimo atitikti pareigybės (kurią tarnautojas pretenduoja užimti) aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7 straipsnį pareigybės lygis (reikalavimas, kuris susijęs su atitinkamo išsilavinimo turėjimu) ir kategorija yra tik bendrieji kriterijai, kurie taikomi tam tikrai pareigybių rūšiai, kurių (suvienodintų pareigybių) sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

Paminėti kriterijai yra skirti apibūdinti bendrąją valstybės tarnybos sritį, kurioje veikdamas valstybės tarnautojas atlieka funkcijas, užtikrinančias kiekvienos įstaigos vidaus administravimą (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), taip pat kitas įstaigos nuostatose nenurodytas funkcijas, padedančias užtikrinti įstaigos funkcionavimą (teisė, viešieji ryšiai, tarptautiniai ryšiai, viešųjų pirkimų organizavimas, informacinių ir komunikacinių sistemų priežiūra, vidaus auditas ir kita).

Ginčo atsiradimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies redakcija numatė, kad ,,Valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika”.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 patvirtintos Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos 2 punkte buvo numatyta, kad ,,Valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas – valstybės tarnautojo pareigybę apibūdinantis dokumentas, kuriame nurodoma pareigybės pavadinimas, lygis ir kategorija, nustatomi specialūs reikalavimai valstybės tarnautojui, einančiam šias pareigas, nurodomos valstybės tarnautojo, einančio šias pareigas, pareigybei priskirtos funkcijos”.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas taip pat įpareigojo valstybės tarnautoją ,,tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis”.

Iš šių teisės aktų matyti, kad juose buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris galimybę užimti atitinkamas valstybės tarnybos pareigybes siejo su asmens gebėjimu atlikti atitinkamos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kurių (funkcijų) atlikimui užtikrinti iš asmens galėjo būti reikalaujama specialių gebėjimų, pvz., atitinkamos specialybės ir kvalifikacijos, darbo įgūdžių turėjimo ir pan.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas pareiškėją atleido iš valstybės tarnybos nesant laisvų pareiškėjos kvalifikaciją atitinkančių pareigybių. Teismas atkreipia dėmesį, kad pati pareiškėja prašo ją grąžinti į tas pačias pareigas, t.y. į Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. Tačiau kaip matyti, Telšių apskrities viršininko administracijoje buvo nutarta vykdyti Administracijos struktūrinį pertvarkymą ir išanalizavus tarnautojams ir darbuotojams tenkančių darbų apimtis buvo nutarta perskirstyti jų vykdomas funkcijas, kad būtų galima panaikinti pareigybes (etatus), kurių funkcijos ir darbų apimtys yra per maži pilnai pareigybei. Kaip matyti iš atsakovo pateiktos rašytinės medžiagos, Administracijoje buvo panaikinta ne tik Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriuje esančios kai kurios pareigybės, bet ir Apskrities gydytojo skyriuje, Bendrųjų reikalų ir ūkio skyriuje, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje bei Regiono plėtros departamento Ekonomikos ir socialinio vystymo skyriuje, todėl pareiškėjos teiginys, jog atsakovas iš valstybės tarnybos siekė atleisti būtent ją, vertintinas kritiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnį yra numatyti valstybės tarnautojo atleidimo pagrindai, ir šio straipsnio 9 punktas numato atleidimo pagrindą, kai yra naikinama pareigybė. Teismas sutinka, kad institucijos reorganizavimas negali būti pagrindas atleisti toje institucijoje dirbančius karjeros valstybės tarnautojus. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2009 m. gegužės 26 d. Administracijos pasitarimo protokolu buvo analizuojami pareigybės aprašymai ir atliekamos funkcijos, taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kam buvo pasibaigęs leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Po Administracijos pasitarimo atsakovas Telšių apskrities viršininkas priėmė įsakymą 2009 m. gegužės 28 d. Nr. P.2-147 ,,Dėl valstybės tarnybos ir darbo organizavimo pakeitimų Telšių apskrities viršininko administracijoje“, kuriuo nuspręsta nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. panaikinti Civilinės saugos ir mobilizacijos skyriuje vyriausiojo specialisto pareigybę (A lygis, 10 kategorija). Tačiau pareiškėja šio įsakymo (ar dalies) neginčija, jis yra galiojantis. Teismas neišeidamas iš skundo nagrinėjimo ribų, neanalizuoja 2009 m. gegužės 28 d. įsakymo pagrįstumo bei teisėtumo, nes pareiškėja jo neginčija. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos ginčytinas 2009 m. liepos 8 d. įsakymas netenka prasmės, nes atsakovas vadovaudamasis 2009 m. gegužės 28 d. įsakymu priėmė ginčytiną įsakymą, kuriuo pareiškėja atleista iš pareigų. Remiantis tuo, kad pastarasis įsakymas ar jo dalis nėra nuginčyti, laikytina, kad 2009 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. P.2-221 yra priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Pareiškėjos reikalavimas priteisti iš atsakovo neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal LR CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos darbuotojai privalėjo veikti. LR CK 6.250 straipsnis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą.

Įvertinus nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas Telšių apskrities viršininko administracija teisėtai ir pagrįstai bei vadovaujantis teisės aktais priėmė 2009 m. liepos 8 d. įsakymą Nr. P.2-221 ,,Dėl B. M. atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų”, todėl nesant atsakovo neteisėto neveikimo nėra pagrindo pareiškėjai priteisti patirtą žalą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nusprendė:

Pareiškėjos B. M. skundą atsakovui Telšių apskrities viršininko administracijai dėl 2009-07-08 įsakymo Nr. P.2-221 panaikinimo, įpareigojimo Telšių apskrities viršininko administraciją grąžinti B. M. į tarnybą, priteisti pareiškėjai iš atsakovo Telšių apskrities viršininko administracijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, iš šio darbo užmokesčio išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą išeitinę kompensaciją ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Telšių apskrities viršininko administracijos, 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėja Laisvutė Kartanaitė