Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alberto Milinio, teisėjų: Algimanto Smolsko ir Evaldo Gražio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir jam paskirta bausmė - 20 parų arešto.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. už tai, kad jis neteisėtai įgijo, gabeno nedidelį kiekį narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: 2010 m. balandžio 29 d. apie 17.00 val. – 17.30 val. Kauno mieste, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, be tikslo platinti, savo reikmėms už 20 litų įgijo narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurių bendra masė yra 0,623 g, kurias neteisėtai, be tikslo platinti, automobiliu BMW X5, valst. Nr. DHC 005, tą pačią dieną gabeno į Marijampolę, tačiau 2010 m. balandžio 29 d. apie 18.20 val. Pietarių kaimo ribose, Marijampolės sen., Marijampolės sav., buvo sulaikytas Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie pas M. R. paėmė polietileninį paketėlį su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurių bendra masė 0,443 g, bei automobilio salone rado ir paėmė M. R. padarytą savadarbę cigaretę su narkotine medžiaga – kanapėmis (ir jų dalimis), kurių bendra masė yra 0,18 g.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis M. R. ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir teismo nuosprendį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. R. apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 320 str. 3 d. apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti.

Nors apeliantas skunde teigia, kad jis neįvykdė Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, tačiau toks jo argumentas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., 395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai, išsamiai, ištirtus įrodymus įvertino teisingai ir pagrįstai M. R. pripažino kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kolegija sutinka su tuo skundo teiginiu, kad specialisto išvadoje Nr. 64-8-ISI-244 iš tikrųjų nėra nurodytas iš M. R. paimtos kanapėse ir jų dalyse esančios narkotinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis. Tačiau kolegija nesutinka su tuo, kad tai, jog nebuvo nustatytas narkotinės medžiagos – delta – 9 tetrahidrokanabinolio kiekis pas nuteistąjį rastose kanapėse, nėra pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį M. R. atžvilgiu.

BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už baudžiamąjį nusižengimą – neteisėtą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Pagal baudžiamąjį įstatymą narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus (BK 269 straipsnio 1 dalis). Į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ kaip narkotinės medžiagos yra įtrauktos ir kanapės (ir jų dalys). Taigi kanapės (ir jų dalys) yra BK 259 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų dalykas. Todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo teigti, kad pagal BK 259 straipsnio 2 dalį už kanapių (ir jų dalių) neteisėtą įgijimą, gabenimą bei laikymą M. R. yra nuteistas nepagrįstai, nes nėra nustatytas šio nusikaltimo dalykas – narkotinės medžiagos delta – 9 tetrahidrokanabinolio kiekis.

BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytų objektyviųjų veikos požymių turinys yra atskleistas teismų praktikoje. Įsigijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropinių ar narkotinių medžiagų. Laikymas yra psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Be to, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis suvokia, kad įgyja, laiko narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, ir nori taip veikti. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltininkas bendrais bruožais suvokia įgyjamų ir laikomų narkotinių ar psichotropinių medžiagų savybes bei jų kiekius. Tai įrodo jo paties prisipažinimas, kad jis siekė įgyti ir įgijo bei laikė būtent narkotinių medžiagų turinčių kanapių, tikslu parūkyti „žolės“. 2010-05-03 specialisto išvada Nr. 64-8-ISI-244 nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga, paimta iš automobilio BMW X5, valst. Nr. DHC 005 2010-04-29, yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurios bendroji masė yra 0,18g. Paminėta specialisto išvada taip pat nustatyta, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio paketėlio, paimto iš M. R. , yra narkotinė medžiaga – kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė 0,443 g. Bendras rastos narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių kiekis yra 0,623 g. Kokį narkotinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, o kokį – dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis (patvirtintomis LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239), ir pagal kurias nedidelis kiekis kanapių ir jų dalių (canabis plant) yra ne daugiau kaip 5 g. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų nedidelis kiekis yra vertinamasis požymis. Šioje byloje nustatytas kanapių ir jų dalių kiekis yra laikytinas nedideliu – 0,623 g.

Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Remiantis teismų praktika, laikoma, kad kaltininkas tokių veikų padarymo atveju turi bent bendrais bruožais suvokti, jog medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir kt. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes. Pagal teismų praktiką subjektyviosios pusės požymis – kaltė yra tiesioginė tyčia gaminti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti psichotropines ar narkotines medžiagas, neturint tikslo jų parduoti arba kitaip platinti; kad asmuo tokio tikslo neturi, gali liudyti nedidelis įgytų ar gabenamų medžiagų kiekis ir tai, kad šis asmuo pats jas vartoja. Neabejotina, kad nuteistasis M. R. suprato, jog įgijo ir laikė narkotines medžiagas, ir norėjo taip veikti, taip pat suvokė jų savybes bei kiekį. Tai įrodo jo ketinimas už 20 litų iš pažįstamo asmens pirkti 1 g „žolės“ ir būtent tokio kiekio įsigijimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog M. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, kad jis turėjo tikslą įsigyti būtent narkotinės medžiagos turinčių kanapių, ir jų įsigijo. Apklaustas įtariamuoju, M. R. parodė, kad jis pažįstamo A. prašė gauti kanapių, turinčių narkotinės medžiagos, nes norėjo parūkyti. Jis sakė, kad kartais „žolę“ parūko. Pripažino, kad už 1 gramą „žolės“ sumokėjo 20 litų (b. l. 61-62). Papildomos apklausos metu jis taip pat savo kaltę pripažino visiškai, anksčiau duotų parodymų nekeitė, sutiko, kad parodymai yra teisingai, ir paprašė užbaigti bylą pagreitinto proceso tvarka. Teisminio nagrinėjimo metu jis taip pat savo kaltę pripažino pilnai, gailėjosi dėl to, kas įvyko, todėl apylinkės teismas, remdamasis kaltinamojo duotais parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais – liudytojo G. G. parodymais, Marijampolės apskrities VPK Kriminalinių tyrimų skyriaus 2010-05-03 specialisto išvada Nr. 64-8-ISI-244, kita rašytine bylos medžiaga, visiškai pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį dėl to, jog M. R. 2010-04-29 apie 17.00-17.30 val. Kauno mieste neteisėtai įgijo, gabeno nedidelį kiekį (0,623 g) kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jų platinti. M. R. padaryta nusikalstama veika pagal BK 259 str. 2 d. kaip baudžiamasis nusižengimas kvalifikuota teisingai.

Teismų praktika taikant BPK normas reglamentuojančias nuosprendžio surašymą bei 2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos abejonės, kai jų nepavyksta pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Šioje byloje pirmosios instancijos teismui dėl įrodymų pakankamumo abejonių nekilo. Specialisto išvadoje Nr. 64-8-ISI-244 nustatyta, kad kanapių ir jų dalių sudėtyje yra narkotinės medžiagos. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas vertinant ne vien tik specialisto išvadą, bet ir kitus byloje esančius įrodymus. Tikrindamas specialisto išvadą, teismas turi teisę skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau ją reikėtų skirti tik tuo atveju, kai byloje esantys ekspertizės aktai ar specialisto išvados kelia abejonių dėl jų nepagrįstumo. Nesant abejonių dėl to, kad kanapės ir jų dalys, paimtos iš automobilio BMW X5 valst. Nr. DHC 005 ir iš M. R. turi narkotinės medžiagos, taip pat neabejojant, jog tas narkotinės medžiagos kiekis yra nedidelis, ekspertizė narkotinės medžiagos delta – 9 – tetrahidrokanabinolio kiekiui neskirtina. Pats kaltinamasis apylinkės teisme su jam pareikštais kaltinimais sutiko, ekspertizės skirti neprašė. Jo tyčia buvo nukreipta būtent įgyti narkotinės medžiagos turinčių kanapių, jis savo tikslą pasiekė. Ginčyti savo kaltę jis pradėjo tik apeliacinės instancijos teisme ir tada, kada, kaip jis pats teigė, advokatas surašė apeliacinį skundą.

Bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį, ir teisingai vertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Byloje surinktų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadai, jog M. R. įvykdė jam inkriminuotą veiką.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, įvertinus tai, kad yra nepanaikinti žemesnių teismų spendimai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už nedidelio kiekio kanapių ir jų dalių įgijimą, laikymą bei gabenimą, daroma išvada, kad kanapių ir jų dalių kiekis (0,623 g), rastas automobilyje BMW X5 valst. Nr. DHC 005 ir pas M. R. , be tikslo parduoti, yra pakankamas pagrindas pripažinti M. R. kaltu pagal BK 259 str. 2 d. (LAT nutartys 2K-71/10; 2K-352/08; 2K-415/07; 2K-242/07).

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog pirmos instancijos teismo nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma M. R. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtino. M. R. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1d. 1 p.,

n utarė:

Nuteistojo M. R. apeliacinį skundą atmesti.