Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K. (A. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad 2022-08-25, policijos pareigūnai jo gyvenamojoje vietoje, nurodytoje asmens duomenų pažymoje, atliko kratą, kurios metu namo šiltnamyje rado 14 vnt. narkotinės medžiagos - kanapių, sodinukų, vieną sodinuką rado augantį prie namo ir dar rado apie 10 gramų jau nuskintų, sudžiovintų kanapių. Visos rastos kanapės priklauso jam. Šias visas kanapes jis pats pasodino šiltnamyje ir šalia namo iš įsigytų kanapių sėklų. Būtent šias kanapių sėklas jis turėjo nuo ankščiau augintų kanapių. Tai jo šeštas kanapių derlius. O pačioje pradžioje, maždaug prieš 6 metus, jis įsigijo kanapių sėklų internetu, mano, kad tai angliškas internetinis puslapis. Viena sėkla kainavo apie 7 eurus. Pakuotėje būna po 3, 5 ar 10 sėklų. Puslapis, iš kurio įsigijo kanapių sėklas – „Royal Queen Seeds Store“. Taip gavęs kanapių sėklų jis ir pradėjo auginti kanapes. Maždaug 2022 metų birželio mėnesį į vazoniukus pradžioj pasodino kanapių sėklas, kad jas sudaiginti. Kiek tiksliai kanapių sėklų pasodino tuo metu, jis neatsimena, bet tai galėjo būti ne mažiau kaip 20 sėklų. Kai kanapių daigeliai paaugo, jis dalį jų pasodino į šalia namo esantį šiltnamį, o kitą dalį į žemę šalia namo. Prieš dvi dienas jis dalį – vieną sodinuką, nuskynė ir jį paliko džiovinti savo namuose. Policijos pareigūnai kratos metu ir rado šias sudžiovintas kanapes iš prieš dvi dienas nuskinto sodinuko. Taip pat policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė blynus, kurių viduje buvo įmaišęs kanapių. Šiuos blynus jis pats kepė. Į blynų jų tešlą įdėjo kanapių. Šiuos blynus jis valgė vienas, niekam jų nedavė. Taip pat nori paaiškinti, kad kanapes, kurias augino, jis augino savam vartojimui. Niekam jų nėra pardavęs ir pavaišinęs. Tai kanapės tik savam vartojimui. Apie tai, kad šiltnamyje ir prie namo augina kanapes, jis niekam nepasakojo ir apie tai žinojo vienas. Taip pat nori paaiškinti, kad sodinukus, sudžiovintas kanapes ir blynus jis pateikė policijos pareigūnams savanoriškai kratos metu. Ateityje tai nepasikartos (b. l. 88-91, 99-102).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad pas įtariamąjį A. K., (duomenys neskelbtini), atlikta krata, kurios metu buvo rasta ir paimta:

1. Virtuvėje plastikiniame maišelyje augalinės kilmės medžiaga, kuri supakuota į voką Nr. 1;

2. Rūsyje stalčiuose, augalinės kilmės medžiaga, supakuota į voką Nr. 3

3. Salone ant stalo, sausainiai su specifiniu kvapu, kurie supakuoti į voką Nr. 2;

4. Šiltnamyje, 14 vnt. sodinukų žalios spalvos, kurie kratos metu nukirpti ir supakuoti į popierinius paketus Nr. 1 ir Nr. 2;

5. Žemės sklype už namo, vienas sodinukas žalios spalvos, kuris kratos metu nukirptas ir supakuotas į popierinį paketą Nr. 3. b.l. 57-61

Iš byloje esančios Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-2624953-22 matyti, kad:

1. Tirti pateikti žalios spalvos augalai, kurie supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 3, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masės atitinkamai yra 33,96 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 1,4 %) ir 3,047 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,7 %). 2. Tirti pateikti žalios spalvos sodinukai, kurie supakuoti į popierinius paketus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masės atitinkamai yra 209,93 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,9 % ), 362,66 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,6 %) ir 5,028 g (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 2,3 %). 3. Tirti pateiktų sausainių (Vokas Nr. 2) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė yra 0,042 g. (b. l. 67-71).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. šalia savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pasodino ne mažiau kaip 20 kanapių sėklų, iš kurių išaugo kanapių stiebai su lapais, kurių dalį – vieną sodinuką, kurio išdžiovinto masė 37,049 g, ne vėliau kaip 2022-08-23 nuskynė ir taip neteisėtai pagamino ir įgijo, o po to savo namuose minėtu adresu ir neteisėtai laikė iki 2022-08-25, apie 9 val. 30 min., kai kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė, 37,049 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai –specialisto išvados Nr. IBPS-V-2624953-22 duomenys, kratos protokolas. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad A. K. neteisėtai laikė narkotines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi, dydžiu sutinka (b. l. 145-146).

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į A. K. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikdamas tiesiogine tyčia. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. neteistas, baustas administracine tvarka. Įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. paskyrus baudą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir tai, kad A. K. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teismas mano, kad tikslinga nustatyti 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bylos duomenimis, A. K. nuo 2022-08-25 9.20 val. iki 2022-08-25 14.14 val. buvo sulaikytas. Šis laikas (1 para) įskaitytinas į A. K. skirtiną bausmę.

Vadovaujantis BK 94 straipsnio 1 dalies 2punktu, likusią po tyrimo sausainių masę su delta-9-tetrahidrokanabinoliu (201,52 g), dėžę, kurioje po tyrimo likę kanapių augalai (antžeminės dalys) (613,861 g), kartu su pakuotėmis, kurie buvo paimti kratos metu, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, sunaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. (A. K.) skirti 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti A. K. (A. K.) laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 parą) ir galutinę bausmę A. K. (A. K.) skirti 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2punktu, likusią po tyrimo sausainių masę su delta-9-tetrahidrokanabinoliu (201,52 g), dėžę, kurioje po tyrimo likę kanapių augalai (antžeminės dalys) (613,861 g), kartu su pakuotėmis, kurie buvo paimti kratos metu, perduotus saugojimui į Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrio saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 10 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.