Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Rasai Bičkienei, Antaninai Antonenko, Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam R. S., kaltinamojo gynėjai advokato padėjėjai Daiva Mazur, nukentėjusiajai O. F., jos atstovui advokatui Valteriui Aleknai, nukentėjusiajam K. V., civilinio atsakovo AB Lietuvos draudimas atstovui G. T., ekspertei Sofijai Makšimaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis A. V. PĮ vairuotoju-ekspeditoriumi, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 2 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. 2014-11-09 apie 02.30 val. Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kraujyje esant 1,95 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Ford Mustang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir stabdžiusį greitosios medicininės pagalbos automobilį „VW LT28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijai, vairuojamą K. V., ir su juo susidūrė, dėl ko nukentėjo automobiliu važiavę automobilio „VW LT28“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. V., kuris patyrė sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei slaugytoja O. F..

Kaltinamasis R. S. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai, kad padarė avariją, tik jis nepripažįsta, kad avariją sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes jis gėrė alkoholį jau po autoįvykio grįžęs namo. Kaltinamasis parodė, kad jis vairavo automobilį „Ford Mustang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti greitosios pagalbos mašina važiavę asmenys vairuotojas K. V. ir slaugytoja O. F., jis su jais susitaikė, jų atsiprašė, atlygino jiems padarytas žalas ir nori kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja būtų jo mama, pripažįsta sukėlęs avariją, tačiau avarijos metu jis nebuvo girtas kaip nurodyta kaltinamajame akte. Kaltinamasis parodė, kad 2014-11-08 apie 20 val., grįžo iš komandiruotės Rusijoje, buvo nemiegojęs 26 val. , namuose susirašė visas kelionės ataskaitas. Kadangi grįžęs namie rado žmoną išgėrusią, kas jai nebūdinga ir kas buvo neįprasta per 30 metų, todėl su ja pradėjo pyktis. Tam, kad nekiltų didesnis konfliktai, kaltinamasis nusprendė 2014-11-09 apie 2 val. nakties pernakvoti pas mamą. Nuvažiavo iki jos namų, bet tada pagalvojo, kam jam mamą kelti, nes vėl bus tik bereikalingas triukšmas. Dėlto grįždamas namo sustojo prie buvusio kino teatro, pastovėjo kokį pusvalandį, parūkė, nurimo ir sugalvojo važiuoti namo, važiavo (duomenys neskelbtini) g., tuo metu pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas, kadangi mašinų nebuvo, todėl spustelėjo gazą, tuo metu automobilyje kažko pasilenkė, ar žiebtuvėlio ar ko ir išgirdėjo, kad buvo kažkoks „bum“, bet nesuprato, kad atsimušė į kitą automobilį, nes neišdužo jokie mašinos stiklai, nemastė, kad susilankstė mašinos kapotas ir parvažiavo namo, pastatė mašiną, bet nematė, kad sudaužyta jo mašina. Įjungė signalizaciją ir kaip niekur nieko parėjo namo. Jei būtų suvokęs, kad įvyko koks nors eismo įvykis buvo, tai jei būtų norėjęs galėjo su dar po įvykio važiuojančia mašina bet kur nuvažiuoti, paslėpti ją, tačiau tokių minčių neturėjo. Grįžo į butą, buvo dar įtampa po kelionės, įtampa namie, todėl atsisėdo ir prisigėrė, buvo išgėręs daugiau nei puse litro brendžio ir alaus. Greitai, praėjus 1 val. ar 1,5 val., į namus atvažiavo policijos pareigūnai, paklausė, ar jis naktį vairavo savo automobilį „Ford Mustang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis patvirtino, kad taip, tai jie išėjo ir jis pamatė sudaužytą savo automobilį stovintį toje pačioje vietoje kur paliko, jo signalizacija buvo įjungta, po to pareigūnai nusivežė jį parodyti, ką jis (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ten pamatė apvirtusį gulintį ant šono, sudaužytu galu greitosios pagalbos automobilį „VW LT28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai atvežė į įvykio vietą, greitosios medicininės pagalbos automobilis „VW LT28“ avarijos vietoje dar gulėjo ant šono. Nuo įvykio vietos jam iki namų apie 1,5 km. Tada jam buvo šokas, tik paklausė, ar yra nukentėjusiųjų, jie tai nurodė, po to jį nuvežė patikrinti girtumo į teismo ekspertizę, o paskui į kelių policijos komisariatą. Avarijos metu buvo sugadinta jo automobilio Ford Mustang dešinės pusės lempa, sparnas ir kapotas. Jam toks įvykis pirmas, nesutinka, kad neva jis girtas padarė įvykį ir pabėgo iš įvykio vietos. Jis 30 metų dirba vairuotoju, todėl žinojo, kad po įvykio negalima gerti ir reikia laukti, kol atvyks policijos pareigūnai, bet jis nesuprato, kad įvyko autoįvykis, todėl ramiai grįžo namo ir po to namuose vartojo alkoholį. (t.2., b.l. 65-66)

