Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko,

dalyvaujant pareiškėjos G. M. atstovėms L. Š. ir advokatei Ingridai Ivanovienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ritai Juškauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. , atstovaujamos L. Š. , pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui ir A. N. dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovė pareiškimu (b.l. 6-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama atnaujinti G. M. praleistą įstatymo nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. M. nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teisių ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų padavimui į buvusio savininko M. M. turėtą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pareiškime ir teismo poėdžio metu pareiškėjos atstovės paaiškino, kad G. M. vyro V. M. tėvas M. (M.) M. V. kaime Lazdijų rajone nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 10 ha žemės. M. M. turėjo keturis vaikus: V. M. , A. M. , E. M. ir O. M. . M. M. mirė apie 1940 -sius metus, jo žmona M. (M.) M. mirė 1962-11-29. A. M. mirė 2005 m., jo žmona - 2010 m. Jų sūnus A. M. , gimė apie 1988 metus. Jokių žinių apie jį nėra. O. M. mirė apie 1960 -sius metus, jos sūnus išvyko gyventi į Rusiją iki 1991 m., jokių duomenų apie jį nėra. E. M. mirė 2009 metais, ji turėjo sūnų A. N. . V. M. , sakė pareiškėjai, kad (duomenys neskelbtini), jo tėvas M. (M.) M. turėjo žemės sklypą. Priėmus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jis nuvyko į Lazdijų rajono žemėtvarkos skyrių, tačiau ten pasakė, kad procesas yra sudėtingas, trūksta daugelio dokumentų ir patarė nesikreipti ir nekelti prisiminimų susijusių su gyvenimu tėviškėje pokario metais. 2008 m. V. M. vėl pabandė rinkti dokumentus, tačiau paūmėjo ligos ir dėl sveikatos būklės taip ir nebaigė šio proceso. 2011 m. lapkričio 13 d. pareiškėjos vyras V. M. mirė. Po vyro mirties, tvarkant dokumentus, pareiškėja rado nepateiktą prašymą, adresuotą Kauno apygardos administraciniam teismui, ir suprato, kad nuosavybės procesas taip ir nepajudėjo. Pareiškėja pareiškime nurodė, jog jos sveikata yra prasta, 2010 m. sausio mėnesį pareiškėjai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-04-13 nutartimi paskirta rūpyba, rūpintoja paskiriant dukrą L. Š. . Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. numato piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pareiškėjos teigimu, šios objektyvios aplinkybės turėtų būti pripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl terminas turi būti atnaujintas.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyrius atsiliepime (b.l. 29-31) ir atstovė paaiškino, jog nesutinka su pareiškėjos prašymu atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą. Paaiškino, kad Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. numatytas baigtinis sąrašas asmenų, kuriems įstatymas suteikia teisę atkurti nuosavybės teises. Šio straipsnio 1 d. 3 p. reglamentuota, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Šio straipsnio 1 d. 4 p. reglamentuoja, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį. Pareiškėja nėra pateikusi M. (M.) M. mirties liudijimo, todėl nėra aišku, ar nacionalizavimo metu jis buvo gyvas, t.y. ar 1940 m. liepos 22 d. jis buvo nacionalizuotos žemės savininkas. Pagal Atkūrimo įstatymo 2 str. 1 d. 3 p. M. M. vaikai iki 2001-12-31 turėjo teisę kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę. Tačiau buvusio savininko vaikai nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja yra turto savininko vaiko, kuris mirė 2011-11-13 sutuoktinė, taigi iki 2001-12-31 neturėjo teisės pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Šią teisę turėjo pareiškėjos vyras bei kiti M. M. vaikai, tačiau šia subjektine teise jie nepasinaudojo. Prašo pareiškėjos prašymą atmesti.

Pareiškimas atmestinas.

Byloje kyla klausimas dėl teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjai atnaujinti terminą pateikti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. (M.) M. (pareiškėjos sutuoktinio V. M. tėvo) iki nacionalizacijos valdytą žemę, taip pat nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis). Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, visu pirma yra svarbu nustatyti, kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Tik po to nustatinėjama, kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realus buvimas (nebuvimas), jų atsiradimo momentas, trukmė, įtaka pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos.

Atkūrimo įstatymo 2 straipsniu įstatymų leidėjas nustatė kelias prielaidas, kad asmuo galėtų pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą – Lietuvos Respublikos pilietybės turėjimą, giminystės ryšį su savininku arba paveldėjimo santykių egzistavimą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis apibrėžė asmenų, galinčių pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą, tarp jų nurodydama mirusio turto savininko vaiko sutuoktinį. Šios dalies 4 punktas numatė teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą turto savininko vaiko sutuoktiniui tais atvejais, kai turto savininkas ir turto savininko vaikai yra mirę.

Sistemiškai aiškinant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (2001 m. gruodžio 31 d.) prašymams pateikti, su šio straipsnio 4 dalies reikalavimu - kartu su prašymu pateikti pilietybę patvirtinantį dokumentą ir kitus nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku

patvirtinančius dokumentus, darytina išvada, kad įstatyme nustatytos prielaidos, kurios yra būtinos pradėti patį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, turi egzistuoti arba atsirasti iki 2001 m. gruodžio 31 d.

Pažymėtina, kad turto savininko vaiko sutuoktinis, kol yra gyvas turto savininko vaikas, nėra nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių subjektas, nes neatitinka vienos iš įstatyme nustatytų prielaidų, apibūdinančių asmens subjektiškumą. Tinkamam įpėdiniui, nepageidavusiam atkurti nuosavybės teisių, mirus po nustatyto termino, iki kada pastarasis galėjo pretenduoti atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, šio įpėdinio sutuoktiniui nenumatyta galimybė atnaujinti terminą, kuris būtų susijęs su jo subjektiškumo atsiradimu po įstatyme numatyto termino.

Bylos medžiaga nustatyta, kad buvęs savininkas M. (M.) M., miręs apie 1940 metus, iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 10 ha žemės. (b.l. 15, 16). M. (M.) M. buvo pareiškėjos sutuoktinio V. M. tėvas. Pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko, savo sutuoktinio V. M. tėvo M. (M.) M., nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 3 punktu, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į tėvo M. (M.) M. (pareiškėjos sutuoktinio tėvo) iki nacionalizacijos valdytą žemę iki 2001 m. gruodžio 31 d. turėjo teisę kreiptis jo vaikai – V. M. , A. M. , E. M. ir O. M. . Tačiau šie asmenys įstatyme nustatytais terminais savo subjektinės teisės, susijusios su nuosavybės atkūrimu, nerealizavo. Pažymėtina, kad pareiškėjos sutuoktinis V. M. mirė 2011 m. lapkričio 13 d., pasibaigus įstatyme nustatytam terminui prašymui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Tai reiškia, kad iki to momento dėl aukščiau paminėtų aplinkybių pareiškėja G. M. nebuvo įgijusi teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir nebegali pretenduoti į savo sutuoktinio V. M. tėvo M. (M.) M. valdytą žemę. Kaip ne vieną kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, praleisto termino atnaujinimo institutas negali būti taikomas tokiai situacijai, kai teisė, kuriai realizuoti nustatytą terminą prašoma atnaujinti, atsirado ne šio termino eigoje, o jam pasibaigus. Darytina išvada, kad pareiškėja neturi ir galimybės prašyti atnaujinti Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nurodytus terminus prašymui bei nuosavybės teisę ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams paduoti.

Konstatavus šias aplinkybes, pareiškėjos nurodytos Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų praleidimo priežastys tampa teisiškai nereikšmingomis, todėl jų svarbumas neanalizuotinas ir nenagrinėtinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.