Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros 2009-12-03 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūros (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009-12-03 nutarimu A. K. patraukė administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2009-11-25 atlikus patikrinimą Palangos „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje, pagalbinio rakinamo pastato patalpoje buvo rastas apie metus laiko saugomos (laikomos) septynios pakuotės perdegusių dienos šviesos (liuminescencinės) lempos, o ant jų pakuočių nėra nustatyto pavojingų atliekų ženklinimo. Tokiais veiksmais A. K., būdamas mokyklos direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 722 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 56 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51³ straipsnio 16 dalį ir paskirta 400 litų bauda, ir pagal 51³ straipsnio 17 dalį ir paskirta 500 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 litų bauda.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktas)

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 12-13), patikrinimo aktu (b.l. 9-11), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu bei kita bylos medžiaga. A. K. nutarimo dalyje dėl veikos apimties ir kvalifikacijos neskundžia. Teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės laikomos įrodytomis. Veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį ir to paties straipsnio 17 dalį. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą buvo laikytasi įstatymų nustatytos šių bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (ATPK 242 straipsnio 1 dalis).

A. K. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį – įspėjimą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Mažesnės, nei įstatymo numatytos, administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės, nei numatyta sankcijoje, nuobaudos skyrimo arba jos neskyrimo. Įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30 straipsnyje ir 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, būtų skiriama arba administracinė nuobauda nebūtų skiriama tik išimtinais atvejais.

Teismų praktikoje taip pat paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, galimas tik nustačius išskirtines aplinkybes, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-509/2008; N-756-578/2009 ir kt.).

Prašymas dėl administracinės nuobaudos švelninimo ar administracinės nuobaudos neskyrimo argumentuojamas pažeidimo padarymo aplinkybėmis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, kad jis aplinkos apsaugos pareigūnams parodė laikomas perdegusias lempas, t.y. atskleidė pažeidimą, dėl pažeidimo gailisi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo poėdžio metu paaiškino, kad planinio patikrinimo metu jis parodė laikomas perdegusias liuminescencines lempas. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, jog dėl mokyklos finansinės padėties nebuvo galimybių anksčiau išvežti perdegusių lempų. Šiuo atveju pažeidimo padarymo aplinkybės pripažįstamos išskirtinėmis, sąlygojančiomis ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

ATPK 51³ straipsnio 16 dalies sankcijoje pareigūnams numatyta bauda nuo 400 iki 800 litų, o 51³ straipsnio 17 dalyje – bauda nuo 500 iki 1 000 litų. Institucija, nustačiusi A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) paskyrė minėtų straipsnių sankcijose numatytų baudų minimumus ir vadovaudamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskyrė subendrintą nuobaudą – 500 litų baudą.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

ATPK 30¹ straipsnio taikymą sąlygoja veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ir panašiai. Įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pats atskleidė pažeidimą, o pavojingos atliekos buvo laikomos ilgesnį laiką dėl mokyklos finansinės padėties), atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, manytina, kad administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti skiriant švelnesnę administracinės nuobaudos rūšį – įspėjimą.

Esant šioms teisinėms ir faktinėms aplinkybėms, nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

skundą patenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos rajono agentūros 2009-12-03 nutarimą, kuriuo A. K. pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį ir pagal ATPK 51³ straipsnio 17 dalį paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 500 litų bauda, pakeisti. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir A. K. pagal ATPK 51³ straipsnio 16 dalį skirti įspėjimą, pagal ATPK 51³ straipsnio 17 dalį skirti įspėjimą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.