Nors kaltinamasis neprisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis K. V. parodė, kad jis dirba Jonavos greitojoje vairuotoju, 2014-11-09 apie 02.30 val. jis su greitąja „VW LT28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Kauno klinikų priėmimo atgal į Jonavos greitosios pagalbos stotį. Važiavo kartu su felčere O. F.. Privažiavo prie kolonėlės, buvo raudona, jie sustojo. „Audi“ važiavo jiems iš kairės priešais. Važiavo iš lėto, nes nebuvo, kur skubėti, grįžinėjo iš Kauno klinikų, kur buvo palikę atvežtą iš Jonavos ligonį. Užsidegė žalias šviesoforo signalas, todėl jis pradėjo judėti, automobilio greitis buvo tikrai nedidelis. Tik pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvėje parduotuvę ir ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio galą, lyg būtų įvykęs sprogimas ar sprogusi bomba, jis spėjo tik dar greitai į veidrodį dirstelėti ir mate gale atsimušusį automobilį, pajuto, kad jo vairuojama mašina verčiasi ir liečia asfaltą automobilio priekiu, paskui jau jie vertėsi kelis kartus į priekį bei vėliau ant šono Iš pradžių net nesusigaudė, kas čia yra. Po avarijos automobiliui gulint ant šono, pamatė aukštai ant diržų kabančią felčerę O. F., ją nukabina nuo diržo, ji užkrito ant jo. Po to išsikabarojo per iš apvirtusio automobilio, pažiūrėjo į kelią – tuščias kelias, nieko nėra, į juos atsimušusi mašina buvo pabėjusi iš eismo įvykio, pagalvojo, gal susprogo greitosios padanga, tačiau viskas su padangomis buvo gerai, jis buvo šoke, po jo jau prisiminė, kad per veidrodėlį tik matė vieną degančią atsitrenkusios automašinos lempą. Kai jis su felčere galop išlipo, prie jų priėjo mergina ir pasakė, kad į juos atsitrenkusi mašina nuvažiavo iš avarijos vietos galimai deganti ar apimta garų ar dūmų, todėl ji negalėjo įvardinti, kokia mašina į juos atsitrenkė. Tik pasakė, kad gal šviesi mašina ir parodė, kokia kryptimi nuvažiavo. Tada išsikvietė pagalbą ir policiją, greit atvažiavo Kauno greitoji, greitai supakavo jį su felčere, nes jie buvo sužaloti ir išvežė į KMUK priėmimą. Smūgis į jo automobilį buvo stiprus. Jam po įvykio pradžioje skaudėjo pirštą, vėliau pradėjo ir nugarą skaudėti. Jonavoje liepė pasidaryti tomografą, vėliau po tyrimų paaiškėjo, kad avarijos metu jam lūžę du stuburo, 6-as ir 3-ias, slanksteliai. Du mėnesius jis gulėjo gydėsi, gulėjo tik ant lentos, po to dar 2 mėn. gydėsi. Iš viso 4 mėn. buvo nedarbingas. Jam draudimas atlygino 2000 Eur žalą. Mano, kad kaltinamojo automobilis tikrai važiavo didesniu greičiu nei buvo leistina mieste, nes nuo stipraus smūgio į tokį didelį „VW LT28“ greitosios pagalbos automobilį, jie vertėsi mažiausiai porą kartų į priekį bei į šoną. Po avarijos kaltinamasios neatsiprašė, nelankė, tik po to su juo ir O. F. kavinėje buvo susitikę kaltinamasis ir jo gynėja, aiškinosi jų poziciją dėl ieškinio, dabar jis jokio ieškinio kaltinamajam nereiškia.

