Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovai Ž. K., D. K., G. K. ir M. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą, 28 962 Eur (100 000 Lt) draudimo išmoką lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam iš ieškovų po 7 240,50 Eur, bei 378,42 Eur palūkanų, t. y. kiekvienam iš ieškovų po 94,61 Eur, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Medienos imperija“ laikotarpyje nuo 2002 m. iki 2014 m. buvo sudariusi su atsakovu draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, kuriomis buvo apdrausti darbuotojai. Trečiasis asmuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į atsakovą, pranešdamas apie nelaimingą atsitikimą – (duomenys neskelbtini) rastą nusižudžiusią darbuotoją D. K., kuri trečiojo asmens įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. bei nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) Ieškovai nurodė turintys teisę į Draudimo liudijime Nr. 770-2215200 nustatytą 100 000 Lt (28 962 Eur) draudimo išmoką dėl D. K. mirties kaip apdraustosios (naudos gavėjos) įstatyminiai įpėdiniai, nes trečiasis asmuo nebuvo gavęs D. K. raštiško sutikimo naudos gavėju nurodyti kitą asmenį. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, nurodydamas, kad įvyko nedraudžiamasis įvykis pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 sąlygų 4.1.11 punktą, nes D. K. dirbo mažiau nei 3 metus, kas reiškia, kad nepertraukiamos draudiminės apsaugos laikotarpis iki jos savižudybės buvo mažesnis nei 3 metai. Ieškovai su tokia atsakovo pozicija nesutinka, teigdami, kad pagal draudimo sutarties sąlygas nepertraukiamas draudimo apsaugos laikotarpis buvo siejamas su trečiojo asmens ir atsakovo pasirašytų draudimo sutarčių galiojimo seka konkrečioms apdraustoms pareigybėms, nes trečiasis asmuo drausdavo darbuotojus pagal pareigybių sąrašus, neįvardindamas konkrečių darbuotojų duomenų, o atsakovas tokių duomenų pateikimo nereikalaudavo; trečiasis asmuo privalėdavo tik pranešti apie padidėjusį darbuotojų skaičių konkrečiose pareigybėse, nurodyti jų įsidarbinimo datą bei atleidimo iš pareigybės datą; draudimo įmoka buvo mokama už pareigybių sąraše nurodytą darbuotojų skaičių 10 metų iš eilės; tarp apdraustų pareigybių buvo ir vyr. buhalterio pareigybė, kurioje dirbo D. K.. Ieškovai prašė visus sutarties sąlygų neaiškumus aiškinti trečiojo asmens, kaip prisijungusios šalies prie atsakovo pasiūlytų sutarties sąlygų, naudai.Atsakovas ERGO Insurance SE prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 sąlygas, draudžiamasis įvykis yra apdraustojo mirtis, nenulemta apdraustojo valios, išskyrus taisyklių 4.1.11 punkte numatytą atvejį, kai mirtį lemia asmens tyčiniai (valingi) veiksmai, atlikti praėjus ne trumpesniam kaip trejų metų nepertraukiamos draudimo apsaugos to asmens atžvilgiu galiojimo laikotarpiui. Šis terminas buvo įtvirtintas taisyklėse dėl medicininių veiksnių; praėjus šiam laikotarpiui laikoma, kad apdraustasis neturėjo ketinimų atimti tyčia sau gyvybę draudimo apsaugos įsigaliojimo dieną. Kadangi nelaimingą atsitikimą gali patirti tik apdraustasis, o trečiasis asmuo draudė konkrečius darbuotojus, draudimo apsauga galiojo konkretaus darbuotojo, o ne pareigybių ir jose dirbusių darbuotojų skaičiaus atžvilgiu. Atsakovo teigimu, šią išvadą patvirtina ir tai, kad pagal draudimo sutarties sąlygų 2 punktą, nors trečiasis asmuo ir turėdavo pareigą informuoti atsakovą apie darbo sutarties pabaigą, draudimo apsauga darbuotojui pasibaigdavo, nutrūkus darbo santykiams, nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo įvykdydavo savo pareigą dėl informacijos pateikimo. Trečiojo asmens informavimas apie darbuotojų pasikeitimus buvo būtinas tam, kad būtų paskaičiuotos mokėtinos įmokos, tačiau nekeitė draudimo apsaugos turinio. Trečiasis asmuo suprato, kad draudimo apsauga yra suteikiama dėl konkrečių darbuotojų, nes pats trečiasis asmuo, teikdamas pranešimus apie darbuotojų skaičių pasikeitimus 2013–2015 m., nurodydavo ir konkrečių darbuotojų vardą, pavardę, priėmimo / atleidimo datą. Šią aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens vidaus dokumentuose pateikiamas apdraustų darbuotojų sąrašas, kuriame trečiojo asmens darbuotojai 2013 m. – 2014 m. lapkričio mėnesių galiojimo laikotarpiu išreiškė valią dėl draudimo išmokos išmokėjimo trečiajam asmeniui. Be to, po kiekvieno įvykio atsakovui trečiasis asmuo teikdavo konkretų darbuotoją individualizuojančius dokumentus. Atsakovas teigė, kad taisyklių 1.30 punkte, kuriame apibrėžiamas nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis kaip nuosekli draudimo sutarčių seka, neatskleidžia draudimo apsaugos turinio, kuris suvokiamas kaip draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių aplinkybės bei kiekvienu atveju vertinamos individualaus įvykio aplinkybės ir jį patyrusio asmens savybių atitiktis draudimo apsaugai. Dėl šios priežasties atsakovas laiko, kad D. K. atžvilgiu nepertraukiama draudiminė apsauga nepertraukiamai galiojo trumpiau nei 3 metus (nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 5 d.), o 2015 m. rugsėjo 5 d. patirtas D. K. nelaimingas atsitikimas pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu. Atsakovo teigimu, draudimo sutarties sąlygos buvo aiškios ir suprantamos, o draudėjui kaip juridiniam asmeniui keliami padidinti rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.