Nukentėjusiosios O. F. parodė, kad ji dirba Jonavos greitojoje felčere, o K. V. greitosios vairuotoju, 2014-11-09 apie 02.30 val. jie su greitosios pagalbos automobiliu „VW LT28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu K. V. važiavo iš Kauno klinikų priėmimo atgal į Jonavos greitosios pagalbos stotį. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini),

Į automobilio galą pajuto stiprų smūgis ir tik pajuto, kad jų automobilis nuo smūgio verčiasi į priekį, viskas priešais dužta, krenta, vertėsi kelis kartus, buvo baisu, ji labai išsigando dėl savo gyvybės, gerai, kad ji su vairuotoju buvo su saugos diržais. Taip greitosios automobilis iš važiojamosios dalies atsidūrė net ant šaligatvio. Ji mano, kad atsitrenkusio automobilio greitis buvo labai didelis, nes galimai vairuotojas jų net nepamatė ir visa jėga nestabdant trenkėsi į jų automobilio galą. Po įvykio ji pakibo viršuje ant saugios diržų, buvo įtempta, buvo nelengva išlipti iš automobilio, nes bijojo, kad neužsidegtų, jai kažkas užkrito ant kojų, labai skaudėjo koją, paskui pradėjo skaudėti stuburą, galvą. Atvykę medikai juos skubiai išvežė į Kauno klinikas, ten juos apžiūrėjo, ji buvo nedarbinga, dėl patirtų galvos ir stuburo traumų po avarijos nebuvo darbe 3 savaites. Daktarai jai sakė, kad nuo stipraus smūgio galėjo atsirasti jai nustatyti sužalojimai, stuburo pakitimai. Kaltinamasis po įvykio neatsiprašė, neaplankė, tik jai parašė žinutes per šv. Velykas, paskui skambino ir pasakojo tik savo asmenines bėdas, jam visai nebuvo įdomu, kaip jie jaučiasi. Ji mano, kad kaltinamasis būdamas blaivas nebūtų taip pabėgęs iš įvykio vietos, nepažiūrėjęs ar įvykio metu nėra nukentėjusiųjų, ar jiems nereikalinga pagalba, nes kaltinamasis net nesustojo padaręs avariją. Ji patytė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, dėl patirto skausmo ir traumų, didelio streso, jai net baimė važiuoti automobiliu atsirado. Jai buvo sudaužytas naujas mobilusis telefonas, meistrai sakė, kad jo sutaisyti negalima, telefono policijai nepateikė, jo nebuvo apdraudusi. Avarijos metu ji neteko auskaro, tai nurodė savo ieškinyje. Ji pilnai nepasveiko, po to ji dar toliau kreipėsi dėl gydymo, nes ji vis dar jaučia skausmą, sunku judėti. Daktarai pasakė, kad jai atsirado stuburo išvarža, nežino kaip bus ateityje.

2014-11-09 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresniojo patrulio D. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-11-09 patruliuojant maršrute r. š. 444 m su vyriausiuoju patruliu T. V. apie 02.35 val. iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo išgirdo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. ties Čečėnijos aikšte yra apvirtęs automobilis ir iš eismo įvykio pasišalino automobilis Ford Mustang, valst. Nr. valst. (duomenys neskelbtini), baltos spalvos su mėlynomis juostomis. Jiems apvažiuojant rajoną (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu gatvėje rado sudaužytu priekiu minėtą automobilį. Automobilyje vairuotojo ir keleivių nebuvo. Jiems nuėjus adresu (duomenys neskelbtini), bute buvo rastas akivaizdžiai neblaivus automobilio savininkas R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Jis neneigė, kad vairuodamas minėtą automobilį sukėlė eismo įvykį . (t.1., b. l. 7).

Iš 2014-11-09 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės Ž. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-11-09 02.35 val. patruliuodami r. š. 454 kartu su vyriausiuoju patruliu L. Š. gavo pranešimą iš Kauno apskr. VPK budėtojo vykti į prie (duomenys neskelbtini) „IKI“ parduotuvės eismo įvykį. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko greitosios pagalbos darbuotojai, kurie išsivežė nukentėjusiuosius į klinikas. Eismo įvykyje dalyvavo greitosios pagalbos automobilis, kurio vairuotojas K. V. paaiškino, jog jis važiavo nuo Žukausko gatvės link Savanorių pr. ir staiga į automobilio galinę dalį trenkėsi kitas automobilis, vairuotojas nesuvaldė automobilio, užvažiavo ant šaligatvio ir vertėsi. Automobilis, kuris jį kliudė, padidino greitį ir nuvažiavo. Kaip liudininkai teigia, tai buvo baltas automobilis mėlynomis juostomis, panašu į Mustang. Eismo įvykį matė V. N. ir A. T.. Kartu su K. V. važiavusi nukentėjusioji O. F. taipogi išvežta į LSMUK. (t.1., b. l. 8, 9).

Iš 2014-11-09 2.30 val. eismo įvykio vietos plano, fotolentelių, matyti, jog nukentėjusiojo K. V. vairuotas automobilis „VW LT28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) guli ant šono, kaltinamojo baltos spalvos automobilio Ford Mustang, valst. Nr. valst. (duomenys neskelbtini), priekinė dalis smarkiai sugadinta, kapotas sulankstytas. (t.1., b. l. 10, 11, 12-26).

2014-11-11 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9859/14 (01), konstatuota, kad kaltinamojo R. S. kraujyje rasta 1,95 promilės etilo alkoholio (t.1., b. l. 44). Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2014-11-09 03:04:22 val. R. S. nustatytas 1,94 promilės neblaivumas (t.1., b. l. 42). Kadangi yra nustatytas skirtingas kraujo kiekis, todėl įvykio metu kaltinamajam konstatuojamas tas alkoholio kiekis, kuris nustatytas byloje esančioje specialisto išvadoje Nr. T-A 9859/14 (01).

2015-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje G452/15 (02), konstatuota, kad K. V. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (t.1., b. l. 48-49).

2015-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje G451/15 (02), nurodyta, kad O. F. medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota (t.1., b. l. 51). Tačiau byloje gauti medicininiai dokumentai ir darbdavio atliktas šio įvykio aplinkybių tyrimas duoda pagrindą konstatuoti, kad slaugytoja O. F. nukentėjo darbo metu 2014-11-09 eismo įvykio metu.

Iš 2015-04-16 AB Lietuvos draudimas sprendimo dėl draudimo išmokos, matyti, kad nukentėjusiajam K. V. išmokėta 2000 Eur suma. (t.2., b. l. 29).

Iš 2015-09-28 susitarimo dėl žalos atlyginimo, matyti, kad nukentėjusiajai O. F. kaltinamasis R. S. atlygino 1500 neturtinę žalą ir 600 Eur atstovavimo išlaidas,, todėl ji ieškinio nebereiškia ir jam pretenzijų neturi. (t.2., b. l. 71).

Įvykusio eismo įvykio aplinkybes patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. N. ir liudytojos A. T., kurių parodymai buvo pagarsinti teisme, proceso šalims neprašant jų apklausti posėdžio metu, nes kaltinamasis pripažino patėį autoįvykio faktą. (t.1., b. l. 61, 62).

BK 40 str. 1 d. nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 d. išvardytų sąlygų visumai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. S. savo kaltę, pagarsinus kaltinamąjį aktą posėdžio metu, dėl jam valstybinio kaltintojo pareikšto kaltinimo pripažino tik iš dalies, kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vairavo automobilį, padarė eismo įvykį, kuriom metru nukentėjo K. V. ir O. F., kuri ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo pripažinta nukentėjusioji, tačiau nurodė kad įvykio metu buvo blaivus, tai yra neprisipažįsta kaltės pagal BK 281 str. 2 d., kad alkoholį vartojo tik po įvykio. Taigi, iš paties kaltinamojo duotų parodymų matyti, jog jis visiškai nepripažino savo kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 2 d., nenustatytas ir nuoširdus jo gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. S. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra visų būtinų BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų, todėl kaltinamasis negali būti atiduotas jo prašomam laidotojo, jo motinai A. B. S., atsakomybei pagal laidavimą.

Pagal BK 281 str. 2 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. kyla tik už tuos KET pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Konstatuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių Kelių eismo taisyklių pažeidimo atsirado BK 281 str. 2 d. nurodyta žala. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinas), ar atsitiktinis. Padaryta veika (Kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Būtinosios sąlygos taisyklės pritaikymas rodo, kad būtent kaltinamojo pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga.

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo kažkoks atsitrenkimo garsas, bet nedužo jokie stiklai, nesuprato, jog įvyko eismo įvykis, tačiau teismas konstatuoja, kad tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje esantiems ir posėdžio metu ištirtiems įrodymams. Iš fotolentelių (t.1., b. l. 12-26) matyti, jog nukentėjusiojo vairuotas greitosios pagalbos automobilis guli ant šono, dužęs priekinis stiklas, o kaltinamojo vairuoto automobilio priekinės dalies sugadinimai yra žymūs. Nukentėjusieji parodė, jog smūgis buvo labai stiprus, dėl ko greitosios pagalbos automobilis apsivertė. Be to, iš 2014-11-09 Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 4-ojo būrio vyresniojo patrulio D. J. tarnybinio pranešimo matyti, jog kaltinamasis neneigė, kad padarė eismo įvykį (t.1., b. l. 7). Todėl kaltinamojo parodymai, kad jis nesuprato, jog padarė eismo įvykį, kelia rimtų abejonių teismui dėl tokių parodymų teisingumo ir patikimumo, vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo po eismo įvykio. Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių 221 punktą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Kaltinamasis minėto Kelių eismo taisyklių punkto nepaisė, todėl jo parodymai dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad atlikus byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą, įrodyta, kad kaltinamasis R. S. eismo įvykio metu sužalojo ne vieną asmenį nukentėjusįjį K. V., kaip buvo nurodyta prokuratūros kaltinime, bet du asmenis – nukentėjusįjį K. V. ir nukentėjusiąją O. F.. Todėl teismas konstatuoja, kad R. S. 2014-11-09 apie 02.30 val. Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kraujyje esant 1,95 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Ford Mustang“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 126 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atsižvelgdamas į greitį, nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusį ir stabdžiusį greitosios medicininės pagalbos automobilį „VW LT28“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Lietuvos Respublikos Sveikatos ministerijai, vairuojamą K. V., ir su juo susidūrė, dėl ko nukentėjo automobiliu važiavę automobilio „VW LT28“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. V., kuris patyrė sužalojimus, sukėlusius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei slaugytoja O. F., tai yra kaltinamojo padaryti veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltinamasis pripažino, jog padarė eismo įvykį, atlygino žalą nukentėjusiesiems. (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

Kaltinamasis BPK 140 str. tvarka nebuvo sulaikytas, jis anksčiau neteistas (t.1., b. l. 76), nebaustas administracine tvarka (1 t. b. l. 77-80), psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas (t.1., b. l. 82). Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam R. S. bausmę, atsižvelgia į tai, kad nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra sunkinančių aplinkybių, į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad įrodyta nusikalstama veika buvo baigta, sukėlusi pasekmes, kaltinamojo asmenybę. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nelinkęs nusikalsti, jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš dalies pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Šios aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad ateityje kaltinamasis R. S. nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jam skirtina BK 281 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda.

Lietuvos Respublik?s socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. (įstatymo Nr. X-1710 redakcija, galiojanti nuo 2009-01-01) nurodyta, kad „teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (akto redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis, tai yra 37,66 Eur.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 1, 3 d.). BK 68 str. 1 d. nurodyta tik viena privaloma uždraudimo naudotis specialia teise, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo sąlyga – kai asmuo, naudodamasis ta specialia teise, padaro nusikalstamą veiką. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 str. nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaip jau buvo konstatuota, R. S. padarė BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visa tai rodo jo didelį lengvabūdiškumą bei nerūpestingumą. Be to, jo veika sukėlė padarinius, nes buvo nesunkiai sužaloti žmonės, todėl daroma išvada, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti R. S. būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 str.).

BPK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kaip nustatyta BPK 115 str. 1 d., priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis K. V. civilinio ieškinio nepareiškė.

Civilinė ieškovė O. F. pateikė 2015-07-28 civilinį ieškinį civiliniams atsakovams AB Lietuvos draudimas ir R. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (t.1., b. l. 13-15).

Pažymėtina, kad 2015-10-14 teisme elektroniniu paštu buvo gautas O. F. elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, jog ji susitaikė su kaltinamuoju, jokių pretenzijų jam neturi, jis jos atsiprašė ir atlygino žalą (2 t. b. l. 69). Be to, kaip jau buvo nustatyta byloje ištirtais įrodymais, 2015-09-28 susitarimu dėl žalos atlyginimo nukentėjusiajai O. F. kaltinamasis R. S. atlygino 1500 neturtinę žalą ir 600 Eur atstovavimo išlaidas (t.2., b. l. 71).

Atsižvelgiant į tai, kad R. S. nukentėjusiajai O. F. padarytą neturtinę žalą ir atstovavimo išlaidas atlygino savanoriškai, nukentėjusioji O. F. pretenzijų jam nebeturi, todėl byloje pareikštas civilinės ieškovės O. F. 2015-07-28 civilinis ieškinys civiliniams atsakovams AB Lietuvos draudimas ir R. S. dėl 651,45 Eur turtinės ir 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kardomoji priemonė kaltinamajam iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str. 1 d., 297 str., 301 – 305 str., 307 str. teismas,

nusprendė:

pripažinti R. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 2 d. ir paskirti jam 30 MGL dydžio, t. y. 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct), baudą.

Paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

Išaiškinti R. S., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Atmesti civilinės ieškovės O. F. 2015-07-28 civilinį ieškinį civiliniams atsakovams AB Lietuvos draudimas ir R. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.